- NT mokesčio laukia pokyčiai
- Mokesčiai galės skirtis nuo konkrečių savivaldybės medianų
- NT mokesčio tarifas galės skirtis net 80 kartų
- Dėl NT mokesčio – aktyvūs politiniai debatai, opozicija kalba, kad valdžia nesupranta žmonių
NT mokesčio laukia pokyčiai
Antradienį Seime po svarstymo buvo pritarta Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai vienas iš projektų, kurie numatyti Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Už įstatymo projektą balsavo 56, prieš 18, susilaikė 23 Seimo nariai. Galutinis balsavimas dėl NT mokesčio įstatymo Seime numatomas spalio 26 d.
Parlamento Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) iniciatyva Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, galiausiai, buvo sudaryta galimybė pačioms savivaldybėms nustatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.
Seimui pateiktu variantu numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nustatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Mokesčiai galės skirtis nuo konkrečių savivaldybės medianų
Finansų ministerija siūlo taikyti progresinį tarifą: 0,06 proc. būtų skaičiuojama nuo 1,5–2 būsto vertės medianų konkrečioje savivaldybėje, o 0,1 proc. – vertei, viršijančiai 2 medianas.
Teigiama, kad tokiu atveju du trečdaliai savininkų mokesčio nemokėtų, o vidutinis jo dydis būtų 16 eurų. Jeigu būtų priskaičiuota mažiau nei 5 eurai, mokesčio mokėti nereikėtų.
Finansų ministerija aiškina, kad Vilniaus mieste mediana yra 60600 eurų, tad už 177000 eurų vertės būstą mokestį reikėtų skaičiuoti taip: pirmi 90900 eurų neapmokestinami (=60 600 eurų mediana x 1,5 x 0%), tuomet vertės dalis nuo 90900 eurų iki 121200 eurų (= 60 600 eurų mediana x 2) apmokestinami 0,06 % tarifu, o vertės dalis nuo 121200 eurų iki 177 000 eurų – 0,1% tarifu[1].
Šiuo atveju, pagal Vyriausybės pasiūlymą mokėtino mokesčio suma būtų 73,98 euro: (121200 – 90900)x0,06%+ (177000 – 121200)x0,1%.
Taigi, jei mediana yra 60 000 eurų, o buto vertė 120 000 eurų, būtų apmokestinama vertė, viršijanti medianą. Būsto vertė nuo 0 iki 60 000 eurų yra neapmokestinama, nuo 60 000 iki 120 000 eurų apmokestinama 0,06 proc. tarifu. Kitaip tariant, apmokestinama medianą viršijanti vertė, o ne visa būsto vertė[2].
Pažvelgus į NT skelbimus, galime pamatyti, kad naujas butas Vilniaus senamiestyje gali kainuoti net 525 000. Tai reiškia, kad už tokį NT didžiausias mokestis gali siekti 5250 eurų. Taikant didžiausią tarifą, mokestis jau galėtų siekti net 2100 euro. Pažvelgus į kiek mažesnius Lietuvos miestus, pavyzdžiui, Marijampolę, apynaujis, maždaug dešimties metų senumo butas galėtų kainuoti apie 55 000 eurų. Tai reikštų, kad NT mokestis siektų 550 euro, tačiau pritaikius pačią didžiausią tarifą, mokestis siektų net 2200 euro.
Mokesčių įvairovę galima pastebėti ir kitaip. Pavyzdžiui, mediana Anykščių rajone yra 4810 eurų. Taigi, NT mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo šią ribą viršijančios sumos. Mokėti NT mokestį galimai teks tiek vilniečiui ar kauniečiui, tiek ir Anykščių ar Kelmės gyventojui, jeigu jo būsto vertė viršija savivaldybės medianą.
Tačiau viskas dar sudėtingiau. Už Anykščių centre esantį 11 tūkst. eurų vertės būstą būtų priskaičiuota vos 4,37 euro metams, bet mokėtų visai nereikėtų, nes suma neviršytų 5 eurų. O 87 tūkst. eurų vertės naujos statybos butą Pilaitėje turintis vilnietis turėtų sumokėti 12,78 euro per metus. Vis dėlto, brangesni butai ir namai reikalaus ir didesnio mokesčio, o itin prabangus būstas provincijoje gali kainuoti tiek, kiek ir senos statybos būstas didmiestyje.
NT mokesčio tarifas galės skirtis net 80 kartų
Tačiau paprastas NT mokesčio skaičiavimas atrodo tik Finansų ministerijai. Kaip teigia teisininkas Dominykas Vanhara, didžiausia problema gali tapti NT mokesčio tarifo žirklės.
„NT mokesčio tarifas galės būti nuo 0,05 proc. iki 4 proc. Taigi, žirklės nei didelės, nei mažos – tarifo skirtumas 80 kartų“, – teigia teisininkas[3].
Jis yra linkęs akcentuoti ir tai, kad mokestis galiausiai reikš, kad privatus žmogaus turtus galiausiai yra tarsi nusavinamas valstybės.
