Žmonės vis dažniau atsisako gyventi ir ryžtasi nebeatšaukiamam žingsniui
Savižudybė yra tragiškas ir pražūtingas reiškinys, kuris paveikia asmenis, jų šeimas ir ištisas bendruomenes. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nusižudo apie 800 000 žmonių, todėl toks būdas palikti gyvenimą yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje[1].
Savižudybė yra sudėtinga ir daugialypė problema, kurią lemia įvairūs veiksniai. Viena iš ypač pažeidžiamų grupių yra jaunimas ir paaugliai.
Patys išeiti iš gyvenimo pasirenka labai palaužti žmonės, kurie nemato kitų priežasčių gyventi toliau.
Savižudybių rodikliai pasaulyje labai skiriasi, o kai kuriose šalyse jie yra daug didesni nei kitose. PSO duomenimis, 2019 m. savižudybių skaičius pasaulyje buvo 9/100 000 gyventojų. Tačiau šis rodiklis labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, Japonijoje savižudybių rodiklis yra 16,7/100 000 gyventojų, o Nigerijoje tik 0,4/100 000 gyventojų. Šie skaičiai, deja, kasmet vis didėja.
Vienas iš veiksnių, galinčių lemti savižudybių skaičiaus skirtumus įvairiose šalyse, yra psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas. Šalyse, kuriose psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ribotas, savižudybių skaičius gali būti didesnis, nes asmenys gali negauti reikiamo gydymo. Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos didesniam savižudybių skaičiui, yra skurdas, socialinė izoliacija ir politinis nestabilumas[2].
Savižudybių skaičius JAV vis labiau šoka į viršų
Per pastaruosius kelis dešimtmečius savižudybių skaičius JAV didėjo. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, nuo 1999 m. iki 2018 m. savižudybių skaičius JAV padidėjo 35 %. 2019 m. JAV nuo savižudybių mirė 47 511 žmonių, todėl tai buvo dešimta pagrindinė mirties priežastis[3].
Viena iš ypač pažeidžiamų grupių JAV yra jaunimas ir paaugliai. CDC duomenimis, savižudybė yra antra pagrindinė 10-34 metų amžiaus asmenų mirties priežastis. 2019 m. tarp 15-24 m. amžiaus asmenų dėl savižudybės mirė 6 211 žmonių, taigi tai antra pagrindinė mirties priežastis šioje amžiaus grupėje.
Yra įvairių veiksnių, kurie gali lemti didelį savižudybių skaičių tarp jaunų žmonių ir paauglių JAV. Vienas iš veiksnių yra psichikos sveikatos problemos. Nacionalinio psichikos ligų aljanso (National Alliance on Mental Illness, NAMI) duomenimis, maždaug 1 iš 5 13-18 metų paauglių turi psichikos sveikatos sutrikimų[4]. Šios būklės gali apimti depresiją, nerimą ir bipolinį sutrikimą, o tai yra savižudybės rizikos veiksniai.
Dar vienas veiksnys, galintis prisidėti prie didelio JAV jaunuolių ir paauglių savižudybių skaičiaus, yra socialinė žiniasklaida ir kibernetinės patyčios. Socialinė žiniasklaida gali sustiprinti vienatvės ir izoliacijos jausmą, o kibernetinės patyčios gali sukelti depresiją ir nerimą, kurie yra savižudybės rizikos veiksniai.
Jaunimo ir paauglių savižudybių prevencija yra svarbus klausimas
Siekiant užkirsti kelią jaunų žmonių ir paauglių savižudybėms, reikia laikytis įvairiapusio požiūrio, kuris padėtų šalinti įvairius savižudybę skatinančius veiksnius. Vienas iš svarbių žingsnių yra didinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Tai gali apimti psichikos sveikatos priežiūros finansavimo didinimą, nuotolinių sveikatos paslaugų prieinamumo didinimą ir psichikos sveikatos švietimo gerinimą mokyklose.
Kitas svarbus žingsnis būtų spręsti jaunimo ir paauglių socialinės izoliacijos ir vienatvės problemą. Tai gali būti socialinių ryšių galimybių kūrimas, pavyzdžiui, popamokinės programos, bendruomenės renginiai ir užklasinė veikla. Taip pat gali būti sprendžiama elektroninių patyčių problema ir skatinamas sveikas naudojimasis socialine žiniasklaida.
