Pasirengimą keistis gali užgožti noras persidažyti plaukus ar išvažiuoti į Karibus
Prasidėjus laikotarpiui po švenčių, mintys gali greitai pradėti suktis apie naujametinius pažadus, nes daugelis iš mūsų, kaip žinia, siekia atsisakyti žalingų įpročių ir įtvirtinti naujus bei sveikesnius. Tačiau ar Naujųjų metų pažadai iš tikrųjų pasiteisina – ir ar šis laikas yra tinkamiausias metas naujam tikslui išsikelti?
Reiškinys, vadinamas „naujos pradžios efektu“, leidžia manyti, kad Naujieji metai ir laikas po jų gali būti tinkamas momentas apsisprendimams ir pokyčiams, nes tai neva veikia kaip laikinas orientyras, suteikiantis žmonėms „atnaujintą“ įsipareigojimą siekti tikslų. Kita vertus, kiti veiksniai taip pat neretai turi įtakos gebėjimui laikytis daugeliui iš mūsų (ir ne tik) svarbių pažadų[1].
Ir iš tiesų, Naujieji metai, gimtadieniai, šventės ar net savaitės ar mėnesio pradžia, yra susiję su padidėjusiu siekiu kardinaliai keisti savo elgesį. Tuo tarpu visa tai leidžia žmonėms padalyti savo laiko suvokimą į „prieš“ ir „po“ bei tokiu būdu nurašyti ankstesnes nesėkmes praeities „aš“ daliai.
Laikini orientyrai taip pat gali paskatinti mąstyti apie didesnį ateities vaizdą, todėl žmonės labiau linkę investuoti laiką į ilgalaikius tikslus, o ne į tuos, kurie patenkinami akimirksniu, dėl ko daugybės naujametinių pažadų dažnai nesilaikoma.
Pavyzdžiui, Robertas Westas, elgsenos mokslų ir sveikatos profesorius iš Londono universiteto koledžo Anglijoje, sako, kad raktas į elgesio supratimą – taigi, kodėl Naujųjų metų pažadai gali būti nesėkmingi – yra suvokimas, jog norai egzistuoja tik šiuo metu[2].
„Visą būdravimo valandą mes veikiame siekdami to, ko labiausiai trokštame tuo metu – ne prieš valandą, prieš dieną ar prieš penkias minutes, todėl taip dažnai būna sunku padaryti tai, ką užsibrėžėme. Galiausiai atėjus laikui pamirštame, ką planavome arba koks nors kitas noras pasirodo vertesnis mūsų dėmesio“.
Akivaizdu, jog iš esmės mes, žmonės, esame keistos būtybės, gebantys norus mainyti it kojines (kartais ir skirtingomis pusėmis).
Pažado sau paslaptis glūdi tikslų nusistatyme, o ne žalingų įpročių laužyme
Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad tiems, kurie turi į požiūrį orientuotus tikslus (padaryti ką nors naujo), sėkmės rodiklis neretai yra didesnis. Tai rodo, jog asmenims, kurie imasi naujų iššūkių, labiau pasiseks, nei bandantiems ką nors pašalinti iš savo gyvenimo[3].
Žinoma, tai nereiškia, kad žmonėms, išsikeliantiems vengimo tikslus, tokius kaip, pavyzdžiui, mesti rūkyti ar numesti svorio, visuomet nepasiseka; greičiau tikimybė, jog pastariesiems pasiseks savo sprendimuose bus didesnė, kai tikslas bus suformuluotas į konkretų siekiamybę liudijantį veiksnį.
Bet kokiu atveju, kiti psichologiniai reiškiniai taipogi gali turėti įtakos asmeniniams pasižadėjimams. Tarkim, tai, ką psichologai vadina „ketinimų ir elgesio atotrūkiu“, pasireiškia tuo, jog nors galima jaustis labai motyvuotiems keistis, jausmo nepakanka, kad viskas įvyktų taip, kaip norisi; reikia plėtoti įgūdžius, skirtus valdyti savo elgesį.
Trumpiau tariant, požiūrių, normų ir savęs keitimo poveikis yra lemiamas mūsų tikslams pasiekti, ir mūsų pastangos bei nusiteikimas vaidina didžiausią vaidmenį.
Laikykitės numatyto plano – tai padės ištrūkti iš nesėkmių rato
Mūsų elgesio kontrolės paslaptis yra planavimas iš anksto, kad būtų užtikrinta, jog kai reikia daryti tai, ką ketiname daryti – arba nedaryti to, ko norime vengti – mūsų noras laikytis plano yra stipresnis nei bet kas kitas. Ir Naujųjų metų pažadų rezoliucija yra būdas (arba vienas iš jų) pradėti tai vykdyti.
Derėtų žinoti, jog tam, kad sustiprinti motyvaciją, apie savo planą – mesti rūkyti, laikytis sveikos mitybos taisyklių ar eiti į sporto salę – galbūt galite pranešti artimiems žmonėms, iš kurių greičiausiai sulauksite paramos, mat grupės dinamika neabejotinai padės išlaikyti norą atlikti užduotį, nei, tarkim, nuo jos pasišalinti. (Daugelyje tyrimų nustatyta, jog asmenys, įskaitant tuos, kurie yra mažiau įgudę atlikti jiems paskirtą užduotį, būna labiau motyvuoti ir sėkmingesni kaip grupės dalis nei individualiai.)
Šiaip ar taip, poreikis keistis daugeliui iš mūsų yra svarbus veiksnys norint sėkmingesnio gyvenimo. Tą pačią teoriją, be kita ko, galima pritaikyti ir naujametiniam pažadui: kad pokyčiai būtų sėkmingi, žmogus turi būti pasirengęs įsipareigoti.
Galiausiai verta žinoti vieną: susiformavę ir į individualius tikslus nukreipti įpročiai padeda laikytis užmojų net ir tada, kai asmeninė motyvacija ar valia yra menka, kadangi žmogaus smegenys labiau priklauso nuo įpročių kūrimo mechanizmų, nei nuo asmeninių tikslų ar norų, kai motyvacijos lygis yra žemas.
Taigi, įpročio kūrimas ir užduočių kartojimas gali būti naudingas būdas įveikti motyvacijos trūkumą. Sprendimas: tik turint konkretų tikslą ir planą, kaip jį pasiekti, ir ugdant kasdienius įpročius (reguliariai kartojant tą patį veiksmą), galima padidinti sėkmės tikimybę, ją taipogi įtvirtinant jums svarbios šventės metu.
