Pasaulyje daugėja kitokios informacijos apie pandemiją, jos valdymą ir vakcinas
Pasauliui sutikus 2023-uosius, koronaviruso pandemija, ribojimai bei karantinai vis dažniau atrodo it siaubingas košmaras, o ne išgyventa realybė. Tačiau net ir užsikrėtimų situacijai visiškai stabilizavusis, visiškai užmiršti pandemijos vis dar negalime.
Daugelis ekspertų ir toliau vykdo tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kas iš tiesų sukėlė viruso protrūkį, kaip užsikrėtusius paveikė liga, o pasiskiepijusius – vakcina. Būtent ties vakcinų efektyvumo klausimu kyla aktyviausios diskusijos.
Nors dalis mokslininkų vis dar kalba apie vakcinų naudą, kiti jau vis dažniau pateikia anksčiau pramanais laikytą nuomonę bei pateikdami įrodymus kvestionuoja vakcinų naudingumą ir net jų galimos žalos mastus.
Informacijai kylant į dienos šviesą kalbama apie tai, kad vakcinacija buvo perteklinė, vakcinos – menkai tirtos ir bandytos, o jų būtų pakakę tik rizikos grupėms priklausantiems asmenims.
Lietuvoje visuomenę taip pat pasiekia vis įvairiapusiškesnė informacija. Su pandemijos valdymo užkulisiais netrukus bus galima susipažinti Sveikatos teisės instituto (STI) iniciatyva. Analogiški tyrimai vykdomi ir užsienyje.
Saugios ir veiksmingos COVID-19 vakcinos – tik pramanas?
Šiandien jau aibė mokslininkų, sveikatos priežiūros specialistų ir žurnalistų užduoda vis daugiau klausimų apie pandemiją, jos valdymą ar vakcinaciją. Informacija tampa vis įvairesnė ir mažiau filtruojama, o tai reiškia, kad naratyvas, jog vakcinos yra visiškai saugios ir veiksmingos, kasdien žlunga.
Nors dalis medikų bendruomenės ir dabar desperatiškai bando laikytis savo įsitikinimų, klinikiniai duomenys rodo ką kitą, o vis daugiau mokslininkų prabyla apie tai, kad COVID-19 vakcinos nėra visiškai nekenksmingos.
Viename iš paskutiniųjų vakcinos efektyvumo tyrimų teigiama, kad vakcinos išgelbėjo milijonus žmonių nuo mirties ir hospitalizacijos: vien JAV per maždaug dvejus metus nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio 3,2 mln. žmonių būtų mirę, o 18,5 mln. žmonių būtų reikėję hospitalizuoti. To išvengta esą tik dėl vakcinos[1].
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. ir 2021 m. metinis mirtingumo rodiklis JAV buvo apie 3,4 mln., šio tyrimo modelis rodo, kad bendras mirtingumas be vakcinų būtų padidėjęs apie 50 proc. 2021 ir 2022 m. būtų mirę penki milijonai žmonių, 2 milijonai būtų buvę priskirti mirčių dėl viruso kategorijai. Kitaip tariant, COVID-19 būtų tapęs absoliučiai vyraujančia mirties priežastimi Amerikoje.
„Brownstone“ moksliniai prieštarauja šiems duomenims ir nors pripažįsta šiuolaikinės vakcinacijos naudą, pabrėžia, kad dalis mirčių nuo koronaviruso yra įprastos ir neišvengiamos populiacijos mirtingumo dalies padarinys, kurio neįmanoma išvengti skiepijant nuo tam tikro kvėpavimo takų viruso.
„Bet kuriam visuomenės sveikatos modeliui reikia gerų ir patikimų klinikinių ir epidemiologinių duomenų, kurie būtų naudojami kaip įvesties duomenys ir algoritmai. Nėra gerų ir patikimų duomenų apie COVID-19 vakcinas, rodančių, kad būtų išvengta sunkaus plaučių uždegimo, hospitalizacijos ir mirties atvejų. Remdamasis klinikiniais ir epidemiologiniais įrodymais darome išvadą, kad taip negali būti“, – teigia „Brownstone“ mokslininkai.
Tikrasis mirusiųjų nuo COVID-19 skiepo skaičius gali nemaloniai nustebinti
Neseniai „Rasmussen“ JAV atlikta apklausa parodė, kad maždaug kas ketvirtas amerikietis mano, jog pažįsta žmogų, kuris mirė nuo COVID-19 vakcinos. Apklausa, kuri buvo atliekama telefonu ir internetu visoje šalyje rodo, kad 49 proc. suaugusių amerikiečių mano, jog „tikėtina, kad COVID-19 vakcinų šalutinis poveikis sukėlė daug nepaaiškinamų mirčių“[2].
28 proc. apklaustųjų suaugusiųjų teigia asmeniškai pažįstantys žmogų, kurio mirtį, jų manymu, galėjo sukelti COVID-19 vakcinų šalutinis poveikis, 61 proc. nežino, o dar 10 proc. nėra tikri. 37 proc. mano, jog tokia galimybė yra mažai tikėtina, dar 14 proc. nėra tikri.