Galiausiai, svarbu skatinti savižudybių prevenciją ir informuotumą. Tai gali apimti mokymus mokytojams, tėvams ir kitiems suaugusiesiems, kurie dirba su jaunimu ir paaugliais. Taip pat gali būti rengiamos informuotumo didinimo kampanijos ir kuriami ištekliai patiems jaunuoliams ir paaugliams.
Savižudybių tarp paauglių per paskutinius 10 metų padvigubėjo
Savižudybės yra sudėtinga ir daugialypė problema, su kuria susiduria asmenys, šeimos ir bendruomenės visame pasaulyje. Jaunimas ir paaugliai yra ypač pažeidžiama grupė, nes tiek pasaulyje, tiek JAV savižudybių skaičius yra didelis. Įvairiems veiksniams, skatinantiems jaunų žmonių ir paauglių savižudybes, šalinti reikia įvairiapusio požiūrio, apimančio psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimą, socialinės izoliacijos ir vienatvės problemos sprendimą[5].
Svarbu pripažinti, kad savižudybė yra tragedija, kurios galima išvengti. Bendromis jėgomis spręsdami pagrindinius veiksnius, skatinančius savižudybes, galime padėti sumažinti savižudybių skaičių ir užkirsti kelią jų sukeliamoms pražūtingoms netektims. Labai svarbu, kad savo bendruomenėse pirmenybę teiktume psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai bei stengtumės sukurti pasaulį, kuriame kiekvienas galėtų gauti reikiamą priežiūrą ir paramą.
Remiantis nauju tyrimu, savižudybių tarp jauniausių JAV paauglių daugėjo dar prieš pandemiją, o galimi veiksniai yra stresas mokykloje, socialinė žiniasklaida ir ginklai.
Tyrėjai nustatė, kad 2008-2018 m. 13-14 metų paauglių savižudybių skaičius visoje šalyje išaugo daugiau nei dvigubai: nuo maždaug dviejų mirčių 100 000 paauglių 2008 m. iki penkių mirčių 100 000 paauglių po dešimtmečio.
Tai buvo ryškus posūkis į priešingą pusę nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjusio mažėjimo. Ir iš tikrųjų dabar savižudybė yra pagrindinė 13-14 metų amžiaus paauglių mirties priežastis Jungtinėse Valstijose, sakė vyresnioji tyrėja Dr. Sarah Wood, Floridos Atlanto universiteto Šmito medicinos koledžo pediatrijos profesorė.
Tyrimas buvo pradėtas dėl didėjančio susirūpinimo dėl JAV vaikų psichinės gerovės. Jau daugelį metų tyrimuose fiksuojamas didėjantis depresijos, nerimo, minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų skaičius. Naujausi JAV vyriausybiniai vidurinių mokyklų moksleivių tyrimai ir toliau rodo liūdną vaizdą.
Įspėjamasis skambutis tėvams: padėtis negerėja, o tik blogėja
Daug kalbėta apie pandemijos poveikį vaikų psichikos sveikatai. Ir nors tai tiesa, pandemija prisidėjo prie jau seniai egzistuojančių problemų, sakė Čikagoje esančios Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos profesorius Joseph Feinglass.
Jis tyrime nedalyvavo, bet teigė, kad naujasis tyrimas pabrėžia šį niūrų faktą, kad savižudybių problema yra milžiniška. Jis sakė, kad svarbesnis klausimas yra, ką su tuo galima padaryti. 2022 m. tyrime jis su kolegomis nustatė, kad Ilinojaus valstijoje 2016-2021 m. vaikų apsilankymų skubios pagalbos kabinete dėl minčių apie savižudybę padaugėjo 59 %, o ypač su staigiu šuoliu 2019 m., prieš pandemiją[6].
J. Feinglassas sakė manantis, kad vaikų intensyvus naudojimasis socialine žiniasklaida yra dalis šios istorijos, nors ir tik vienas iš veiksnių. Su tuo sutinka ir kiti tyrėjai.
Tyrime nustatyta, kad iki 2008 m. šis rodiklis mažėjo: nuo maždaug 2,3 mirčių 100 000 gyventojų 1999 m. iki 1,5 mirčių 100 000 gyventojų 2007 m. Po to staiga prasidėjo staigus ir nenumaldomas kilimas: nuo 2008 iki 2018 m. jis išaugo 2,5 karto.
