<h2>Iki 2050 metų neliks Džakartos ir Hošimino miestų</h2>
<p>Vykstant spartiems klimato kaitos procesams, tirpstant Žemės ledynams, nenumaldomai kyla ir jūros lygis. Turbūt daugelis esame girdėję mistinę legendą apie nuskendusią Atlantidą – išsiaiškinti, ar taip iš tikrųjų buvo – nepavyks, tačiau dėl geografinės padėties Atlantidos likimas prognozuojamas ne vienam pasaulio miestui.</p>
<p>Taigi dėl nuolat kylančio jūros lygio ir neatitaisomų žmonių sukeltų veiksnių, mokslininkai teigia, kad visai netrukus galime nebeišvysti Indonezijos sostinės Džakartos ir didžiausio Vietname esančio miesto – Hošimino.</p>
<p>Nustatyta, jog Džakarta – tai vienas iš greičiausiai skęstančių miestų pasaulyje. Tiesa, potvyniai Džakartoje gana dažnas reiškinys – miestas įsikūręs Javos jūros apsuptyje, o per jį teka net 13 upių.</p>
<p>Mokslininkų teigimu, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, bent 95 % Džakartos iki 2050 metų panirs po vandeniu[1]. Taigi dabartinės kartos bus paskutinės mačiusios šį miestą pasaulio žemėlapyje. Vis dėlto, labiausiai šiuo metu kenčia Šiaurinė Džakartos dalis – ji kas metus vidutiniškai apsemiama po 1-15 cm.<img src="77_CDN_URL/images/jakarta.jpg" alt="Jakarta" /></p>
<div id="chat-messages-824645184759267378" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-824645184759267378">
<div role="document">
<p>Hošiminas per metus panyra po 1–2 cm. Dėl nuolatinio jūros lygio kilimo, jau visai netrukus – 2050 metais – prognozuojama, jog dalis miesto jau bus po vandeniu. Kaip pagrindinės priežastys, labiausiai prisidėjusios prie artėjančios katastrofos yra tos, kad smėlis, kuris paprastai būna nusėdęs upės deltoje, yra išgaunamas statyboms, taipogi gyventojų ir verslininkų kasami šuliniai, skirti požeminio vandens gavybai, sukuria požemines ertmes.</p>
<p>Šiuo metu miestas yra <em>keliamas į viršų</em> – gatvės aukštinamos bent po 30 cm, galintys sau tai leisti gyventojai, būstą statosi aukštesnėse vietose. Deja, bet ir toliau greitėjant pramonės tempams, labai greitai beveik 9 milijonai[2] žmonių gali likti be namų.<img src="77_CDN_URL/images/ho-chi-minh.jpg" alt="Ho Chi Minh" /></p>
</div>
</div>
<div role="document">
<h2>Skęsta pasaulio sostine laikomas Tokijas ir inovacijų kupinas Bankokas</h2>
<p>Bankokas – vienas iš tų pasaulio miestų sąrašo, kurie skęsta net dešimt kartų greičiau nei kyla jūros lygis. Beveik 11 milijonų[3] gyventojų talpinantis Bankokas šiuo metu skęsta po 2 cm kas metus – mokslininkų teigimu, jei nebus imtasi jokių veiksmų, iki 2100 metų miestas gali būti visiškai paniręs po vandeniu.</p>
<p>Po tokių grėsmingų žinių buvo pasiūlyti keli sprendimai, kaip išvengti miesto spartaus skendimo: parengti išsamų vandentvarkos planą, pastatyti didžiulę jūros sieną arba perkelti sostinę į aukštesnį tašką[4].</p>
<p>Kaip žinia, Bankoką kiekvienais metais siaubia potvyniai, o tai – dar viena rimta priežastis, kodėl miestas taip sparčiai skęsta. Todėl kaip vienas iš galimų sprendimų buvo pasiūlytos 11-akrų parko statybos, surinksiančios iki milijono galonų lietaus vandens.<img src="77_CDN_URL/images/bangkok.jpg" alt="Bangkok" /></p>
</div>
<p>Nors Tokijas pasinaudojo savo technologinėmis galimybėmis ir sukūrė sudėtingus žemės nusėdimo stebėsenos įrenginius, tačiau rizika atsidurti po vandeniu dėl nenumaldomos klimato kaitos išlieka. Kylantis jūros lygis, audros – visa tai primena, kad miestas negali <em>atsipalaiduoti</em> ir turi išlikti ypatingai budrus.</p>
<p>Dar labiau pakilus jūros lygiui milijonai žmonių gali netekti namų. Šiuo metu Tokijuje gyvena net 37 milijonai žmonių[5]. Tad mokslininkai prognozuoja, jog pasiekus 2100 metus šių miestų gali nebelikti.<img src="77_CDN_URL/images/tokyo.jpg" alt="Tokyo" /></p>
<h2>Miestų skenduolių sąraše ir Naujasis Orleanas</h2>
<p>Dėl mieste įvestos sudėtingos nuotekų sistemos, pašalinusios vandenį iš dirvožemio, buvusios pelkės paniro net per 8–12 pėdų.</p>
<p>Dėl to iki 1930 metų trečdalis miesto buvo žemiau jūros lygio, o po garsiojo uragano <em>Katrina, p</em>loto, esančio žemiau jūros lygio, padaugėjo iki 50 %. Dėl nuolat kylančio jūros lygio nustatyta, jog Naujasis Orleanas iki 2100 metų bus tarp 2.5 ir 4 metrų žemiau jūros lygio[6].<img src="77_CDN_URL/images/new-orleans.jpg" alt="New Orleans" /></p>
<p>Tad mokslininkai prognozuoja, jog pasiekus 2100 metus, šių miestų gali nebelikti. Neaišku, ar tos priemonės, kurių yra imamasi siekiant apsaugoti miestus nuo atsidūrimo istorijos užmarštyje, pasiteisins. Tikėtina, kad jos tik atitolins problemą kuriam laikui. Deja, bet kai kurios iš žmonijos neatsakingumo sukeltos pasekmės Žemei yra neatitaisomos.</p>
