<h2>Sunkiu metu staiga išaugo viso pasaulio žmonių noras padėti vieni kitiems</h2>
<p>Nepaisant to, jog pastaruosius kelerius metus pasaulį vargina tokios negandos kaip koronaviruso pandemija, vis gilėjančios ekonominės problemos, o dabar dar ir Rusijos karas Ukrainoje, tačiau panašu, jog ne visos žinios yra tokios blogos. Atlikus naujausią Pasaulio laimės ataskaitą paaiškėjo, jog pasauliniu mastu vis labiau didėja geranoriškumas. Tokių išvadų prieita remiantis apklausų duomenimis, gautais iš maždaug 150 valstybių.</p>
<p>Šių metų Pasaulio laimės ataskaita yra jubiliejinė – jau dešimtoji. Ji apžvelgia ir nagrinėja laimės lygį visame pasaulyje ir suskirsto šalis pagal jų laimės indeksą, aptariant laimės ar atvirkščiai – nelaimingumo priežastis ir tai, kas lemia aukštesnį gyventojų laimės pojūtį. Tačiau nors buvo galima tikėtis, jog po dviejų koronaviruso pandemijos metų pasaulio rodikliai bus žymiai prastesni nei anksčiau, ataskaita visgi atnešė gan netikėtus pastebėjimus. Vienas iš trijų ataskaitos įkūrėjų Johnas Helliwellas sakė[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Didelis netikėtumas buvo tai, kad pasauliniu mastu, nekoordinuotai, labai išaugo visų trijų formų geranoriškumas, apie kurį buvo klausiama „Gallup World Poll“.</p>
</blockquote>
<p>Geranoriškumui priskiriama labdara, pagalba nepažįstamiesiems ir savanorystė.</p>
<p>Iš visų šių trijų faktorių visame pasaulyje labiausiai išaugo noras padėti nepažįstamiesiems. O bendras geranoriškumo šuolis buvo toks didelis, jog lyginant su priešpandeminiais duomenimis, 2021 metais vidutinis viso pasaulio geranoriškumo lygmuo pakilo maždaug 25 procentais.</p>
<h2>Suomija – laimingiausia pasaulio šalis jau penktus metus iš eilės</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/finland_is_the_happiest_place.jpg" alt="" /></p>
<p>Laimingumo indeksas nustatomas pagal sveiko gyvenimo trukmę, BVP vienam gyventojui, socialinę paramą ištikus nelaimei, žemą korupcijos lygį, laisvę priimti svarbiausius gyvenimo sprendimus, didelį socialinį pasitikėjimą, dosnumą bendruomenėje, kurioje žmonės rūpinasi vieni kitais.</p>
<blockquote>
<p>Tikriausiai jau nieko nenustebins faktas, jog laimingiausia pasaulio šalimi pagal naujausios ataskaitos duomenis tapo Suomija. Juk ši valstybė išlaiko pirmąją vietą jau penktus metus iš eilės.</p>
</blockquote>
<p>Be to, laimės indeksas taip pat yra itin aukštas kaimyninėse šalyse – Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Islandijoje. Visos šios valstybės pakliuvo į laimingiausiųjų dešimtuką, kuris atrodo taip[2]:</p>
<ol>
<li>Suomija.</li>
<li>Danija.</li>
<li>Islandija.</li>
<li>Šveicarija.</li>
<li>Olandija.</li>
<li>Liuksemburgas.</li>
<li>Švedija.</li>
<li>Norvegija.</li>
<li>Izraelis.</li>
<li>Naujoji Zelandija.</li>
</ol>
<p>Nagrinėjant ataskaitos duomenis galima pastebėti dar vieną teigiamą pokytį – streso sumažėjimą.</p>
<p>Nors lyginant su prieš pandeminiu laikotarpiu pasauliniu lygmeniu stresas vis dar yra pakilęs per 4 procentus, tačiau 2020 metais tas pats lygmuo buvo pakilęs net per 8 procentus lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. J. Helliwellas mano, jog taip nutiko todėl, kad visuomenė jau daugiau žinojo apie koronavirusą ir jautėsi saugiau, nors ir atsirasdavo nerimą keliančių naujienų.</p>
