Cum-ex apraizgė visą Europą
Saujelė pasaulio įtakingųjų ir turtingųjų mus valdo kaip savo marionetes. Taip galima būtų apibūdinti nepasotinamą ir nepažabojamą bankininkų norą pasipinigauti iš mūsų, mokesčių mokėtojų pinigų ir tuštinti valstybių iždus kiek tik neša fantazija bei aštrus protas, leidžiantis kurpti ištisas sukčiavimo schemas.
Po ilgus metus besitęsiančio 2012-aisiais Vokietijoje kilusio „cum-ex“ skandalo, kuriame dalyvavo visos Europos bankai, vienas iš jų jau krito ir po vidinio tyrimo nustatyta, kad pažeidė vidaus taisykles.
Pagal „cum-ex“ metodą, kurį, kaip kalbama, sugalvojo žinomas vokiečių teisininkas Hanno Bergeris (Hanas Bergeris), keli investuotojai prieš pat bendrovės dividendų išmokėjimo dieną, kol dar įmanoma, tarpusavyje perka ir perparduoda tos bendrovės akcijas.
Akcijos perkamos ir parduodamos taip greitai, kad mokesčių inspekcija negali nustatyti, kas yra tikrasis jų savininkas.
Dėl daugelį metų vykdyto milžiniško masto mokestinio sukčiavimo iš Europos šalių nacionalinių iždų buvo „išsiurbti“ 55 mlrd. eurų[1].
Mokestinio sukčiavimo schema, verta net kelių milijardų
Remiantis vidaus tyrimu dėl banko vaidmens viename didžiausių mokesčių skandalų, „Deutsche Bank“ darbuotojai pažeidė reguliavimo taisykles ir įmonės politiką, kad klientai galėtų gauti milijonus eurų vyriausybės pajamų.
Kelno prokurorai dėl skandalo tiria daugiau nei 70 esamų ir buvusių darbuotojų, o tai rodo, kad Vokietijos bankas susiduria su kelių milijardų eurų vertės „cum-ex“ mokestinio sukčiavimo schema, dėl kurios teisėsaugos institucijos atlieka platų tyrimą.
Prokurorai taip pat tiria ir 1 500 žmonių.
Nusikaltime dalyvavo pagrindiniai bankai, įskaitant „Barclays“, „Macquarie“ ir „UniCredit HypoVereinsbank“.
Nors tyrimas vyksta jau daugelį metų, tačiau jis suaktyvėjo šį mėnesį, kai Frankfurto prokurorų nurodymu Maljorkoje buvo suimtas buvęs „Fortis banko“ aukšto rango bankininkas.
„Deutsche“ vidinis tyrimas, pradėtas 2015 m., kurį atliko advokatų kontora „Freshfields“, buvo pasidalytas su prokurorais. Su šiuo klausimu susipažinę žmonės sakė, kad tai yra pagrindinė Kelno teisėsaugos institucijos kriminalinio tyrimo prieš banko darbuotojus dalis.
Milijardus siurbė iš valstybių biudžetų
Apskaičiuota, kad mokestinis sukčiavimas žemyno mokesčių mokėtojams kainavo milijardus eurų ir apima akcijų sandorius, sudarytus prieš ir po dividendų išmokėjimo akcijoms, apgaudinėjant vyriausybes, kad šios grąžintų mokesčius, kurie niekada nebuvo sumokėti. Sukčiavimas buvo pavadintas „cum-ex“, kuris yra kilęs iš lotynų kalbos, reiškiantis „be be“, ir nurodo nykstančią dividendų išmokėjimo prigimtį.
Tyrimo metu nustatyta, kad kiek anksčiau, t. y. kai investiciniai bankininkai paprašė leidimo tiesiogiai užsiimti tokia prekyba, „Deutsche“ mokesčių departamentas bandė sulaikyti banką nuo „cum-ex“ veiklos. Skolintojo mokesčių specialistai tvirtino, kad grąžinimas, nors pagal tuometinį Vokietijos mokesčių kodeksą techniškai buvo įmanomas, buvo apgaulingas ir kėlė didžiulę riziką reputacijai. Tačiau, anot tyrimo, Londone įsikūrę „Deutsche“ investiciniai bankininkai išvengė šio draudimo.
„Mes nustatome daugybę teisinių ar reguliavimo reikalavimų, vidaus politikos pažeidimų“, – sakė „Freshfields“.
Finansų ministerijos duomenimis, Vokietijoje mokesčių institucijos 2001–2011 m. grąžino mažiausiai 3,9 mlrd. eurų neteisėtų mokesčių grąžinimų.
„Freshfields“ ataskaitoje nustatyta, kad didžiausias Vokietijos skolintojas uždirbo milijonus eurų mokesčių, sąmoningai teikdamas investicinės bankininkystės paslaugas klientams, kurie specializuojasi „cum-ex“ prekyboje. Bankas taip pat užsiėmė išvestinių finansinių priemonių prekyba, kuri netiesiogiai išnaudojo neteisėtomis paskelbtas spragas.