48 proc. apklaustų amerikiečių yra linkę manyti, kad yra pagrįstų priežasčių nerimauti dėl COVID-19 vakcinų saugumo, o 37 proc. įsitikinę, kad žmonės, kurie nerimauja dėl vakcinų saugumo, skleidžia sąmokslo teorijas. Dar 15 proc. nėra tikri.
Lietuvoje bus atsakyta, kiek valstybei kainavo pandemija
Ilgą laiką nutylėta informacija apie pandemijos valdymą Lietuvoje netrukus pasieks dienos šviesą. Sveikatos teisės institutas (STI) šiuo metu vis dar atlieka COVID-19 pandemijos Lietuvoje valdymo tyrimą, tačiau galutines tyrimo išvados planuoja paskelbti jau sausio mėnesį.
STI ekspertas teisininkas Ramūnas Aušrotas teigia, kad pagrindinis tyrimo siekis yra nustatyti, kaip valdant pandemiją buvo naudoti valstybės finansai, COVID-19 paslaugų finansavimas, bandoma nustatyti, ar tikslingai buvo mokėtas dar tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintas „1/12-osios priedas“. STI dėmesio sulaukė ir karantino metu įvestas paramos mechanizmas, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys galėjo teikti ligoninėms paramą.
„Atskiras klausimas – kaip pandemijos valdymui buvo panaudotos valstybės lėšos, kaip jos buvo įformintos ir įteisintos. Sauliaus Skvernelio vyriausybė pandemiją valdė skolintomis lėšomis, Ingrida Šimonytė tam pinigus skyrė iš rezervo. Kadangi dėl lėšų skyrimo buvo priimtas net 41-as specialusis Vyriausybės nutarimas, tai atsako į klausimą – kodėl taip ilgai buvo reikalinga perteklinė nepaprastoji padėtis. Rezervo lėšų negalima naudoti bet kaip ir bet kada. Viena iš galimybių jas naudoti yra nepaprastoji padėtis, nes net karantino metu jos yra neliečiamos“, – teigia STI ekspertas R. Aušrotas[3].
R. Aušrotas taip pat pabrėžia, kad jau dabar yra aišku, jog dar iki vakcinacijos pradžios buvo priimtas sprendimas dėl masinės visos populiacijos skiepijimo, nors Lietuvos teisės aktai tokių dalykų nenumato.
„Kad nereikėtų koreguoti tą reguliuojančių teisės aktų (pvz., imunoprofilaktikos programos, kuri numato tik rizikos asmenų vakcinaciją nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų), buvo sugalvotas ir įdiegtas atskiras vakcinacijos mechanizmas su savo taisyklėmis, kurias įsakymu patvirtino ministras A. Dulkys. Visgi, kai ką vėliau reikėjo keisti, pvz., imunoprofilaktikos tvarkos nuostata, leidžianti vykdyti masinę vakcinaciją ne sveikatos priežiūros įstaigose, atsirado praėjus pusei metų po skiepijimo nuo COVID-19 pradžios. Formaliai galima sakyti, kad iki tol skiepijimas vakcinacijos punktuose buvo neteisėtas“, – reziumuoja R. Aušrotas.
R. Aušroto teigimu, tyrimo išvadose bus paliestas ir medikų etikos bei moralės klausimas, Lietuvos vakcinų pirkimo sutarčių neatitikimai ir netinkama pandemijos valdymo proceso organizacija.
Vis dėlto, R. Aušrotas abejoja, ar atliekamo tyrimo išvados iš tiesų ką pakeis bei pabrėžia, kad dalis visuomenės turi savo įsitikinimus, kurių keisti, tikėtina neplanuoja.
Užsienyje daugėja reikalavimų valdžiai prisiimti atsakomybę dėl neteisingų pandemijos valdymo sprendimų
Kita vertus, priežastis pakeisti nuomonę gali būti ne tik Lietuvoje vykdyto tyrimo išvados, bet ir užsienyje. Floridos gubernatorius Ronas DeSantis oficialiai pareiškė, jog jis planuoja kreiptis į Floridos valstijos Aukščiausiąjį Teismą, kad jis sudarytų specialų prisiekusiųjų teismą, kuris išnagrinėtų visus galimus pažeidimus, susijusius su COVID-19 vakcinomis.
JAV senatorius Ronas Johnsonas atkreipia dėmesį į Antony Fauci ir kitų aukštų pareigūnų atsakomybės klausimą už klaidingus pandeminius sprendimus. Gruodžio 7 d. R. Johnsonas suorganizavo apvalaus stalo diskusiją apie mRNR vakcinas.
Nuo pat pandemijos pradžios senatorius R. Johnsonas aktyviai pasisakė už tai, kad federalinė vyriausybė būtų atsakinga už nesėkmingą reakciją į COVID-19, ir buvo pagrindinis ankstyvo gydymo, sveikatos priežiūros sistemos laisvės ir asmenų, patyrusių nepageidaujamas vakcinos reakcijas, gynėjas[4].
Augantis dėmesys padarytoms klaidoms ir dalies valdžios atstovų pastangos jau netolimoje ateityje gali padėti pakeisti nusistovėjusį visuomenės požiūrį į pandemiją, jos valdymą ir pačią vakcinaciją.
