<h2>AIDS serga ir sėkmingi verslininkai, ir laimingi šeimos žmonės</h2>
<p>Nors jau seniai gyvename XXI amžiuje, kai, regis, turime begales priėjimų prie įvairių informacijos šaltinių bei resursų, visuomenėje sklando vis dar daugybė mitų. Apie normas, standartus, šeimą, karjerą, net sveikatą. Na, o tikriausiai viena labiausiai mitais apvyniotų ir stigmatizuotų ligų yra AIDS. Būtent todėl, kasmet, visame pasaulyje gruodžio 1-ąją atkreipiamas dėmesys į šia liga sergančiuosius, siekiama šviesti visuomenę bei didinti informacijos kiekius, siejamus su šia liga.</p>
<p>Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pastarieji dešimtmečiai leido daug pasiekti kovoje su AIDS, tačiau didelė problema išlieka ŽIV, žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis AIDS. Remiantis 2020-jų duomenimis, visame pasaulyje maždaug 37,7 milijonai žmonių gyvena su ŽIV[1]. Patekęs į žmogaus organizmą ŽIV naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas, todėl infekcijai progresuojant, imuninė sistema silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo kitų infekcijų ir ligų. </p>
<p>AIDS yra liga, kuri nepasimiršta. Tai ne širdies ar onkologinė liga, kuria sergantys susilaukia daugybės užuojautos. Priešingai: visuomenės nuostatos susijusios su AIDS ir ŽIV vis dar yra gana griežtos. Nors infekcijos šaltinis randamas kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene, dalis ŽIV sieja vien tik su nesaugiais lytiniais santykiais ar neleistinų narkotinių medžiagų vartojimu.</p>
<p>Visuomenėje populiaru teigti, kad ŽIV pasigauti galima per įvairių rūšių lytinius santykius, dalijantis švirkštais, adatomis, net perpilant kraują. Nors visa tai yra tiesa, iš tiesų užsikrėsti galima ir netyčia, pavyzdžiui, nesteriliai atlikus medicininę procedūrą, virusą perduoti gali net motina savo kūdikiui nėštumo, gimdymo bei žindymo metu[2].</p>
<p>Požiūris, kad ŽIV ir AIDS serga tik prostitutės ar narkomanai kenkia tiek patiems ligoniams tiek visuomenei. Sergantys neretai susiduria su žiauriais stereotipais bei kaltinimais, nepaisant to, kaip užsikrėsta buvo. Neretas atvejis, kai asmuo gyvena tvarkingą gyvenimą, o liga susirgti galėjo dėl praeities klaidų arba dėl netinkamo buvusio partnerio. Kaip teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) AIDS skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Žavinta Kančauskienė, diagnozė atsiveja net po daug metų:</p>
<blockquote>
<p>„Jau kuris laikas ŽIV dažniausiai diagnozuojame išsilavinusiems dirbantiems žmonėms, gyvenantiems tvarkingose šeimose. ŽIV diagnozė jiems dažnai būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Neretai pasitaiko, kad ligą šie žmonės nežinodami atsineša iš ankstesnių santykių, buvusių iki sukuriant šeimą", – teigia medikė.</p>
</blockquote>
<p>Daugeliui tokia diagnozė sugriauna ne tik ateities planus, tačiau neigiamai paveikia ir santykius, atima džiaugsmą gyvenimu. Be to, visiškai veiksmingo gydymo nėra iki šiol: stebėtina, kad nuo pirmojo AIDS atvejo 1981-ais, pasaulio mokslininkams vis dar nepavyko sukurti tikslingo gydymo metodo ar vakcinos. Dalis dabar taikomo gydymo metodo sukelia daug nepageidaujamų reiškinių ir net veikia viruso atsparumą. Nors toks gydymas prailgina žmogaus gyvenimą ir sumažina gretutinių ligų komplikacijų pavojų, rizika visuomet šalia ir ji išlieka milžiniška[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/national-cancer-institute-mi0-t2dmco4-unsplash.jpg" alt="Diagnostika" /></p>
<h2>AIDS Lietuvoje: laikomės geriau nei kaimyninės šalys</h2>
<p>Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje buvo nustatytas prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Tuo metu dar nebuvo nei vaistų, nei vilties pasveikti. Pirmasis žmogus, užsikrėtęs ŽIV, buvo jūreivis iš Klaipėdos, kuris 1989-ais gydėsi Kaune, klinikose dėl neaiškių aplinkybių įtakotos sunkios sveikatos būklės[4]. Įtarus, kad tai gali būti ŽIV, ligonio kraujo mėginys nusiųstas tyrimams į Virusologijos institutą Maskvoje, o ten diagnozė buvo patvirtinta.</p>