Pripažino dalyvavimą sandoriuose
Remiantis ankstesniu „Freshfields“ tyrimu, kuris buvo baigtas 2008–2011 m., „Deutsche“ netgi valdė 5 procentus „Luxembourg Financial Group Holding“, vieno iš „cum-ex“ investicinio fondo, kuris taip pat buvo vienas iš probleminių „Deutsche“ investicinės bankininkystės klientų, akcijų. „Deutsche“ FT sakė, kad „savo sąskaitose cum-ex sandorių nevykdo“, tačiau pripažino, kad „dalyvavo klientų vykdomuose „cum-ex“ sandoriuose“, įskaitant finansines paslaugas, tokias kaip „cum-ex“ sandorių finansavimas.
„Šiandien „Deutsche Bank“ labai kritiškai žiūri į šią finansavimo veiklą ir bendradarbiauja su valdžios institucijų atliekamais tyrimais“, – teigė bankas.
Atmetęs įvairių advokatų kontorų, įskaitant „Freshfields“, skirtingas nuomones, Vokietijos aukščiausiasis teismas svarbiu 2021 m. sprendimu paskelbė, kad „cum-ex“ sandoriai visada buvo nesąžiningi.
„Rizika yra priimtina“
Tarp „Freshfields“ ataskaitoje išvardytų trūkumų buvo kontrolės trūkumas, užtikrinantis, kad bankininkai iš tikrųjų laikytųsi skolintojo vidaus politikos.
„Užuot pasitikėjęs atitinkamu skyriumi „savo veiklos kontrolei“, „Deutsche“ „turėjo įdiegti sistemas, užtikrinančias, kad skyrius dirbtų pagal sandorių patvirtinimuose nustatytus parametrus“, – teigė advokatų kontora.
„Freshfields“ kritikavo skolintoją už tai, kad jis priėmė klientus, kurie aiškiai specializuojasi „cum-ex“ prekyboje ir daug skolinosi iš „Deutsche“, kad finansuotų sandorius. „Deutsche“ taip pat teikė akcijas, naudojamas sudarant „cum-ex“ sandorius, ir pardavė draudimo sandorius, reikalingus apsisaugoti nuo staigių kainų svyravimų biržoje.
Ataskaitoje teigiama, kad „vyresnieji verslo vadovai aptarė reputacijos klausimus, susijusius su sverto suteikimu potencialiems „cum-ex“ pirkėjams“, ir padarė išvadą, kad „rizika yra priimtina“. Tie aukšto rango bankininkai „visiškai suprato „cum-ex“ prekybos pobūdį ir žinojo, kad [kai kurie klientai] netiesiogiai užsiims tokiais sandoriais“.
50 mln. metinio pelno
Be to, ataskaitoje teigiama, kad „Deutsche“ susitarimai dėl mokesčių su šiais klientais nebuvo tinkamai dokumentuoti.„Freshfields“ tyrimas nustatė, kad „Deutsche“ pats užsiėmė išvestinių finansinių priemonių prekyba, kuri pasinaudojo mokesčių spraga. 2007 m. FT vidiniame pranešime tai buvo apibūdinta kaip „nuolatinė galimybė“.
Remiantis „Freshfields“ peržiūrėtais vidiniais dokumentais, bankas apskaičiavo, kad maždaug dividendų dieną prekiaujant tam tikromis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jis galėtų gauti 50 mln. eurų metinio pelno per metus, pabrėždamas tai, kad „mes fiziškai neperkame akcijų ir nesame tas asmuo, kuris turi taikyti [mokestinį reikalavimą]“. Pasak „Freshfields“ tyrimo, vėlesnė prekybos veikla pažeidė „Deutsche“ vidaus taisyklių „dvasią ir tikslą“, kurios buvo skirtos apriboti banko dalyvavimą „cum-ex“ prekyboje – šis tikslas, pasak tyrimo, buvo plačiai ignoruojamas[2].
Pareikšti kaltinimai
„Cum-ex“ skandale jau ryškėja ir pirmosios aukšto rango bankininkų pavardės.
Buvęs M.M. „Warburg“ generalinis direktorius Christianas Oleariusas tapo pirmuoju vadovaujančiu bankininku, apkaltintu už tariamą dalyvavimą prieštaringai vertinamame „cum-ex“ skandale, kuris Vokietijos mokesčių mokėtojams kainavo milijardus eurų.
Kelno prokurorai apkaltino Ch. Oleariusą dėl kelių sunkių mokesčių vengimo atvejų, vyriausybei padarius daugiau nei 100 milijonų eurų (102 mln. dolerių) nuostolį. Veiksmų prieš Ch. Oleariusą imtasi po to, kai M. M. „Warburg & Co.“ pralaimėjo pasiūlymą Vokietijos konstituciniam teismui užginčyti svarbų sprendimą, kuriuo remiamas 176 mln. eurų (186 mln. USD) areštas iš banko už jo dalyvavimą „cum-ex“ prekyboje.
Pradėjus tyrimą dėl skolintojo, Ch. Oleariusas pasitraukė. Ch. Oleariuso advokatas Klausas Landry sakė, kad jis dar negavo jokios paraiškos. Kaltinimai yra nepagrįsti ir jis tai įrodys teisme, sakė jis.
Sueddeutsche Zeitung apie kaltinimus pranešė anksčiau, antradienį.
Kelno prokurorai tiria apie 1 500 finansų sektoriaus žmonių ir didina spaudimą tarptautiniams bankams. Kovą jie surengė reidą Barclays Plc Frankfurto biuruose po to, kai nukentėjo Bank of America Corp. Merrill Lynch patalpos[3].