„Sakykime taip – 0,05 proc. NT mokesčio tarifas nėra didelis, tokį sutikčiau mokėti su esmine sąlyga, kad surinktas NT mokestis bus išimtinai panaudotas infrastruktūrai gerinti. Bet 4 proc. tarifas jau yra ne kas kita, kaip tik NT savininkų išbuožinimas. Toks tarifas iš esmės reiškia, kad per 25 metus NT yra nusavinamas „liaudies gerovei”, – sako teisininkas.
Teisininkas D. Vanhara taip pat pabrėžia tai, kad civilizuotame pasaulyje NT mokestis yra suprantamas kaip infrastruktūros mokestis, kaip investicija į turimo NT vertės padidinimą, tačiau šiuo atveju, lėšos už NT mokestį keliaus į savivaldybių biudžetus, o pinigai vėliau galės būti panaudojami itin įvairiais tikslais.
„Na o bet tačiau, šiuo gi atveju valdžia, plėsdama NT mokesčių bazę, nurodo, kad mokamais NT mokesčiais bus „didinamas savivaldybių finansinis savarankiškumas“. Kas reiškia, jog surinktą NT mokestį savivaldybės galės naudoti kaip tinkamos. Galės panaudoti infrastruktūrai, o galės ir Europe pride renginio surengimą finansuoti“, – piktinasi teisininkas.
Dėl NT mokesčio – aktyvūs politiniai debatai, opozicija kalba, kad valdžia nesupranta žmonių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad į NT mokestį reikia žvelgti kaip į tvarų pajamų šaltinį savivaldos infrastruktūrai gerinti.
„Siūloma, kad savivaldybės galėtų pačios nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale. Tai taptų analogija ir panašumas su žemės mokesčiu, kuris ir šiuo metu renkamas į savivaldybių biudžetus, o savivaldybės pačios nusistato tarifus panašiuose intervaluose“, – teigia M. Lingė.
Žemės mokesčiui, pasak M. Lingės, savivaldybės netaiko nei minimalaus, nei maksimalaus tarifo, jis vidutiniškai siekia apie 0,09 proc.
„Jei tokia praktika vyrautų ir nustatant NT mokesčio tarifą, pajamų būtų galima surinkti iki 200 mln. eurų. Tai tikrai ženklesnė suma, nei pasiūlyta projekto iniciatorių“, – sakė politikas.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigia, kad kad nors NT mokesčio dizainas dar nėra aiškus, svarbu tai, jog įstatymo priėmimui yra politinė valia ir jis skinasi kelią priėmimo link.
„Projektas numato savivaldybėms tam tikrą diskrecija, nuo 0,05 iki 4 proc. Taip pat yra diskusija dėl įvairių lengvatų, išimčių. Didelė diskusija buvo dėl vėjo jėgainių, nevyriausybinių organizacijų, bažnyčių turto“, – kalba jis.
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys turi kitą nuomonę ir sako, kad patvirtinant pakeitimus BFK, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Banko argumentus, jog „projektas turi neteisingumo“.
„Tarp skirtingų savivaldybių tam pačiam NT gali susidaryti skirtingi tarifai. Kad vienoje savivaldybėje neturėsi mokėti, kitoje jis vėl atsiras“, – sakė V. Gapšys, teigęs, jog pataisos turi būti grąžintos tobulinimui.
O visos frakcijos vardu pasisakęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius teigia, jog BFK patvirtinti mokesčio patobulinimai sumažins sumokamo mokesčio sumą lyginant su pirminiu projektu.
„Penkiskart sumažiname NT mokestį jei tarifą savivaldybė pasirinks patį mažiausią, 0,05 proc. tarifą. Jos dėl tam tikrų politinių motyvų įprastai mažiausią ir pasirenka“, – teigė A. Butkevičius.
Pasak jo, leidus savivaldybėse pritaikyti skirtingas medianas būtų pažeistas socialinio teisingumo principas.
„Zarasų savivaldybėje pajamos yra pačios mažiausios tarp visų rajono savivaldybių, nuo Vilniaus miesto skiriasi maždaug 930 eurų. Bet Zarasuose NT mokestį, kurio nemokėjo, mokės, o Vilniuje, kur vidutinės pajamos beveik triskart didesnės, gyventojams NT mokestį sumažinsime“, – kalbėjo parlamentaras.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė apskritai abejoja dėl to, ar NT mokesčio įstatymo projektas bus priimtas ir teigia, kad mokestis yra pernelyg sudėtingas, neaiškus, neturi pakankamos politinės paramos Seime net iš valdančiųjų pusės.
Politikės V. Blinkevičiūtės manymu, pateiktas projektas yra ydingas ir nesuprantamas žmonėms, o įstatymo pakeitimo autoriai „susipykę su realybe”.
„Tai, kas rengė šį projektą, man atrodo, yra susipykęs su realybe. Ateina tris metus ręstas projektas, jis finansų ministrės pristatomas ir pasirodo, kad jis visiškai netinkamas, o valdančiųjų atstovas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas per naktį sugalvoja kitą projektą ir pateikia visiškai naują projektą. Tai jie tarpusavyje nesikalbėjo?“ – retoriškai klausė europarlamentarė.