Kanados laukia rinkimai: šalis liks ištikima liberalams ar žengs konservatyviu keliu?
2024-ieji pasaulyje buvo rinkimų metai. Skirtingose pasaulio šalyse prie balsadėžių ėjo daugiau rinkėjų nei kada nors anksčiau istorijoje: mažiausiai 64 šalyse ir Europos Sąjungoje (ES), kartu atstovaujančiose maždaug 49 proc. mūsų planetos gyventojų, buvo rengiami nacionaliniai rinkimai[1].
Nuo Rusijos iki Indijos, nuo Lietuvos iki JAV, milijonai žmonių šiais metais atliko savo pilietinę pareigą ir dažnu atveju, prisidėjo prie valdžios pokyčių savo šalyse. Kitais metais, tuo pačiu keliu eis ir kitos pasaulio valstybės, pavyzdžiui, Kanada.
Kiti Kanados federaliniai rinkimai turėtų vykti 2025 m. spalio mėnesį, bet gali būti surengti ir anksčiau. Jau dabar aišku, kad jie taps rimtu iššūkiu dabartiniam šalies ministrui pirmininkui Justinui Trudeau ir jo liberalų partijai. Juk dabartinis Kanados premjeras valdžioje yra jau beveik dešimtmetį, tad permainos atrodo neišvengiamos.
J. Trudeau pastaruoju metu susiduria su kritika ir sparčiai didėjančiu nepopuliarumu, kurį skatina piliečių nepasitenkinimas didele infliacija, būsto krize, anglies dioksido mokesčio politika bei nuoskaudomis dėl COVID-19 pandemijos valdymo.
O J. Trudeau ir jo liberalams nerimo ženklai iš tiesų didžiuliai: naujausios apklausos rodo, kad liberalai dviženkliu skaičiumi atsilieka nuo konservatorių partijos, kuriai vadovauja Pierre’as Poilievre’as, o daugiau nei pusė kanadiečių mano, kad J. Trudeau turėtų atsistatydinti jau dabar.
J. Trudeau valdžioje jau beveik dešimtmetį, bet jo populiarumas gęsta
Istoriškai, Kanados ministrai pirmininkai valdžioje ilgą laiką išlieka retai, itin retai jie užsitikrina ir ketvirtą kadenciją iš eilės. Juk ne paslaptis, kad ilgą laiką valdžioje esantys politikai neretai dėl vienokių ar kitokių sprendimų užsitraukia visuomenės nemalonę. Tai matome ir J. Trudeau atveju.
Pastaruoju metu jo frakcijos nariai net ragino jį atsistatydinti, tačiau aiškaus įpėdinio dar neatsirado, o tai apsunkina pastangas pakeisti partijos lyderį ir galbūt dar siekti pergalės rinkimuose.
Tuo tarpu konservatoriai su P. Poilievre’u, įgavo pagreitį, apeliuodami į ekonominį žmonių nusivylimą ir pateikdami nuoseklesnės politikos gaires.
Nepaisant to, Kanados ministras pirmininkas J. Trudeau praėjusį mėnesį paskelbė, kad vadovaus savo liberalų partijai per kitus rinkimus, ir atmetė kai kurių partijos narių prašymą nekandidatuoti ketvirtai kadencijai: daugiau kaip 20 jo partijos įstatymų leidėjų pasirašė laišką, kuriame prašoma atsistatydinti prieš kitus rinkimus.
Kiti J. Trudeau kabineto ministrai sakė, kad jį remia didžioji dauguma iš 153 liberalų partijos narių Bendruomenių rūmuose, bet naujausioje „Nanos“ apklausoje liberalai atsilieka nuo konservatorių net 38 proc. prieš 25 proc. Be to, liberalai neseniai patyrė nesėkmes specialiuose rinkimuose į vietas, atstovaujančias dviem Toronto ir Monrealio apygardoms, kurios partijai priklausė
Rinkimų data dar nėra aiški
Federaliniai rinkimai Kanadoje gali įvykti bet kada nuo šio rudens iki kitų metų spalio mėnesio. Juose liberalai turės pasikliauti bent vienos didesnės parlamento partijos parama, nes patys neturi absoliučios daugumos[2].
