Jungtinėje Karalystėje mirčių skaičiaus muša penkių dešimtmečių rekordą
Pastaruosius kelerius metus perteklinis mirčių skaičius buvo siejamas su COVID-19 pandemija, tačiau dabar, kai viruso plitimas yra suvaldytas, mirčių be aiškios priežasties skaičius išlieka aukštas, o ekspertams tai kelia nerimą.
Praėjusiais metais net kelios dešimtys tūkstančių Jungtinės Karalystės gyventojų mirė be aiškios priežasties. Nacionalinis statistikos biuras (ONS) paskelbė, kad į perteklinių mirčių duomenis nebuvo įtrauktas su COVID-19 susijęs mirčių skaičius, tačiau rekordai vis tiek buvo sumušti.
2022 m. perteklinių mirčių skaičius Anglijoje ir Velse nuo gegužės iki gruodžio pasiekė 32 441[1]. Šių metų sausio mėnesį į pernelyg didelį perteklinį mirčių skaičių vėl buvo atkreiptas dėmesys. Šį kartą, jis jau penktadaliu viršijo 2016-2019 m. vidurkį, o tai yra paskutinių penkių dešimtmečių rekordas.
Ekspertai pažymi, kad visų šių mirčių tikrai negalima susieti su koronavirusu. Nors COVID-19 vis dar reikalauja žmonių gyvybių, tačiau dabar nuo jo miršta mažiau žmonių nei pandemijos pradžioje.
Atsižvelgiant į tai, dalis sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų dėl staiga išaugusio ir rekordinio tapusio perteklinio mirčių skaičiaus kaltina Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) krizę[2].
2022 m. pradžioje mirtingumas grįžo į prieš COVID-19 buvusį lygį, tačiau praėjusią vasarą mirčių skaičius vėl ėmė didėti. Sutapimas ar ne, tačiau būtent tada Jungtinės Karalystės ligoninėse susidarė didžiulės eilės ir grūstys, kurios įprastos tampa tik žiemą.
2023 m. sausio 1 d. Karališkojo skubiosios medicinos koledžo prezidentas pareiškė, kad su NHS krize gali būti siejama maždaug 300-500 mirčių per savaitę.
Tuo tarpu kiti ekspertai akcentuoja, kad pastarųjų metų mirtingumas su COVID-19 yra susijęs, tačiau tik iš dalies. Manoma, kad koronavirusas turėjo daug netiesioginio poveikio žmogaus svoriui, gyvenimo būdui, stresui, psichikos sveikatai, kraujospūdžiui, o tai yra sveikatos veiksniai, galiausiai darantys įtaką žmogaus šansams į sveiką gyvenimą.
Perteklinis ir sunkiai paaiškinamas mirtingumas fiksuojamas ir Europoje
Su išaugusiu mirtingumu susiduria ne tik Jungtinė Karalystė, tačiau ir likusi Europa. Remiantis Eurostato atlikta analize, 2022 m. gruodžio mėnesį mirtingumas visoje Europos Sąjungoje (ES) padidėjo 19 proc., lyginant su vidutiniu mirčių skaičiumi per tą patį 2016-2019 m. laikotarpį[3].
Praėjusį gruodį ES buvo užregistruota net 101 000 mirčių, palyginti su 109 000 mirčių, užregistruotų 2020 m. tuo pat metu, kai vis dar siautėjo koronavirusas.
Įdomu tai, kad atskirose ES valstybėse-narėse perteklinis mirčių skaičius buvo gana skirtingas. Pavyzdžiui, tokiose Rytų Europos šalyse kaip Bulgarija arba Rumunija 2022 m. gruodžio mėnesio mirtingumo rodikliai buvo daug mažesni už ES vidurkį. O Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir Airijoje mirtingumo rodikliai buvo rekordiniai. Vokietijoje gruodį perteklinių mirčių skaičius išaugo iki 37,3 proc.
Kaip teigia Tiubingeno universiteto mokslininkas Dmitrijus Kobakas, tokią situaciją galima susieti su tuo, kad gyventojų imunitetas yra stipriai nusilpęs dėl ilgo karantino laikotarpio, užsidarymo ir socialinio atsiribojimo.
