<h2>Nuliūdins grūdų augintojus, bet pradžiugins kitus ūkininkus</h2>
<p>Žemės ūkio ministerija pranešė, jog numatyta, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvos ūkininkai sulauks maždaug pusės milijardo eurų paramos. Pagal šių ir kitų metų planą didžiausias dėmesys bus skiriamas vaisių, daržovių, paukštienos, kiaulienos gamintojams ir pienininkams. Jie galės džiaugtis išaugusiomis paramos sumomis.</p>
<p>Tiesa, visgi vieniems ūkininkams laukia sunkesnis laikotarpis, mat didinant paramą vienoms žemės ūkio šakoms, drauge mažinami pinigai, kurie turėtų atitekti grūdų augintojams. Pasak specialistų, grūdinių kultūrų sektorius sudaro neproporcingai didelę žemės ūkio produkcijos dalį. O grūdinių kultūrų sektorius šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę, todėl sukuriama mažesnė hektaro vertė, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.</p>
<p>Žemės ūkio ministerija, siekdama ištaisyti šią problemą, ir bando pereinamuoju laikotarpiu (t. y. 2021-2022 metams) didinti paramą investicijoms tiems sektoriams, kurie seniau nematė tokio didelio dėmesio. Tad didesnė pinigų suma bus skiriama didesnę pridėtinę vertę kuriantiems sektoriams.</p>
<h2>Norint gauti paramą teks investuoti ir patiems</h2>
<p>Per dvejus metus ūkininkams turėtų būti išdalinta 227,6 mln. eurų siekianti parama. Manoma, kad per metus ūkininkams bus paskirstyta beveik dvigubai didesnė paramos suma investicijoms nei prieš tai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė:[1]</p>
<blockquote>
<p>Per pastaruosius du dešimtmečius investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus metus paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje nėra pakankama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę bei atitinka valstybės tikslus bei gyventojų lūkesčius – valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus tausojant aplinką.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, norėdami džiaugtis numatytomis paramos lėšomis, ūkininkai, kaip visada, turės atitikti tam tikrus reikalavimus. Vienas svarbiausių punktų – jų pačių investicijos. Pasak Žemės ūkio ministerijos, kad gautų paramą, ūkininkams teks investuoti ne mažiau nei pusę investicijoms reikalingų lėšų iš savo pačių kišenės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/chantal_garnier_vegetables.jpg" alt="Daržovės" /></p>
<p>Tiems ūkininkams, kurių paraiškos bus sėkmingai patvirtintos, paramai skirtus pinigus reikės panaudoti iki 2025 metų birželio mėnesio. Jeigu Žemės ūkio ministerijos specialistų prognozės pasitvirtins, per kelerius metus į gamybos plėtrą, naują įrangą, ūkinius statinius, taršos mažinimą ir geresnes sąlygas laikomiems ūkiniams gyvūnams bus investuota iki 0,5 milijardo eurų.</p>
<h2>45 proc. lėšų bus skirta pienininkystei</h2>
<p>Numatytos paskirstyti lėšos nuliūdins grūdų augintojus, tačiau pienininkyste užsiimantys ūkininkai tikrai nudžiugs. Numatoma, kad net 45 proc. visų paramai skirtų lėšų atitiks pienininkystės sektoriui. Tai ženklus skirtumas nuo iki šiol gautos paramos, kadangi seniau ji sudarė maždaug trečdalį paramos, skirtos investicijoms. Besiplečiantis pienininkystės sektorius turėtų pagelbėti ir kitiems verslininkams, mat iki šiol Lietuvos perdirbėjams labai trūko vietinės žaliavos, kad galėtų gaminti pieno produktus.</p>
<p>Tuo tarpu sodininkyste, uogininkyste ir daržininkyste užsiimantys ūkininkai galės džiaugtis 18 proc. paramos ir 8 proc. paramos investicijoms į šiltnamius. Ketvirtadalis paramai skirtų lėšų po lygiai bus padalinta kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/angelina_litvin_cow.jpg" alt="Parama pienininkystei" /></p>
<p>Žemės ūkio ministerija nori skatinti tokių sektorių plėtrą, todėl vertinant paraiškas labiausiai bus kreipiamas dėmesys į tuos pasiūlymus, kurie atitiks šią viziją. Prioritetai bus teikiama skatinti aukštesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, kooperacijai, skatinti gamybą, skaitmeninėms technologijoms. Itin svarbiomis bus laikomos investicijos į trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą, mažesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas, investicijos į ekologinį ūkininkavimą.</p>
<p>Aiškindami, kodėl skatins daržovių, vaisių ir mėsos sektorių plėtrą, Žemės ūkio ministerijos specialistai taip pat pabrėžė, jog Lietuva kol kas negeba pilnai apsirūpinti vaisiais, daržovėmis, kiauliena. Tokių produktų net pusę tenka importuoti, nors tuo tarpu grūdų, avienos ir galvijienos pagaminama bene tris kartus daugiau nei reikia pačiai Lietuvai. Tad tikslingas lėšų skyrimas sektoriams, kuriuose būtina didesnė plėtra, turėtų sumažinti lietuviškos produkcijos stygių.</p>
