Parvovirusas sparčiai plinta vaikų tarpe: kaip išvengti?

Po žiemos nusilpusį imunitetą pavasarį puola vis daugiau ligų

Pavasaris siejamas ne tik su vis sparčiau šiltėjančiais orais ir bundančia gamta, bet ir su sparčiai plintančiomis ligomis.

Bakterijos ir virusai sumaniai pasinaudoja laikotarpiu, kai po žiemos mūsų organizmai yra labiau nusilpę. Taip išauga skirtingų peršalimo ligų susirgimų skaičius, plinta ir virusinės infekcijos.

Šis pavasaris nėra išimtis. Dabar pastebimas ne tik peršalimo ligų susirgimų šuolis, bet ir sparčiai plintanti parvovirusinė infekcija, kurią gydytojai vis dažniau diagnozuoja šiuo metu taip pat atidžiai sekant sergamumą tymais. Kaip ir tymai, parvovirusinė infekcija pasireiškia bėrimais ir dažniausiai puola jauno amžiaus vaikus.

Užsikrėtus parvovirusu, nuo jo nėra nei vaisto, nei skiepo, sergantis asmuo tiesiog turi pralaukti inkubacinį laikotarpį.

Tačiau neapsigaukite: suaugusiems, asmenims, kurių imuninė sistema pažeista bei nėščioms moterims parvovirusas gali būti itin pavojingas, tad esant jo sergamumo pikui, geriau pasisaugoti.

Parvovirusas pasireiškia bėrimu, temperatūra bei sąnarių skausmu

Parvovirusas (atmaina B19) priklauso virusų, galinčių sukelti infekciją, šeimai. Dauguma šio viruso atmainų veikia gyvūnus, pavyzdžiui, kates ir šunis.

Jais žmonės užsikrėsti negali, o gyvūnai gali būti ir skiepijami nuo šios ligos. Tačiau parvovirusas B19 užkrečia tik žmones, gyvūnų nepaliesdamas^[1].

Asmeniui, užsikrėtusiam parvoviruso B19 infekcija, gali pasireikšti įvairūs simptomai, priklausomai nuo jo amžiaus ir bendros sveikatos būklės, tačiau vienas akivazdžiausių simptomų yra odos bėrimas, ypač dažnai jis pastebimas ant veido odos, skruostų.

Ligai progresuojant, bėrimas plinta, išryškėti gali ant viso kūno. Bėrimai gali tapti intensyvesni ir vėl pradingti, situaciją neretai pablogina karštis, tiesioginė saulės šviesa. Tuomet bėrimų gali atsirasti pakartotinai.

Taip pat gali atsirasti odos iškilimų ir dėmesių^[2], o toks bėrimas gali išsilaikyti nuo kelių dienų, iki savaitės ar net kelių.

Liga dažniausiai paveikia vaikus, tačiau jie ja greičiausiai ir perserga

Dažniausiai infekcija smogia vaikams, maždaug 3–15 m. amžiaus. Virusu vaikai užsikrečia darželiuose, mokyklose, kitose susibūrimo vietose, dažniausiai – būtent atšilus orams, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais.

Pagrindiniai parvoviruso simptomai vaikams yra šie:

• Neaukšta temperatūra, pasireiškianti dar iki pasirodant bėrimams;
• Gerklės skausmas;
• Galvos skausmas;
• Silpnumas;
• Virškinimo sutrikimai, taip pat ir pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas;
• Odos niežulys;
• Odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių.

Parvovirusu serga ir suaugę, tačiau jiems liga pasireiškia kiek kitaip, pavyzdžiui, staigiu hemoglobino kiekio sumažėjimu, sąnarių būklės pablogėjimu.

O parvovirusu užsikrėtus nėščiai moteriai, liga gali stipriai paveikti vaisių. Tuomet yra maždaug 30 proc, rizika, jog ji šią infekciją perduos vaisiui, o maždaug 5-10 proc. tokių atvejų, vaisius žūsta.

Kitais atvejais vaisiui gali išsivystyti įvairios kitos komplikacijos: vaisiaus vandenė, hepatitas, sunki mažakraujystė, širdies raumens uždegimas ar širdies nepakankamumas. 

Taip pat šis virusas yra pavojingas ir asmenims, turintiems kraujo ligas sutrikimų, imunosupresinės būklės žmonėms.

Vis dėlto, likę maždaug 20 proc. parvoviruso atvejų yra visiškai besimptomiai, juo užsikrėtę asmenys taip ir nežino, kad serga bei perduoda virusą kitiems^[3].

Dažniausi parvoviruso simptomai suaugusiems yra šie:

• Užsikrėtus suaugusiam asmeniui, įprastai bėrimų neatsiranda.
• Būdingi panašūs į nedidelį peršalimą simptomai: sloga, gerklės, galvos skausmas, neaukšta temperatūra.
• Gali būti jaučiamas sąnarių skausmas bei maudimas.

Parvovirusas B19 gali plisti nuo žmogaus žmogui per kvėpavimo takų lašelius, per kraują arba kraujo produktus, taip pat nėštumo metu.

Asmuo yra labiausiai užkrečiamas ankstyvoje infekcijos stadijoje, kai pasireiškia karščiavimas arba į peršalimą panašūs simptomai.

Įprastai susergama per 5–15 d. nuo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu, bet kartais virusas užkrėsti kitus gali likus apie 10 dienų dar iki pasirodant bėrimams.

Jiems pasirodžius, virusas jau nėra perduodamas. Kartą persirgus, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

Parvoviruso galima išvengti laikantis įprastų higienos normų ir stiprinant imunitetą

Norint išvengti užsikrėtimo parvovirusu, rekomenduojama laikytis kasdienių higienos ir ligų prevencinių priemonių:

• dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu;
• kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite burną ir nosį;
• venkite neplautomis rankomis liesti akis, nosį ir burną;
• venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis;
• likite namuose, kai sergate^[4].

Pavasarį siautėjant įvairiems virusams, medikai taip pat pataria stiprinti imunitetą. Tai padaryti galima įvairiais būdais, tačiau didžiausią dėmesį rekomenduojama skirti mitybai bei poilsiui.

Maitinkitės subalansuotai, valgykite kuo daugiau šviežių vaisių, daržovių, taip pat ir liesų baltymų bei sveikųjų riebalų, į savo kasdienį racioną pabandykite įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų C, E, cinko.

Į savo mitybą taip pat įtraukite maisto produktų, kuriuose gausu mineralų ir antioksidantų. Pavyzdžiui, įvairūs žalumynai, česnakai, imbieras, ciberžolė, migdolai, jogurtas ir žalioji arbata.

Be to, kiekvieną naktį stenkitės gauti 7-9 valandas kokybiško miego. Miegas yra būtinas tinkamai imuninės sistemos funkcijai ir padeda organizmui atsigauti bei atsistatyti.

Nepamirškite ir reguliarios fizinės veiklos. Orams atšilus, o saulei nušvitus vis dažniau, neturėtų būti itin sudėtinga kasdien fizinei veiklai skirti bent 30 minučių. Tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas, bėgimas, važinėjimas dviračiu arba tiesiog darbas sode.