Prancūzijoje – policijos operacija didžiausiuose šalies bankuose
Antradienį Paryžiaus finansų centras „La Defense“ priminė ne šalies verslo bei finansų centrą, o veiksmo filmo aikštelę. Į šį objektą sulėkė gausios teisėsaugos pajėgos, o pagrindiniuose šalies bankų biurų pastatuose buvo vykdomos masinės kratos, kurios yra siejamos su Prancūzijos nacionalinės finansų prokuratūros (PNF) dar 2021 m. inicijuotu tyrimu.
Teisėsaugos pareigūnai kratas atliko net keturiuose didžiuosiuose Prancūzijos bankuose: „Societe Generale“, „BNP Paribas“, „Exane“ ir „Natixis“ bei viename užsienio banke – Didžiosios Britanijos „HSBC“.
Visoms šioms bankinėms įstaigoms pareikšti įtarimai dėl mokesčių slėpimo, finansinio sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis ir pinigų plovimo. Tuo tarpu „BNP Paribas“ ir „Exane“ sulaukė ir atskirų įtarimų sukčiavimu sunkinančiomis aplinkybėmis.
Kaip skelbia Prancūzijos nacionalinė finansų prokuratūra (PNF), šis plataus masto tyrimas, išeinantis ir už Prancūzijos teritorijos, yra susijęs su vadinamuoju „cum-ex“ dividendų išskaičiavimu. Tai yra prekybos schema, pagal kurią bankai ir investuotojai skubiai prekiauja bendrovių akcijomis, kai jos išmoka dividendus. Tokia praktika siekiama išskaidyti akcijų nuosavybę ir sudaryti sąlygas neteisėtai reikalauti mokesčių lengvatų už dividendus.
Įtarimas ant šių į teisėsaugos akiratį patekusių bankų krito dar 2018 m., po to, kai prancūzų leidinys „Le Monde“ atskleidė finansinių machinacijų schemas, dėl kurių valstybė kasmet netenka net kelių milijardų eurų mokestinių pajamų.
Šiuo metu, kai Prancūzijos prokurorai imasi teisinių veiksmų pažaboti nelegalias nacionalinių ir tarptautinių finansų įstaigų schemas, analogiški tyrimai yra atliekami Vokietijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse.
Bankai privalės grąžinti daugiau nei milijardą JAV dolerių
Prancūzijos nacionalinės finansų prokuratūros (PNF) atstovai spaudai teigia, kad kol kas nėra įmanoma tiksliai suvokti tikrojo bankų sukčiavimo masto, tačiau remiantis pirminiais duomenimis manoma, kad įtariamos finansų įstaigos turės padengti valstybės nuostolius, kurie gali siekti ir daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto, manoma, kad ši suma gali dar augti, nes tyrimas yra tik pradedamas, į jį įsitraukia ir užsienio tyrėjai.
„Šiuo metu vykdomos operacijas, kurioms reikėjo kelis mėnesius ruoštis, vykdo 16 tyrimą atliekančių teisėjų ir daugiau kaip 150 tyrimo agentų“, – teigiama antradienį paskelbtame PNF pareiškime spaudai.
Jame taip pat pranešama, kad seniausias tiriamas atvejis yra siejamas dar su 2014 m., o kada bankų machinacijų schemos buvo užbaigtos, skelbiama nėra. Dabar į tyrimą įsitraukia ir šeši prokurorai iš vakarų Vokietijos Kelno miesto. Jų įsitraukimas čia nėra atsitiktinis.
Apie „cum-ex“ dividendų praktiką visuomenė ir teisėsauga daugiau sužinojo dar 2018 m., kai buvo paskelbti vadinamieji „cum-ex“ failai. Šiam žurnalistiniam tyrimui vadovavo būtent Vokietijos tiriamosios žiniasklaidos organizacija „Correctiv“.
Tuomet buvo nustatyta, kad bankai, vertybinių popierių prekiautojai ir teisininkai padalija dividendus taip, kad išvengtų net 62,9 mlrd. dolerių mokesčių visoje Europoje. Vis tik jau tuomet didžiausius nuostolius patyrė Vokietija ir Prancūzija, kurios dėl neteisėtų veiksmų atitinkamai prarado po 36,2 ir 17 mlrd. JAV dolerių.
