Žmonių genai bus keičiami sumanios CRISPR technologijos pagalba
2023 m. Pasaulio ekonomikos forumo metinis susitikimas Šveicarijoje baigėsi praėjusį penktadienį, tačiau ir šį kartą čia neapsieita be įžvalgų apie CRISPR technologijų perspektyvas, kurios prieš keletą metų buvo pristatytos tame pačiame forume. CRISPR technologija yra apibūdinama kaip genomo redagavimo įrankis. Ji savo kūrėjams laimėjo 2020 m. Nobelio chemijos premiją, o dabar vis dažniau yra pasitelkiama medicinoje, pavyzdžiui, gydant įgimtą aklumą arba širdies ligas.
Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai teigia, kad tikėtina, jog 2023 m. medicinoje ir kituose sektoriuose genų redagavimas išplis, o tai paskatins kelių milijardų dolerių vertės pramonės užkūrimą[1].
Kita vertus, jau dabar akivaizdu, kad CRISPR kelia ne vieną etinę dilemą, o daliai visuomenės ši technologija atrodo ypač nepatikima dėl genų modifikavimo ir net realios galimybės, kad tai jau galimai buvo padaryta su COVID-19 vakcinomis.
CRISPR technologija gali išgelbėti sergančius ir iš esmės pakeisti diagnostikos procesus
CRISPR gali būti apibūdinama kaip sintetinė biologija arba genų redagavimo technologija, kuri pasitelkta buvo net COVID-19 pandemijos metu.
Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos profesorė Amy Webb teigia, kad šia technologija remiamasi „organizmą pertvarkant naudingiems tikslams“.
„Tai leis mums ne tik redaguoti genomus, bet ir, kas svarbu, rašyti naują gyvybės kodą. Tai reiškia, turėsime rašymo lygmens teises. Tai gali pakeisti ir pakeis ne tik sveikatą, bet ir visą kitą. Neįsivaizduoju nė vienos srities, kurioje nepamatytume žymaus tobulėjimo“[2].
Tuo tarpu Cameronas Foxas, Pasaulio ekonomikos forumo tiksliosios medicinos ir COVID-19 diagnostikos technologijų ekspertas teigia, kad CRISPR ypač gali pasitarnauti koronaviruso diagnostikoje.
„Vienas iš labiausiai gluminančių COVID-19 aspektų yra didžiulis simptomų spektras. Trys žmonės gali susirgti ir jų visų patirtys nesutaps. Tikslioji medicina – novatoriškas požiūris į sveikatos priežiūrą, kuriame atsižvelgiama į asmens genus, aplinką ir gyvenimo būdą – vaidina pagrindinį vaidmenį suprantant genetinius ir aplinkos veiksnius, kurie gali paaiškinti, kodėl vienam žmogui nėra jokių simptomų, o kitą reikia gydyti net ventiliuojant plaučius. Be dabartinės krizės, šis naujoviškas diagnostikos būdas turės ilgalaikį teigiamą poveikį daugeliui sveikatos ekosistemos aspektų. Tik vienas iš pavyzdžių yra CRISPR pagrįsta diagnostika. CRISPR gebėjimas greitai ir tiksliai diagnozuoti įvairias ligas tik dabar rimtai tiriamas. Jei šią technologiją būtų galima patobulinti, tai iš esmės pakeistų viską mūsų kovoje su COVID-19 ir ne tik“, – sako C. Foxas[3].
Etiniai iššūkiai gali atskleisti tamsiausias žmogaus sąmonės kerteles
Iš tiesų, CRISPR turi daugybę funkcijų, iš kurių pagrindinė yra galimybė pasitelkti technologiją skirtingų ligų gydymui. Vis dėlto, dalis ekspertų baiminasi šios technologijos perspektyvos, nes gebėjimas pašalinti iš genofondo tai, ką medicinos mokslas įvardija kaip ydinga ar nenormalu, gali kelti milžiniškų medicininių ir etinių problemų.
Ne vienas ekspertas yra linkęs pabrėžti, kad CRISPR tikslas – atsikratyti ligų, kurios žmogui sukelia milžiniškas kančias ar net mirtį, o sveikatos apsaugos sistemai išeikvoja didžiulius išteklius, yra abejotinas[4].
Paplitęs įsitikinimas, kad ligų ir anomalijų pašalinimas iš visuomenės yra neginčijama siekiamybė, gali labai greitai privesti prie eugenikos ir net kalbų apie tariamą „tobulą“ indivią. CRISPR galimybė genetiniu lygmeniu pasiekti tariamai geriausius asmens genus yra rizika, kurios kainos šiandien galbūt net nesuprantame.
Genomo redagavimas yra aktuali mokslinė technologija, galinti pakeisti gydymo metodus ir žmonių gyvenimus, tačiau ji taip pat gali žalingai sumažinti žmonių įvairovę ir padidinti socialinę nelygybę, pašalinant tuos žmones, kuriuos medicinos mokslas ir jo suformuota visuomenė priskiria prie sergančių.
Pagal dar tamsesnį scenarijų modifikuojami galėtų būti net žmonės, kurie nepritaria socialinėms ar politinėms normoms, tampa neparankūs ar pavojingi pasaulio galingiesiems.
Genų modifikavimo sąsajos su COVID-19 vakcinomis ar pačiu koronavirusu gali nustebinti
CRISPR technologijai tampat ypač populiariai, dalis visuomenės yra įsitikinusi, kad žmonijos genomo kodas jau yra keičiamas per COVID-19 vakcinas. Negana to, augant įrodymų skaičiui, kad COVID-19 virusas buvo sukurtas laboratorijoje ir vėliau iš jos nutekėjo, dalis mokslininkų pristatė teoriją, jog pats virusas gali keisti žmogaus DNR.
Tai reikštų, kad atitinkamo genų modifikavimo per vakcinas arba per virusą, galimai neišvengė didelė pasaulio gyventojų dalis[5].
SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, turi genus, sudarytus iš RNR, todėl mokslininkai teigia, kad retais atvejais, žmogaus ląstelėse esantis fermentas gali nukopijuoti viruso sekas į DNR ir įterpti jas į mūsų chromosomas.
Šį fermentą koduoja LINE-1 elementai ir sekos, kurios užima net 17 proc. žmogaus genomo. Pirminiame pranešime mokslininkai pateikė įrodymų, kad kai žmogaus ląstelės su papildomais LINE-1 elementais buvo užkrėstos koronavirusu, SARS-CoV-2 sekų DNR versijos įsitvirtino ląstelių chromosomose. Vis dėlto, informacijos apie tai, kaip tokios genų mutacijos paveikia žmogaus sveikatą, vis dar nėra.
