<h2>Patobulintos realybės pradininkas yra susirūpinęs</h2>
<p>Esminis dalykas, kurį reikėtų paminėti kas sekundę tobulėjančio pasaulio akivaizdoje, yra toks: jeigu naudosime netinkamai, metaverse gali būti labiau skaldanti nei socialinė žiniasklaida bei dargi klastingesnė grėsmė visuomenei ar net pačiai realybei.</p>
<p>Dauguma socialinės žiniasklaidos formų, kaip žinia, manipuliuoja mūsų tikrove filtruodamos tai, ką mums leidžiama (arba neleidžiama) matyti. Galų gale, drįsčiau sakyti, jog gyvename pavojingais laikais, nes per daug žmonių naudojasi socialine žiniasklaida, kad skleistų netiesą ir skatintų susiskaldymą. Tuo tarpu išplėsta realybės versija ir metaverse gali padidinti šiuos pavojus iki nesuprantamo lygio[1].</p>
<p>Iš esmės papildyta realybė bei metaverse yra medijos technologijos, kuriomis siekiama pateikti turinį kuo natūralesniu pavidalu – sklandžiai integruojant imituotus vaizdus, garsus ir netgi jausmus į realaus mus supančio pasaulio suvokimą. Tai reiškia, kad alternatyvi realybė (toliau – AR), labiau nei bet kada anksčiau yra įgali pakeisti mūsų realybės suvokimą bei jausmą, iškraipydama tai, kaip interpretuojame savo tiesioginę kasdienę patirtį.</p>
<p>Detaliau kalbant apie tai, kaip visas šis vaizdas turėtų atrodyti, matysime kažką panašaus į tokią variaciją: išsiplėtusioje realybėje eilinis pasivaikščiojimas gatve taps realaus fizinio ir virtualaus pasaulių susiliejimu, persipynusiu taip įtikinamai, jog mūsų galvose išnyks bene visos ribos; aplinka staiga taps pripildyta žmonių, vietų, objektų bei veiklos, kurių iš tikrųjų nėra, tačiau jie mums atrodys labai autentiški.</p>
<p>Prisipažinsiu – papildyta realybė mane kiek gąsdina. O taip yra todėl, kad ji iš esmės pakeis visus visuomenės aspektus ir nebūtinai į gerą pusę. Tiesą sakant, sąveikavimas novatoriškoje aplinkoje, pirmą kartą leidžiant vartotojams pasiekti mišrią realybę man rodosi kaip atskirtis, ilgainiui į užmarštį nublokšianti natūralų kontaktavimą, bendrą patirtį, tyras emocijas bei individualią žmogiškąją savastį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/martin-sanchez-fe-bdv0q6gm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Per pastarąjį dešimtmetį piktnaudžiavimas žiniasklaidos technologijomis padarė mus pažeidžiamus dėl iškraipymų ir dezinformacijos</h2>
<p>Įdomu tai, jog ankstyvoje minėtos sistemos stadijoje buvo panaudota milijono dolerių vertės įranga, todėl naudotojai turėjo lipti į didelį varikliu varomą egzoskeletą ir pažvelgti į laikiną regėjimo sistemą, kuri kabėjo ant lubų, o realiame pasaulyje jie atliko rankines užduotis, pavyzdžiui, bandė pataikyti į taikinius[2].</p>
<p>Tuo pačiu metu virtualūs objektai buvo sujungti su jų suvokimu apie tikrąją darbo erdvę, siekiant padėti vartotojams jiems atliekant sudėtingą užduotį. Galiausiai tam tikri tyrimai parodė, kad galime padidinti žmogaus veiklą daugiau nei 100 procentų, kai sujungiame tikrą ir virtualią prizmę į vieną realybę.</p>
<p>Visgi dar įdomesnė buvo žmonių reakcija po to, kai jie išbandė pačią pirmąją AR versiją. Visi išlipo iš sistemos plačiomis šypsenomis ir spontaniškai pasakojo, kokia nuostabi buvo patirtis – ne todėl, kad tai pagerino jų našumą, o todėl, jog buvo magiška bendrauti su virtualiais objektais, atrodančiais kaip tikri fizinio pasaulio papildymai. (Esu įsitikinusi, kad ši technologija ilgainiui bus visur, apšviesdama mus supantį pasaulį, kartu paveikdama visas sritis – nuo verslo ir komercijos iki žaidimų bei pramogų).</p>