Šis skandalas pasiekė net pačius aukščiausius Vokietijos valdžios sluoksnius, pats vokiečių kancleris Olafas Scholzas tris kartus buvo pakviestas duoti parodymus teisme dėl savųjų ryšių su į neteisėtą schemą įsipainiojusiu Vokietijos banku „Warburg Bank“. Be to, pernai Vokietijos teismas nuteisė finansų srities teisininką Hanno Bergerį kalėti net aštuonerius metus. Nustatyta, kad būtent jis vadovavo šiai schemai.
Schema sukurta arogantiškai tikintis apeiti mokesčių sistemą
Kaip teigia prancūzų ekonomistė, Tulūzos ekonomikos mokyklos profesorė Emmanuelle Auriol, dabartinis tyrimas Prancūzijoje galimai buvo pradėtas jau seniau, tačiau bėgant metams sukčiavimai tapo vis įžūlesni.
„Norėdami išvengti mokesčių, jie sukūrė schemą, pagal kurią dieną prieš arba tą dieną, kai šie dividendai yra gauti, akcija laikinai parduodama, pavyzdžiui, Prancūzijos bankui, kuriam šis vienodo dydžio mokestis netaikomas. Bankas gauna komisinį mokestį ir grąžina akciją bei jos dividendus investuotojui, kuris mokesčių tikslais yra užsienietis. Tai daroma šio vienodo tarifo mokesčio laikotarpio pabaigoje. Taigi akivaizdu, kad šie investuotojai niekuo arba beveik niekuo nerizikuoja. Štai kodėl vyriausybė kreipiasi į savo bankus, kurie akivaizdžiai apeina Prancūzijos mokesčių inspekciją. Akivaizdu, kad taip šie užsienio investuotojai išvengia mokesčių“, – aiškina ekonomistė.
Ekspertės E. Auriol teigimu, nuostoliai, kurie apima net 15 metų periodą keliose skirtingose Europos šalyse, ne tik Prancūzijoje, iš tiesų galimai sudaro net daugiau kaip 50 mlrd. eurų.
„Tai atviras mokesčių vengimas, nes kai kuriose Europos šalyse galima susigrąžinti mokesčius, kuriuos sumokėtumėte kitur, jei esate užsienietis. Vokietijoje mokesčių institucijos suprato, kad grąžino mokesčius, kurie niekada nebuvo sumokėti. Taigi tai tikrai labai reikšmingas skandalas“, – sako ji.
Globalus bankų sektorius vis dar ruošiasi blogiausiam
Tuo tarpu bankų sektorius visame pasaulyje vis dar kovoja su smūgiu, suduotu po kelių JAV bankų žlugimo ir Šveicarijos „Credit Suisse“ krizės. Neseniai dabartinis Europos bankininkystės institucijos (EBI) pirmininkas Jose Manuelis Campa įspėjo, kad bankų sektorius vis dar labai pažeidžiamas.
Tokios pozicijos laikosi ir patys bankininkystės ekspertai. Bendrovės „Euro Pacific Asset Management“ generalinis direktorius Peteris Schiffas dabartinę situaciją palygino su 2008 m. finansų krize ir tai, ką regime dabar, apibūdino kaip šios krizės „tęsinį, kuris bus blogesnis už Didžiąją recesiją“.
JAV finansų rinkas neramina ir tai, kad vis dar trūksta aiškumo dėl vyriausybės sprendimų, šiuo metu nėra aišku, ar valdžia iš tiesų yra garantuota, jog galėtų atstatyti klientų galimai prarandamus indėlius. Be to, investuotojai taip pat nerimauja dėl susilpnėjusio indėlininkų pasitikėjimo ir neapibrėžtumo, tvyrančio dėl mažesnių bankų likimo.
„Manome, kad įtampa bankų sistemoje turės įtakos kreditų augimui, o tai savo ruožtu mažins realiojo BVP augimą“, – artimiausių mėnesių prognozėmis dalinasi „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas Janas Hatziuzas.
Tuo tarpu „Apollo Global Management“ vyriausiasis ekonomistas Torstenas Slokas mano, kad griežtesnės kreditavimo sąlygos sudarys reikšmingą spaudimą ekonominiam aktyvumui, tačiau poveikis nebus toks katastrofiškas, kaip mano dalis jo kolegų. Vis dėlto, jis neatmeta galimybės, kad situacija gali pasikeisti, jeigu bus pereita į „visiško nepasitikėjimo bankais“ lygį.