Vis dėlto, dalis visuomenės narių mirtingumą yra linkę susieti ir su vakcina nuo COVID-19. Juk Bulgarijoje ir Rumunijoje, kuriose nepaaiškinamas mirtingumas buvo mažesnis, vakcinuota ir mažiausiai piliečių, lyginant su kitomis ES šalimis[4].
Tiesa, ekspertai mano, kad prie perteklinio mirtingumo rodiklių augimo galėjo prisidėti ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, pandemija sutrikdė sveikatos priežiūros sistemas, todėl žmonėms tapo sunkiau gauti medicininę pagalbą dėl kitų ligų.
Senjorai, vaikai, lėtinėmis ligomis ar net vėžiu sergantys asmenys savo pirmumo eilę pandemijos metu suteikdavo COVID-19 pacientams, tačiau jų ligos galėjo įsisenėti ir galiausiai negydomos – pražudyti žmogų.
JAV išaugo jaunuolių mirčių skaičius, pavojus kyla ir gimdyvėms
Žvelgiant į perteklinio mirtingumo statistiką už Atlanto, matome kiek kitokią situaciją. Remiantis naujausiais tyrimais, JAV pastebimas nerimauti verčiantis 1-19 metų amžiaus amerikiečių jaunimo mirčių skaičius, kuris šoktelėjo iki 10,7 proc. ir dabar siekia aukščiausią lygį per pastaruosius 15 metų[5].
Amerikos medicinos asociacijos žurnale (angl. Journal of the American Medical Association) paskelbtame moksliniame straipsnyje teigiama, kad tokį jaunimo mirčių skaičiaus padidėjimą lėmė ne pačios COVID-19 ligos padariniai, tačiau smarkiai išaugęs depresijos mastas, savęs žalojimo įpročiai ir piktnaudžiavimas narkotikais.
Kaip teigia gydytojas, Virdžinijos Sandraugos universiteto Visuomenės ir sveikatos centro direktorius Stevenas Woolfas, tokio perteklinio jaunimo mirtingumo rodiklio jis nėra matęs per visą savo karjerą.
„Dešimtmečius bendras JAV vaikų mirtingumas nuolat mažėjo dėl sėkmingo darbo su ligų prevencija, pokyčių, susijusių su priešlaikiniais gimdymais, vaikų vėžio gydymu ir apsigimimais. Dabar matome dramatišką šios trajektorijos pasikeitimą, o tai reiškia, kad mūsų vaikai dabar rečiau sulaukia pilnametystės. Tai ryškiai šviečiantis pavojaus signalas. Turime suprasti priežastis ir nedelsdami jas šalinti, kad apsaugotume savo vaikus“, – teigia gydytojas.
Tačiau JAV pavojus kyla ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir pačioms gimdyvėms. Per pastarąjį dešimtmetį gimstamumas JAV sumažėjo maždaug 20 proc. ir kartu pavojingai išaugo gimdyvių mirtingumas.
JAV šiuo metu demonstruoja didžiausią su nėštumu ir gimdymais susijusių mirčių skaičių tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Motinų mirčių skaičius 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo net 40 proc[6].
Nors tai iš dalies galima susieti su koronavirusu, gimdyvių mirtingumo lygis augo dar iki pandemijos. Patys medikai apgailestauja, tačiau pripažįsta, kad didelė dalis nėščiųjų negauna tinkamo lygio medicininės priežiūros, o tam kliudo net rasiniai ir etniniai skirtumai. Pavyzdžiui, 2021 m. juodaodžių gimdyvių mirtingumas buvo 2,6 karto didesnis nei baltaodžių bendraamžių.
Negana to, ekspertai beda pirštu į pogimdyminės priežiūros stoką. Daugiau nei pusė mirčių nuo nėštumo komplikacijų įvyksta pogimdyminiu laikotarpiu, o didžioji dalis – per pirmąsias 12 savaičių. Kasmet iki 70 000 moterų patiria po gimdymo susiduria su gyvybei pavojingomis sveikatos problemomis. Dažniausiai tai yra širdies ir smegenų kraujotakos sutrikimai, kurie galiausiai gali baigtis motinos mirtimi.