<p>Be to, ataskaitoje pažymima, jog vis daugiau šalių į savo valdymo požiūrį įtraukia ir žmonių gerovę bei laimę. Pavyzdžiui, Naujoji Zelandija yra viena iš tų šalių, kuri apsvarstydama naują politiką dabar laiko žmonių gerovę svarbesniu veiksniu nei vidaus produkto augimą. Naujosios Zelandijos BVP jau daug metų sėkmingai augo, tačiau šalis pasižymi didžiuliu benamystės ir skurde gyvenančių vaikų lygiu, užterštomis upėmis, o tai – akivaizdus ženklas, kad ji neišnaudoja viso savo potencialo.</p>
<p>Tačiau pasikeitus politikai dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas žmonių gerovei, jų išsilavinimui. Naujosios Zelandijos finansų ministras Grantas Robertsonas sakė, kad vienintelis būdas užtikrinti šalies ekonomikos augimą ir sėkmę – tai investuoti į pagrindines paslaugas ir būtiniausius dalykus, tokius kaip švietimas, sveikatos priežiūra, įgūdžių ugdymas, bendras laimės lygis. G. Robertsonas taip pat teigė[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Nežinome, kokių darbų bus po 20 metų. Tačiau dabar vykstantis žinių gavimas ir mokymasis paskatins sėkmę ateityje. <…> Esminiai dalykai – gebėjimas bendradarbiauti, būti empatiškam, suprasti žmones, būti kūrybingam ir spręsti sudėtingas problemas… [Mes turime] orientuoti švietimo sistemas būtent į tai.“</p>
</blockquote>
<p>Pasaulio laimės ataskaitoje aukštesnę vietą įprastai užima tos šalys, kurios labiau pasitiki savo vyriausybe, o ši vykdo politiką, nukreiptą į žmonių gerovę.</p>
<p>Laimingiausiųjų dešimtukas pasižymi tvirtomis gerovės programomis, minimalia nelygybe, o tuo tarpu ataskaitos sąrašo apačioje – valstybės, kuriose fiksuojamas itin didelis skurdas.</p>
<h2>Pačios nelaimingiausios valstybės – Afganistanas, Libanas ir Zimbabvė</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/afghanistan_is_unhappiest_country.jpg" alt="" /></p>
<p>Pagal ataskaitos duomenis, pati nelaimingiausia valstybė yra Afganistanas, kuris jau daugiau nei du dešimtmečius niokojamas karo ir kuriame fiksuojamas nepaprastai aukštas smurto lygis[4]. Dabar, kai nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio Talibanas įtvirtino savo valdymą šioje šalyje, moterys ir kiti pažeidžiami bendruomenės sluoksniai susiduria su dar didesne rizika patirti smurtą. O visas nelaimingiausių valstybių dešimtukas atrodo taip:</p>
<ol>
<li>Afganistanas.</li>
<li>Libanas.</li>
<li>Zimbabvė.</li>
<li>Ruanda.</li>
<li>Botsvana.</li>
<li>Lesotas.</li>
<li>Siera Leonė.</li>
<li>Tanzanija.</li>
<li>Malavis.</li>
<li>Zambija.</li>
</ol>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo laimingiausių pasaulio šalių, tačiau taip pat negalima sakyti, jog yra viena iš blogiausių vietų gyventi. Šiais metais Lietuvai pavyko šiek tiek pakilti į viršų, todėl ataskaitoje iš 38 vietos persikėlė į 34 vietą. Lietuvai pavyko aplenkti tokias kaimynes kaip Estija (36 vieta), Latvija (42 vieta) ir Lenkija (48 vieta).</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, jog Pasaulio laimės ataskaita buvo parengta dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tad žinant tai, kaip stipriai rodiklius keičia karas, nykstantis stabilumas ir bendra gerovė, kitais metais veikiausiai matysime gan smarkiai pakitusius laimingiausių ir nelaimingiausių šalių sąrašus. Tai ypač turėtų paliesti Ukrainą, Rusiją ir šalia Ukrainos esančias valstybes.</p>
