Politiniai žaidimai tęsiasi: mitingas politikų atsitraukti neprivertė, registruotas naujas NT mokesčio pasiūlymas
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis toliau kursto aistras. Ketvirtadienį prie Seimo vyko mitingas „Pasakyk „ne“ turto nusavinimui!“, kuriame piliečiai pasisakė prieš NT mokestį.
Vakar mitingas vyko neatsitiktinai: būtent ketvirtadienį Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl mokesčio įstatymo pataisų, tačiau šį klausimą atidėjo.
Vis dėlto, atidėjimas nereiškia atsisakymo, o vyriausybė net užregistravo naują NT mokesčio pasiūlymą. Pagal jį, siūloma nustatyti skirtingus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus gyvenamosios ir komercinės paskirties bei apleistam NT.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė trečiadienį registravo ir NT mokesčio įstatymo pasiūlymą taikyti 0,05–0,5 proc. NT mokesčio tarifą gyvenamajam būstui. Komercinės paskirties NT siūloma numatyti 0,5–3 proc., o apleistam NT – 0,5–4 proc. tarifo „žirkles“.
Šiuos pasiūlymus įregistravusi finansų ministrė G. Skaistė tikisi, kad tokia iniciatyva padės sutelkti palaikymą naujo mokesčio modelio priėmimui parlamente.
„Toks pasiūlymas nuims diskusijų temperatūrą ir leis konstruktyviau matyti tokio teikiamo įstatymo projekto pliusus“, – kalbėjo ji.
Ministrės teigimu, registruotas pasiūlymas labiau atliepia nerimą, kuris kilo visuomenėje, ir spekuliacijas viešojoje erdvėje, kurių taip pat yra apstu.
O pačių įvairiausių diskusijų dėl NT mokesčio iš tiesų nestinga. Ketvirtadienio mitingą organizavęs Raimondas Šimaitis anksčiau teigė, kad mokestis yra priimamas dėl 26 mln. EUR paramos iš europinių fondų.
„Jei atmintis neapgauna, gali būti, kad ta parama, yra dalis paramos, kuri siekia apie 2 mlrd. Tai ją tarsi gauname, bet jos niekas nemato“, – sakė R. Šimaitis, pabrėžęs, kad 2 mlrd. Lietuvai yra per didelis smūgis, jei būtų skiriama kaip bauda.
Tokių ir panašių kalbų pastaruoju metu vis daugiau, tačiau už aplinką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuvos politikai patys pasirinko mokesčių reformos planą ir dabar, turi jo laikytis, tačiau tai nereiškia, kad europinės institucijos „iš viršaus“ nurodė mūsų valdžiai įvesti šį mokestį.
V. Sinkevičius paneigia mitus dėl prieštaringojo NT mokesčio paneigia
EK narys V. Sinkevičius pirmiausia paneigia mitą, kad Komisija reikalauja Lietuvą įvykdyti vyriausybės mokesčių reformą. Jo teigimu, pati Lietuvos vyriausybė, kuri ir pateikė oficialų planą, pasiūlė reformas ir terminus, EK ir Europos Taryba juos patvirtino[1].
„Tad Europos Komisija reikalauja vyriausybę laikytis ne „Briuselio nurodymų“, tačiau savo pačios pateikto plano“, – teigia jis.
Politikas taip pat pabrėžia, kad kalbant apie „ES pinigus“, dažnai pamirštama, jog šiuo atveju kalbama ne apie įprastas ES biudžeto lėšas: kalbama apie RRF lėšas, kurias Europos Sąjunga (ES) skolinasi visų ES piliečių vardu, todėl joms galioja atskiras procesas su gerokai kruopštesne stebėsena, aiškiomis datomis ir taisyklėmis.
„Jei šis projektas nepasiteisins, kai kitą sykį papulsime į globalią krizę – taupesnės valstybės gali elementariai nebesutikti leisti Europos Sąjungai skolintis. O ką tai reikštų praktikoje nesunku įsitikinti, kai supranti, kad tiek Lietuvos sveikatos reforma, tiek Lietuvos energetikos reforma remiasi didžiąja dalimi būtent šios programos lėšomis“, – sako V. Sinkevičius.
