Bankas „Credit Suisse“ – parduotas, bet įtampa dar nemažėja

Krizės ištiktas šveicarų bankas rado naujus savininkus

Praėjusią savaitę pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie Šveicarijos banką „Credit Suisse“ ir jį ištikusią krizę. Banko akcijos smuko ketvirtadaliu, pagrindinis banko akcininkas – Saudo Arabijos nacionalinis bankas (SNB) atsisakė suteikti „Credit Suisse“ naują finansavimą, tad tam, kad bankas būtų išgelbėtas, įsikišti ir milijardinę paskolą pasiūlyti turėjo net Šveicarijos centrinis bankas.

Tačiau dabar jau skelbiama, kad „Credit Suisse“ yra parduotas – jį už 3 mlrd. Šveicarijos frankų įsigijo tarptautinis bankas UBS.

Pagal sandorio sąlygas „Credit Suisse“ akcininkai gaus 1 UBS akciją už kiekvieną turimą 22,48 frankų vertės „Credit Suisse“ akciją. Be to, sandoris apima 100 mlrd. Šveicarijos frankų siekiančią likvidumo pagalbą tiek UBS, tiek ir „Credit Suisse“ iš paties Šveicarijos centrinio banko^[1].

Tuo tarpu Šveicarijos federalinė vyriausybė daliai sandorio, bet ne daugiau kaip 9 mlrd. Šveicarijos frankų, suteikia visišką nuostolių garantiją.

Šveicarijos bankas dabar teigia, kad UBS perėmus „Credit Suisse“, didžiausi iššūkiai, kaip užtikrinti finansinį stabilumą ir apsaugoti Šveicarijos ekonomiką, jau yra išspręsti.

JAV paskelbė apie specialių finansinių priemonių paketą

Tačiau jeigu Šveicarijos valdžia džiaugiasi, jog didelį pavojų ne tik šalies, bet ir visos Europos bankiniam sektoriui kėlusi „Credit Suisse“ krizė yra suvaldyta, JAV ekonominės problemos niekur nedingo.

Sekmadienį JAV Federalinė rezervų sistema pranešė, kad kartu su Kanados, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Europos ir Šveicarijos centriniais bankais ėmėsi bendrų ir koordinuotų veiksmų, kuriais yra didinamas dolerio likvidumas^[2]. Priemonės, kurios yra vadinamos apsikeitimo linijų didinimu, įprastai yra dviejų centrinių bankų susitarimas dėl valiutos.

Pavyzdžiui, JAV Federalinės rezervų sistemos ir Europos centrinio banko (ECB) apsikeitimo linija leidžia ECB gauti JAV dolerių mainais į tokios pat vertės eurus. Pagal tokį scenarijų ECB gali paskirstyti šiuos dolerius komerciniams bankams Bendrijai priklausančiose šalyse.

Ekspertai teigia, kad toks susitarimas, į kurį dabar yra įtrauktos ir Šveicarija, ir Jungtinė Karalystė bei Japonija, gali padėti stabilizuoti rinkas, ypač dabar, kai jose pastebima akivaizdi įtampa.

Jeigu situacija dar blogėtų, apsikeitimo linijų didinimas leistų užtikrinti tam tikrą valiutų kiekį kiekviename iš centrinių bankų, o tai turėtų padėti išvengti bent jau didžiųjų bankų griūties.

Amerikos sunkumai: reikia rinktis kainų arba ekonomikos stabilumą

Vis dėlto apsikeitimo linijų didinimas JAV visų ekonominių problemų anaiptol neišsprendžia, o kai kurie finansų analitikai net ragina Federalinę rezervų sistemą pristabdyti pinigų politikos griežtinimą ir palūkanų normų kėlimą.

JAV centrinis bankas trečiadienį turėtų padidinti palūkanų normas 25 baziniais punktais, tačiau ekspertai tikisi ir viliasi, kad palūkanų normos didinamos nebus.

Analitikai mano, kad toks susilaikymas padėtų centriniam bankui šiuo įtemptu laikotarpiu pirmenybę teikti valstybės finansiniam stabilumui.