<p>Anais laikais buvo tikima, kad virusą parsivežti galima tik iš užsienio, ten turėjus santykių su užsikrėtusiu užsieniečiu. Teigiama, kad didžiausia pirmoji ŽIV banga Lietuvoje nusirito tarp gėjų, antroji – tarp jūreivių, atsivežusių virusą iš Afrikos uostų prostitučių. Tik kiek vėliau ŽIV pradėjo plisti tarp narkomanų. Siekiant paneigti visuomenėje vyravusią netikslingą informaciją, tais pačiais 1989-ais įkurtas Lietuvos AIDS centras, prie kurio kūrimo aktyviai prisidėjo tuometis Lietuvos AIDS centro, o šiandien – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.</p>
<p>Lietuvoje buvo įkurta ŽIV diagnostikos laboratorija, klinikiniai, švietimo, rizikos grupių konsultavimo bei anoniminiai lytiškai plintančių ligų diagnostikos ir gydymo padaliniai. Kartu, buvo įsteigta ir pirmoji narkomanų reabilitacija. Vyko daugybė šviečiamųjų akcijų ir renginių, žmonės buvo raginami kalbėti bei išgirsti. Galbūt būtent tai ir padėjo: Lietuvoje sergamumas ŽIV ir AIDS kelis kartus mažesnis nei kitose Baltijos šalyse.</p>
<p>Tiesa, pas mus pastebima ir neraminanti statistika: diagnozuojami atvejai jau būna pažengę. Jungtinės Tautos (JT) yra išsikėlusios tikslą iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją, o šiam tikslui įgyvendinti yra numatyti tarpiniai tikslai, tarp kurių, pasiekti vadinamąjį 90–90–90 rodiklį: tai reiškia, siekti, kad 90 proc. užsikrėtusių ŽIV asmenų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. iš jų būtų taikomas antiretrovirusinis gydymas ir 90 proc. taip besigydančiųjų būtų nuslopinta viruso koncentracija. Lietuvoje šis rodiklis yra 83–43–77[5].</p>
<p>Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį nuo 1988-ųjų iki 2020-ųjų buvo nustatyti 3551 ŽIV užsikrėtimo atvejai: 2793 vyrai ir 758 moterys, 8 vaikai. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs žmogus susirgo AIDS, daugiau kaip kas antras susirgęs AIDS, mirė[6].</p>
<p>Šiandien ŽIV užsikrėtusiųjų jau yra visose Lietuvos savivaldybėse, daugiausia Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Pagal amžių, daugiausiai užsikrėtusiųjų nustatyta 25-40 metų amžiaus grupėje. Dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius bei vartojant narkotikus. Tiesa, jau kuris laikas pastebima ir kiek labiau džiuginanti tendencija: nuo 2016-ųjų stebima sergamumo ŽIV mažėjimo tendencija.</p>
<p>Be to, apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų yra gerai informuoti apie pagrindinius ŽIV plitimo kelius ir turi pakankamai informacijos šia tema. ŽIV ligos gydymas visiems užsikrėtusiems Lietuvoje yra nemokamas ir kompensuojamas iš PSDF lėšų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/national-cancer-institute-ci8t6zedbzw-unsplash.jpg" alt="AIDS ir ŽIV" /></p>
<h2>Mitas: gyvenimas nesugriūva net ir susirgus</h2>
<p>Situacija Europoje kiek skiriasi. PSO skelbia, kad senajame žemyne pastaruoju metu stebima didėjanti naujų ŽIV atvejų tendencija: atvejų skaičius išaugo 5 proc. Pasaulyje kasdien nustatoma apie 4000 naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių daugiausiai Afrikoje. Ir nors su AIDS ir ŽIV pasaulis pažįstamas jau ne vieną dešimtmetį, visuomenėje vyrauja vis dar daugybė stereotipų ir mitų.</p>
<p>Pavyzdžiui, dalis tiki, kad ŽIV visais atvejais reiškia AIDS. Iš tiesų, ŽIV yra tik pats virusas, kuriuo užsikrėtęs žmogus. Negydomas per maždaug 8–10 metų, ŽIV pasiekia stadiją, vadinamą AIDS. ŽIV ir AIDS yra skirtingos sąvokos: gydomas ŽIV gali niekada netapti AIDS[7].</p>
<p>Manoma ir tai, kad ŽIV visais atvejais reiškia gyvenimo pabaigą. Seniau, ŽIV diagnozė buvo laikoma bene mirties nuosprendžiu. Liga būdavo nustatoma ypač vėlai, lengvai plito, žmogus visiškai negalėjo gyventi įprasto gyvenimo. Dabar, situacija jau kita: laikantis skirto gydymo, ŽIV tampa tik lėtine liga, kaip ir, pavyzdžiui, cukraligė, todėl nors gyvenimas ir pasunkėja, tačiau tikrai nesibaigia.</p>