Opozicinio Kvebekų bloko (pranc. Bloc Québécois) atstovai sakė, kad jų partija bendradarbiaus su konservatoriais ir Naująja demokratų partija (NDP), kad nuverstų liberalus ir priverstų surengti rinkimus, jei vyriausybė ir toliau nepadidins pensijų.
Separatistinės frankofonų partijos lyderis Yves-Francois Blanchetas net pagrasino nutraukti paramą J. Trudeau vyriausybei, jei ministras pirmininkas nesutiks paremti šio įstatymo projekto. Jis įspėjo, kad jei jo reikalavimai nebus įvykdyti, blokas pradės derybas su konservatoriais ir Naująja demokratų partija ne tik dabar, bet ir artėjantiems rinkimams[4].
Tačiau Toronto universiteto profesorius emeritas Nelsonas Wisemanas sako, kad nors spaudimas J. Trudeau didėja, kai kurie nepatenkinti įstatymų leidėjai neturi daug galios priversti jį pasitraukti.
„Trudeau turi visas kortas. Tik nuo jo priklauso, ar jis nori pasilikti. Liberalų partija 2016 m. persvarstė savo taisykles, kad partijos lyderis yra apsaugotas nuo bet kokių iššūkių jo vadovavimui tol, kol jis yra ministras pirmininkas“, – sakė Toronto universiteto profesorius emeritas Nelsonas Wisemanas.
Nors apklausų kryptis atrodo aiški, kito balsavimo laikas lieka neaiškus. Šiuo metu federaliniai rinkimai numatyti 2025 m. spalio mėnesį, tačiau J. Trudeau liberalai vadovauja mažumos vyriausybei, o opozicinės partijos gali bet kada suvienyti jėgas ir priversti surengti pirmalaikius rinkimus.
Dabartinė vyriausybė gali būti sužlugdyta ir per balsavimą dėl nepasitikėjimo, kuris paskatintų galimą rinkimų kampaniją anksčiau. Kita vertus, net jei J. Trudeau atlaikys dar vieną balsavimą dėl nepasitikėjimo, būtinybė balandžio mėnesį patvirtinti federalinį biudžetą geriausiu atveju leidžia tikėtis pavasario rinkimų.
Piliečiai visame pasaulyje nori pokyčių: dabar atėjo Kanados eilė?
Šių metų rinkimuose Indijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, net Lietuvoje, ankstesni lyderiai ir partijos patyrė smūgį. Atrodo, kad rinkėjai visur nori permainų. Dabar galimai atėjo ir Kanados bei J. Trudeau eilė[4].
O juk 2015 m. laimėję valdžią, turėdami daugumą vietų parlamente liberalai buvo itin populiarūs, 2019 m. rinkimuose J. Trudeau su savo partija liko su mažumos vyriausybe, kurią išlaikė net ir po 2021 m. pirmalaikių rinkimų.
Vis tik, rugsėjį apklausų bendrovė „Angus Reid“ nustatė, kad beveik du trečdaliai respondentų visoje šalyje nepritaria J. Trudeau kaip premjero veiklai.
Naujausios apklausos rodo, kad Kanados konservatorių partija, kuriai dabar vadovauja P. Poilievre’as, gali laimėti beveik keturis kartus daugiau vietų nei liberalai. Rinkėjai palankūs konservatoriams darbo vietų, pragyvenimo išlaidų krizės, mokesčių, imigracijos ir nusikalstamumo klausimais.
Kai kurie liberalų parlamento nariai ragino J. Trudeau palikti premjero ir partijos vadovo postą ir prieš kitus rinkimus pasirinkti naują veidą, tačiau apklausos nerodo, kad liberalų partiją pakeisiančio kandidato rezultatai būtų daug geresni.