<p>Taigi, tikėtina, jog papildyta realybė taps visų gyvenimo aspektų pagrindine dalimi, paliečiančia viską – nuo to, kaip dirbame ir žaidžiame iki bendravimo vieni su kitais. Be kita ko, manoma, kad visa tai įvyks jau šį dešimtmetį – ir taip, tai bus stebuklinga. Tačiau tuo pačiu daugelis specialistų yra šiek tiek susirūpinę dėl neigiamų pasekmių, ir ne todėl, kad nerimaujama dėl blogų „veikėjų“, galimai įsilaužiančių į technologiją ar kitaip užgrobiančių mūsų gerus ketinimus; nuogąstaujama dėl teisėto AR naudojimo, kurį atlieka galingi platformos teikėjai, valdantys tokią infrastruktūrą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/julien-tromeur-eoshmmbjt8g-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Utopinis pasivaikščiojimas kaimynystėje taps „įkandamu“ visiems</h2>
<p>Pripažinkime: palaipsniui atsiduriame visuomenėje, kurioje tarp kiekvieno iš mūsų ir kasdienio gyvenimo egzistuoja daugybė technologijų sluoksnių, reguliuojančių prieigą prie naujienų bei informacijos, tarpininkaujančių santykiuose su draugais ir šeima ir filtruojančių įspūdžius apie produktus bei paslaugas ar net darančių įtaką pagrindinių faktų priėmimui.</p>
<p>Kitaip tariant, nūdiena prilygsta kasdienybei, kuri negali nė dienos išsiversti be tarpininkavimo proceso. Tuo tarpu mes esame vis labiau priklausomi nuo korporacijų, teikiančių ir prižiūrinčių tarpinius sluoksnius. Ir kai pastarieji yra naudojami manipuliuoti mumis, pramonė tai vertina ne kaip piktnaudžiavimą, o kaip „rinkodarą“. (Tai, beje, naudojama ne tik prekiauti produktais, bet ir netiesai skleisti bei socialiniam susiskaldymui skatinti).</p>
<p>Faktas yra tas, kad dabar gyvename pavojingais laikais, o AR gali sustiprinti pavojaus lygius, kurių dar niekada neregėjome. Įsivaizduokite, jog eidami savo gimtojo miesto gatve atsainiai žvilgtelite į žmones, kuriuos praleidžiate šaligatviu. Tai rodosi kaip eilinė situacija, išskyrus tai, kad virš kiekvieno matomo žmogaus galvų sklando dideli švytintys informacijos burbulai. Galbūt toks ketinimas visai nekaltas – tiesiog leidžiantis dalytis savo pomėgiais su visais aplinkiniais.</p>
<p>Na, o dabar įsivaizduokite, kad trečiosios šalys gali įterpti savo turinį, galbūt kaip mokamą filtro sluoksnį, kurį gali matyti tik tam tikri žmonės. Ir jie naudoja šį sluoksnį, norėdami pažymėti žmones mirksinčiais žodžiais, tarkim, „Alkoholikas“, „Imigrantas“, „Rasistas“ ar pan. Tie, kurie pažymėti, gali to net nežinoti, jog kiti geba juos identifikuoti pagal tam tikrus kriterijus[3]. Galiausiai virtualios perdangos gali būti sukurtos taip, kad sustiprintų politinį susiskaldymą, išstumtų tam tikras grupes, netgi skatintų neapykantą arba nepasitikėjimą.</p>
<p>Prieš kelis dešimtmečius būtų buvę neįsivaizduojama, jog korporacijos turėtų prieigą prie tokios informacijos, tačiau šiais laikais mes tai priimame kaip vartotojams paskirtą kainą skaitmeniniame pasaulyje. Naudojant AR, asmeninė informacija mus lydės visur, atskleisdama mūsų elgesį ir sumažindama mūsų privatumą. Ar tai padarys pasaulį geresne vieta gyventi pasakyti sunku, bet mes bet kokiu atveju einame link to.</p>
<p>Nesupraskite manęs klaidingai. AR gali nuostabiais būdais praturtinti mūsų gyvenimą: esu įsitikinusi, kad technologija leis chirurgams dirbti greičiau ir geriau; statybininkai, inžinieriai, mokslininkai – visi, jauni ir seni, bus naudingi. Taip pat sistema sukels revoliuciją pramogų ir švietimo srityse, atskleisdama patirtį, kuri yra ne tik įtraukianti ir informatyvi, bet ir jaudinanti bei įkvepianti. Tokios technologijos dėka dargi galėsime išjungti savo telefonus arba atsitraukti nuo ekranų ir patirti autentišką realaus pasaulio patirtį – akis į akį. Bet AR, ko gero, padarys mus dar labiau priklausomus nuo klastingų technologijų, tarpininkaujančių kasdienybėje.</p>
<p>Tarp kitko, būdama optimistė, vis dar tikiu, jog AR gali būti gėrio jėga, paverčianti pasaulį magiška vieta ir praplečianti tai, ką reiškia būti žmogumi. Tačiau norėdami apsisaugoti nuo galimų pavojų, turime elgtis atsargiai ir apgalvotai, numatydami problemas, kurios gali sugadinti tai, kas turėtų būti naudinga.</p>
