NT mokestis pagal konservatorius: susituokę mokės daugiau, išsiskyrę mažiau

Naujas NT mokestis labiau nuskriaus susituokusias poras ir šeimas

Neseniai buvo registruota nauja nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo redakcija, kuriai pritarus, nuo 2025m. būtų keičiamas fizinių asmenų NT apmokestinimas^[1]. Fiziniams asmenims būtų taikomas 0,05 proc. – 4 proc. tarifas pagrindinio būsto mokestinei vertei, kuri viršija 1,5 savivaldybės medianos ribą.

Kiekviena konkreti miesto ar rajono savivaldybė, nustatydama tarifus galės vadovautis tokiais kriterijais kaip NT paskirtis, jo naudojimas, teisinis statusas, NT mokestinė vertė, jo būklė bei techninės savybės, energetinis naudingumas, NTM kategorijos ir vieta žemėlapyje.

Žvelgiant į naują NT mokesčio pakeitimą pastebima, kad jam pritarus, bus naikinamos Švietimo ir sveikatos priežiūrai paskirtam NT, taip pat bus netaikomi lengvatiniai NTM tarifai apleistam ir neprižiūrimam NT.

Tačiau dalį visuomenės itin neramina tai, kad NT mokestis labiau neparankus taps šeimoms ir sutuoktiniams. Jei šeimos turtas bus padalintas tarp sutuoktinių, tai kiekvienam sutuoktiniui bus taikoma po 1-ą medianą. Jei turtas bus bendra nuosavybė, tai jam bus pritaikyta po ½ medianos kiekvienam sutuoktiniui atskirai.

Taigi, tampa aišku, kad mažesnius NT mokesčius mokės nesusituokę asmenys arba sutuoktiniai, pasidalinę turtą, kai gyvenamoji vieta yra deklaruota skirtinguose turto objektuose. Dėl to, dalis piliečių nerimauja, kad ši valdžios politika yra tiesiogiai nutaikyta prieš šeimas.

NT mokestis kenkia šeimų gerovei, skatina nesituokti

Kaip pastebi publicistas, Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Ramūnas Aušrotas, naujas NT mokestis nėra draugiškas daugiavaikėms šeimoms ir net gali sudaryti sąlygas, kad šeima, siekianti išvengti mokesčio, dėl jo neregistruos santuokos. Pasak jo, būtent dėl to šis įstatymo projektas yra ydingas^[2].

R. Aušrotas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau galiojusi NT apmokestinimo tvarka numatė lengvatą daugiavaikėms šeimoms: jei šeima augino tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, NT mokestis buvo mokamas tik nuo turto, kurio bendra vertė yra 200 tūkstančių. Vis dėlto, priėmus naują NT mokestį, lengvatos nelieka.

„Naujoji NT mokesčio mokėjimo tvarka jokios lengvatos atsižvelgiant į šeimos dydį ar kitus socialinius parametrus nenumato. Gali turėti kad ir 10 vaikų, bet nuo tos pačios vertės turto mokėsi tą patį mokestį kaip ir vaikų neturinti ar tik vieną auginanti šeima. O žinant, kad daugiavaikėms šeimoms reikia daugiau gyvenamojo ploto (vaiko teisės net vienam vaikui tenkantį plotą yra linkę skaičiuoti), tikėtina, kad daugiavaikė šeima turės didesnį NT plotą ir mokės didesnį NT mokestį“, – sako R. Aušrotas.

Jis pastebi ir tai, kad anksčiau galiojo taisyklė, jog apmokestinant bendrasavininkų turtą, mokestis dalinamas proporcingai pagal turimo NT nuosavybės dalį, o susituokę asmenys mokėdavo NT mokestį lygiomis dalimis. Akcentuojama, kad tuomet, NT mokestį už abu deklaruoti ir mokėti buvo leidžiama vienam iš sutuoktinių.

Vis dėlto, įvedus naują NT mokestį, situacija kinta. R. Aušroto teigimu, tuomet gali atsirasti pagunda šeimos turtą dalinti arba net neregistruoti santuokos, siekiant sumažinti sumą, kurią tektų pakloti NT mokesčiui. Dėl to, jo teigimu, itin nukentėtų šeimoje esantys vaikai.

„O turėtų būti atvirkščiai: asmenys, sudarantys santuoką ir auginantys vaikus, dėl savo prisiimto socialinio įsipareigojimo, turėtų būti apmokestinami mažiau, pvz. įvedant šeimos, kaip mokesčių vieneto kategoriją. Tada namų ūkio uždirbtos pajamos būtų apmokestinamos jas dalinant iš šeimos narių skaičiaus. O NT mokestis galėtų būti proporcingai mažinamas priklausomai nuo išlaikomų asmenų skaičiaus.Tai, mano nuomone būtų socialiai teisinga“, – savo idėją pristato R. Aušrotas.

LB kritikuoja mokestį, ragina atsižvelgti į socialinį atsakingumą

Primename, kad praėjusį antradienį Seime po svarstymo buvo pritarta Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai vienas iš projektų, kurie numatyti Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Už įstatymo projektą balsavo 56, prieš 18, susilaikė 23 Seimo nariai. Galutinis balsavimas dėl NT mokesčio įstatymo Seime numatomas spalio 26 d.

Seimui pateiktu variantu numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nustatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.

0,06 proc. būtų skaičiuojama nuo 1,5–2 būsto vertės medianų konkrečioje savivaldybėje, o 0,1 proc. – vertei, viršijančiai 2 medianas.

Tačiau šis siūlymas sulaukė kritikos tiek Seime, tiek ir visuomenėje. Pastabų projektui nestokoja ir ekspertai, ir Lietuvos banko (LB) analitikai.

LB, nors ir pritaria ministerijos siūlymui, kad naujas NT apmokestinimas turėtų būti visuotinis, sako, kad mokestis turėtų būti progresyvus, aiškus, efektyviai administruojamas, socialiai teisingas ir prisidėtų užtikrinant šalies finansinį stabilumą^[3].

LB siūlo, kad apmokestinama būtų bendra Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminė vertė, ne atskiri objektai, o visuotinio NT mokesčio tarifai visoje šalyje turėtų būti vienodi, progresyviai didėjantys, daugiau apmokestinant didesnės vertės NT.

Pagal šį LB siūlymą, mokesčio tarifas, priklausomai nuo NT vertės svyruotų nuo 0 proc. iki 2 proc. LB taip pat siūlo, kad bendros jungtinės nuosavybės, kuri priklauso porai, NT vertė būtų dalijama pusiau ir tada kiekvienam žmogui nustatoma atskirai.