Kaip teigia investicinio banko „Lazard Ltd“ finansų konsultacijų vadovas Peteris Orszagas, išbristi iš šios krizės galima tik greitai ir stipriai siekiant finansinio stabilumo bei palaipsniui siekiant kainų stabilumo^[3]. Būtent dėl to P. Orszago nuomone, centrinis bankas turėtų padaryti pertrauką keliant palūkanų normas.

Iš tiesų JAV centrinis bankas per pastaruosius metus gana sparčiai didino palūkanų normas. Tokiais veiksmais buvo siekiama sustabdyti infliaciją. Tačiau tokios priemonės paveikė ne tik JAV, tačiau ir globalią ekonomiką bei rinkas, o dėl palūkanų didinimo JAV infliacija nemažėjo.

Naujausi JAV ekonominiai duomenys rodo, kad vasario mėnesio vartotojų kainos, palyginti su tuo pačiu mėnesiu metais anksčiau, padidėjo 6 proc., o tai yra beveik tris kartus daugiau negu centrinio banko tikslas.

Kaip teigia finansų maklerio įmonės „South Street Securities“ vadovas Džeimsas Tabakis, siekiant susidoroti su infliacija JAV centrinis bankas galiausiai turės padidinti palūkanų normą virš 6 proc., nors dabar ji siekia 4,5-4,75 proc. Vis dėlto, ekspertas pažymi, kad rinką būtina stabilizuoti, todėl šiuo metu reikia daryti pauzę.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas

O pauzės apie kurią kalba ekspertai anapus Atlanto, Europos centrinis bankas nepadarė ir dar praėjusią savaitę paskelbė dar kartą didinantis palūkanų normą 50 bazinių punktų^[4].

ECB jau kelias savaites signalizavo, kad kovo mėnesį didins palūkanų normas. Tai daryti verčia visose šalyse narėse vis dar itin aukšta išliekanti infliacija, kuri vasario mėnesį bendrai siekė 8,5 proc., nors ECB tikslas yra vos 2 proc.

Nors atsižvelgiant į bankų krizę JAV, o vėliau ir Šveicarijoje, kai kurie ekspertai atvirai abejojo, ar ECB neatsisakys palūkanų didinimo plano, vis dėlto ECB prezidentė įvykdė savo pažadus ir palūkanų normas padidino.

„Prognozuojama, kad infliacija per ilgai išliks per didelė. Todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti tris pagrindines ECB palūkanų normas 50 bazinių punktų“, – teigta ECB pranešime.

Iš karto po ECB sprendimo, euras nukrito net 0,25 proc., bet vėliau pakeitė kryptį. Ketvirtadienio rytą euro kursas padidėjo 0,38 proc., iki 1,0615 JAV dolerio, o dolerio indeksas sumažėjo 0,258 proc.

Prieš ECB sprendimą abi valiutos laikėsi panašiame diapazone. Palankūs euro rodikliai padėjo sustiprėti ir Šveicarijos frankui, kai tuo tarpu dolerio kursas franko atžvilgiu vienu metu nukrito daugiau kaip 1 proc., iki 0,9232.

„Rinka žvelgia į ECB, mato centrinį banką, susiduriantį su rinkos neapibrėžtumu ir priimantį gudrų sprendimą, apie kurį buvo užsiminęs ankstesnėse gairėse, vadovaudamasi savo infliacijos įgaliojimais, ir sako: „JAV centrinis bankas galbūt galėtų vadovautis panašiu šablonu“, – sako Brianas Daingerfieldas iš „NatWest Markets G-10“^[5].

Tuo tarpu JAV finansų bendrovės „State Street Global Advisors“ vyriausioji ekonomistė Simona Mocuta teigia, kad jei ECB nebūtų didinę palūkanų normų, žmonės būtų dar labiau supanikavę ir pradėję spėlioti: ką gi jie slepia?

„Tai taip pat suteikia tęstinumo pojūtį šiuo chaoso ir įtampos momentu. Tai tarsi inkaras, kuriuo tokiais momentais turėtų būti politikos formuotojai“, – teigia ekspertė.