<h2>Net ir lengvi fiziniai pratimai padeda sulėtinti smegenų senėjimą</h2>
<p>Kai kurie naujesni tyrimai rodo, kad net paprasta mankšta gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lengvų atminties problemų[1].</p>
<p>Tiesa, gydytojai jau seniai rekomendavo fizinį aktyvumą tam, kad būtų galima išlaikyti smegenų formą. Pavyzdžiui, nemažai daliai vyresnio amžiaus pasauliečių pastebimi tam tikri atminties pokyčiai, vadinami lengvu kognityviniu sutrikimu arba MCI – būkle, kuri kartais, bet ne visada, yra Alzheimerio ligos pirmtakas.</p>
<p>Dėl šios priežasties žmonėms neretai būna paskiriami aerobikos pratimai, kol kitai daliai – tempimo ir pusiausvyros judesiai, nežymiai padidinantys širdies ritmą. Galiausiai ilgą laiką stebint sportuojančiųjų grupes, tvirtinama, jog aktyvumas išties sustabdo galimą smegenų susitraukimą, lydintį kitas atminties problemas.</p>
<p>Palyginimui, pacientai kai kuriuose ilgalaikiuose smegenų sveikatos tyrimuose, sąmoningai vengdami bet kokio fizinio krūvio, per metus patyrė reikšmingą pažinimo galimybių pablogėjimą.</p>
<p>Visgi dalis rezultatų rodo, jog įmanoma visiems būti sveikiems – ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra pakankamai veržlūs, kad galėtų lieti prakaitą sporto salėje.</p>
<p>Bet kokiu atveju, pratimai turi būti rizikos grupės senjorų prevencijos strategijų dalis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ravi-patel-vmgabeejtko-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reguliari fizinė veikla gali sumažinti žalingą uždegimą ir suaktyvinti kraujo tekėjimą į smegenis</h2>
<p>Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, pandemija pasiekė pusiaukelę, palikdama pažeidžiamus vyresnio amžiaus žmones socialiai izoliuotus, – jau seniai žinoma, jog tai padidina žmonių atminties problemų riziką.</p>
<p>Tai, be kita ko, buvo išties varginantis metas demencijos tyrimams. Būtent todėl gydytojai vis dar nesiryžta skirti brangaus naujo vaisto „Aduhelm“, kuris turėjo būti pirmasis, sulėtinantis Alzheimerio ligos progresavimą. Kita vertus, dar neaišku, ar jis tikrai padeda pacientams.</p>
<p>Šiaip ar taip, nors cheminiai vaistai vaidina svarbų vaidmenį, svarbu, kad pastarųjų gamintojai vis dažniau remtųsi ir į daugelį kitų veiksnių, galinčių sukelti demenciją, nes veiksmingam gydymui ar prevencijai greičiausiai reikės pritaikytų spalvingą strategijų derinį.</p>
<p>Derėtų pažymėti ir tai, jog vienas naujo požiūrio pavyzdys skamba maždaug taip: kartais sergant demencija smegenims sunku apdoroti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų gaunamas reikiamas kiekis energijos, dėl ko yra išbandomos tabletės, kuriomis siekiama pagreitinti medžiagų apykaitą, – šio metodo rezultatų tikimasi jau kitais metais.</p>
<p>Tuo tarpu taip pat svarbu identifikuoti konkrečius žingsnius, kurių žmonės galėtų imtis šiandien, tokius kaip, tarkim, mankšta, galinti suteikti bent kažkiek apsaugos nuo minėtų su sveikata susijusių pavojų. (Teigiama, kad vyresnio amžiaus žmonės turi judėti po 30–45 minutes keturis kartus per savaitę, ir visai nesvarbu, ar tai būtų intensyvus bėgimas, ar tempimo pratimai.)</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/philippe-leone-y5vbtbgswlq-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daugelį metų sakoma, kad protinė ir fizinė veikla prilygsta efektyviam gydymui nuo demencijos</h2>
<p>Įprastai žmonės mano, jog fizinis aktyvumas yra naudingas širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Visgi manoma, kad tai taip pat yra itin naudinga smegenims[2].</p>
<p>Tiesa, mokslininkai tvirtina, kad žmonės pasiekia didžiausią smegenų tūrį būdami 20 metų. Tada smegenys pradeda trauktis – iš pradžių, žinoma, lėtai. Tačiau mankšta stabdo smegenų susitraukimą vyresniame amžiuje. (Nustatyta, kad didesnis fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu smegenų tūriu vyresnio amžiaus žmonėms; be to, paaiškėjo, jog aktyviausios grupės žmonių bendras smegenų tūris buvo didesnis nei mažiausiai aktyvios.)</p>
<p>Šiaip ar taip, geriausia pradėti aktyvią veiklą kuo anksčiau, kad pagerintumėte smegenų sveikatą, bet vis tik raginama būti atsargiems prieš pradedant mankštintis. Kitaip tariant, prieš pradėdami naują treniruotę pasitarkite su gydytoju ir, visų svarbiausia, žinokite savo ribas.</p>
<p>Kai kuriais tyrimais taipogi buvo nustatyta, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms fizinis aktyvumas pagerino mąstymo įgūdžius, įskaitant atmintį, budrumą bei gebėjimą greitai apdoroti informaciją. Išvados papildo vis daugiau įrodymų, kad kai judiname savo kūną, mes keičiame mintis, įtakojančias kone viso kūno veiklą[3].</p>
<p>Beveik taip pat džiugina tai, jog aktyviems žmonėms, kuriems išsivysto demencija, pirmieji simptomai paprastai pasireiškia tik po metų ar netgi vėliau. Tačiau kaip judėjimas pertvarko smegenis, vis dar yra paslaptis, nors mokslininkai turi užuominų iš eksperimentų su gyvūnais.</p>
<p>Pavyzdžiui, kai suaugusios laboratorinės pelės ir žiurkės bėga, jos gamina hormonus ir neurochemines medžiagas, skatinančias kurti naujus neuronus, taip pat sinapses, kraujagysles ir kitus audinius, jungiančius bei puoselėjančius linkusias atsinaujinti smegenų ląsteles, dėl ko pagyvenę graužikai dažniausiai išlaiko jaunatvišką gebėjimą mokytis ir prisiminti. Ir nors jų smegenys kitados galėjo turėti Alzheimerio ligos požymių, tačiau mąstymo gebėjimai – ne.</p>
<p>Tai rodo, kad fizinis aktyvumas gali atitolinti atminties praradimą dėl Alzheimerio ligos vyresnio amžiaus žmonėms, ir iš dalies dėl to, jog aptinkamas tiesioginis ryšys tarp judėjimo bei smegenų sveikatos.</p>