EK narys iš Lietuvos taip pat atkreipia dėmesį į dažnai girdimas kalbas, kad tai būtent EK nesutinka nukelti mokesčių reformos; jo teigimu, tai tik dalinė tiesa, mat Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos dviems metams tik be jokio adekvataus paaiškinimo.
„RRF taisyklės labai aiškiai nurodo, kad yra du scenarijai, kai planas gali būti keičiamas – arba pasiūloma alternatyva, kuri atliepia tuos pačius vyriausybės tikslus, arba paaiškinama, kokios objektyvios priežastys neleidžia įgyvendinti plano. Vyriausybė paaiškinti, kodėl įgyvendinimas neįmanomas ir jį reikia nukelti nesugebėjo, o taisyti plano dalies susijusios su mokesčių reforma – net ir nebandė“, – sako politikas.
V. Sinkevičius pažymi, kad neteisinga teigti, kad EK verčia priimti siūlomą NT mokestį. Jo teigimu, pačios vyriausybės nusprendžia, kokias reformas turi įgyvendinti, tačiau tos reformos turi būti susijusios su EK rekomendacijomis: EK yra pažymėjusi savo rekomendacijose Lietuvai, kad lyginant su ES vidurkiu, Lietuva surenka 5 kartus mažiau mokesčių iš NT ir taiko maždaug 30 proc. didesnius mokesčius vartojimui.
„Paprasta žmonių kalba kalbant – beveik neapmokestiname jokio turto, tačiau stipriai apmokestiname visus žmones nežiūrėdami jų gyvenimo aplinkybių ir materialinės padėties. Šią situaciją EK rekomenduoja taisyti. Tuo tarpu kokie turėtų būti konkretūs mokesčiai, kam jie turėtų būti taikomi, kas juos turėtų nustatinėti, kokie jų rėžiai, kokios medianos – absoliučiai visa tai nuo A iki Z yra pačios vyriausybės pasiūlymų reikalas, Europos Komisija čia veikia tik kaip barjeras, kad užtikrintų, jog vyriausybės pasiūlymai atitinka pačios vyriausybės planą“, – teigia V. Sinkevičius.
Politikas pabrėžia, kad Komisija spaudimo šiuo metu netaiko, o Lietuvos vyriausybė turėjo daugiau nei 2 metus vien tam, kad sugalvotų tokią mokesčių reformą, kuriai galės užsitikrinti daugumą Seime ir kurią patvirtintų Komisija.
„Negana to, Lietuva vėlavo pateikti savo nacionalinį planą, tapo pirmąja ES valstybe, kuri nesugebėjo įvykdyti savo tarpinių įsipareigojimų (prie Lietuvos nuo to laiko prisijungė tik Rumunija) ir tapo pirmąja ir kol kas vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri gavo neigiamą atsakymą iš EK dėl prašymo koreguoti savo įsipareigojimus, nes tiesiog negalėjo paaiškinti, kodėl tai reikalinga“, – primena politikas.
Ekspertai negaili kritikos NT mokesčiui: neigiamai paveiks šeimas, skatins nelygybę
Primename, kad spalio pradžioje Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai vienas iš projektų, kurie numatyti Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Parlamento Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) iniciatyva Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, galiausiai, buvo sudaryta galimybė pačioms savivaldybėms nustatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.
Seimui pateiktu variantu numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nustatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Tačiau kaip neilgai trukus pastebėjo įstatymo kritikai, NT mokesčio tarifo žirklės yra didelė problema: tarifas galės būti nuo 0,05 proc. iki 4 proc. Taigi, žirklės nei didelės, nei mažos – tarifo skirtumas 80 kartų.
Visuomenėje NT mokestis kritikos sulaukia ir dėl naujovės: jei šeimos turtas bus padalintas tarp sutuoktinių, tai kiekvienam sutuoktiniui bus taikoma po 1-ą medianą. Jei turtas bus bendra nuosavybė, tai jam bus pritaikyta po ½ medianos kiekvienam sutuoktiniui atskirai.
Taigi, tampa aišku, kad mažesnius NT mokesčius mokės nesusituokę asmenys arba sutuoktiniai, pasidalinę turtą, kai gyvenamoji vieta yra deklaruota skirtinguose turto objektuose. Dėl to, dalis piliečių nerimauja, kad NT mokestis yra tiesiogiai nutaikytas prieš šeimas.