Pasak tyrėjų komandos, šis dėsningumas leidžia manyti, kad tam įtakos turėjo socialinė žiniasklaida, nes 2004-2006 m. pradėjo veikti tokios programėlės, kurios sukūrė fokusą ties socialine žiniasklaida ir pradėjo patyčių bei laisvos kalbos bumą. Vėliau tai keitėsi ir pritraukė paauglius, vaikus.
Socialiniai tinklai skatina vaikus panirti į depresiją ir veda iki savižudybės
Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad intensyvus socialinės žiniasklaidos naudojimas yra susijęs su padidėjusia vaikų streso ir depresijos rizika. Galimos įvairios priežastys. Gali būti, kad socialinė žiniasklaida didina patyčias, verčia vaikus nuolat lyginti save su kitais, siunčia jiems įvairias negatyvias žinutes ir nukreipia jų dėmesį į ekraną, o ne į realų gyvenimą.
Tačiau beveik neabejotinai nėra vieno kaltininko, kuris būtų kaltas. Tyrėjai pažymėjo, kad 2008 m. taip pat prasidėjo ekonominis nuosmukis ir būsto krizė, kuri buvo ypač sunki jaunoms šeimoms su vaikais. Kai tėvai patiria įtampą, tai jaučia ir jų vaikai.
Tuo pat metu šalyje sparčiai augo įtampa ir atviras priešiškumas tarp liberalų ir konservatorių, stiprėja opioidų epidemija, masiniai šaudymai ir kitos kultūrinės problemos, dėl kurių vaikams gali kilti jausmas, kad ateitis nėra šviesi. Tai slegia ne tik suaugusiuosius.
O visur esantis išmanusis telefonas gali vaikus supažindinti su blogąja gyvenimo puse taip, kaip ankstesnės kartos nebuvo supažindinamos. Socialinė žiniasklaida gali sustiprinti šią žinią, kad pasaulis yra baisi vieta.
Socialinė atskirtis yra viena iš patyčių bei depresijos priežasčių
Depresija vis labiau liečia paauglius. Tačiau šiems skaičiams turi reikšmės ir daugiau detalių. Kaip pavyzdys yra ir geografinė vieta bei statusas, pragyvenimo lygis. Savižudybių skaičius kaimo vietovėse buvo didesnis nei didmiesčiuose, ypač kalbant apie mirtis nuo šaunamųjų ginklų: kaimo vietovėse 100 000 gyventojų tenka 2,3 tokių mirčių, o didžiuosiuose miestuose 1,6 mirčių 100 000 gyventojų[7].
Tyrėjai sakė, kad tai kelia klausimų dėl ginklų prieinamumo šalies kaimo vietovėse, nors, pridūrė ji, problemos esmė vis tiek yra prasta psichikos sveikata. Tyrėjai taip pat nustatė, kad jaunų paauglių savižudybių skaičius išauga mokslo metais ir sumažėja vasarą, o tai rodo, kad stresas mokykloje gali būti vienas iš veiksnių.
Tyrėjai pažymėjo, kad tai iš dalies dar gali būti susiję su patyčiomis, tačiau šiais laikais vaikai taip pat patiria didelį akademinį spaudimą. Jie girdi žinią, kad turi baigti koledžą, jei nori gerai gyventi, tačiau ankstesnės kartos to nedarė.
Nors tyrimai rodo niūrų vaizdą, tyrėjai taip pat pabrėžė, kad paauglių savižudybės vis dar gana retos. Tyrėjai teigė, kad mokyklos yra geriausia vieta įsikišti. Tai turėtų apimti vaikų skatinimą rūpintis vieni kitais ir pasisakyti, jei pastebi, kad draugas yra prislėgtas.
Tėvams tyrimų autoriai pabrėžė, kad svarbu leisti laiką su vaikais ir parodyti jiems, kad jie gali su jumis pasikalbėti. Turime leisti jiems žinoti, kad esame čia dėl jų ir klausomės. Taip vaikai žinos, kad nėra vieni ir, kad įmanoma gauti reikiamos pagalbos, nepaisant to, kokios problemos juos kamuoja.
