- Nušvitusieji meta per bortą darbą, šeimą, alų ir seksą
- Nauja patirtis gali įvesti į dvasinį kliedesį
- Susiraskite patikimą ir kompetentingą vadovą – tai būtina
Nušvitusieji meta per bortą darbą, šeimą, alų ir seksą
O kas, jeigu nėra kelio į nušvitimą? Kas, jei mūsų transcendentiniai išgyvenimai – tos laikinos, bet galingos įžvalgos bei savęs priėmimo akimirkos – nenukreipia mūsų į nuolatines laimės, vienybės ir laisvės būsenas? Kas, jeigu užuot kilę aiškiai pažymėtu keliu, galime atsidurti dreifuojančiame didžiuliame ir negailestingame vandenyne?
Išgyvenimai, kurie, atrodo, veda mus į nušvitimą, nūdienoje žinomi kaip „pabudimo momentai“, dažnai klaidingai laikomi vienareikšmiškai teigiamais[1].
Nepriklausomai nuo to, ar šios stiprios dvasinės būsenos būna pasiektos per tokias praktikas kaip meditacija, malda, apmąstymai ar haliucinogenų naudojimas, dažnai manoma, jog galingos dvasinės būsenos atskleidžia gyvenimo paslaptis, suteikdamos didžiausios laimės formą, vedančią teigiamų pokyčių link.
Visgi šis procesas ne visada baigiasi sėkmingai: kiekvienam, patyrusiam radikalius pokyčius, lydinčius pabudimo patirtį, aišku, kad šventos žinios „kainuoja“.
Kai kurie asmenys, įkvėpti bundančios patirties ir nušvitimo pažado, meta viską: šeimą, draugus, alų, seksą, pramogas, pinigus, net plaukus ir padorų mados jausmą.
Ne vienas budistų vienuolis teigė ir tai, jog nors patyrė daug stipriai transformuojančių patirčių – intensyvių įžvalgų, stulbinančių epifanijų, euforiškų emocijų ir savęs „peržengimo“ jausmą – atsirado dar daugiau painiavos: tai dažnu atveju vedė į dezorientaciją. (Akivaizdu, kad ne visi pabudimo potyrių pokyčiai rodo teisingą kryptį.)
Žinoma, dalis žmonių sakytų, jog vidinių transformacijų patirtis kažką juose „sulaužė“ – į gerąją pusę – tačiau kai kurie iš mūsų nė neįsivaizduojame, kaip vėl sudėti sudužusias asmenybės dalis.
Ir iš tiesų, nėra „Pabudimo“ vadovo, dėl ko atsakymus rasti gana sudėtinga. Tačiau aišku viena: pasitelkdami psichodelinius preparatus ir spoksodami į persišką durų kilimėlį vargiai tapsite virš debesų skrajojančiu ir visiems gero linkinčiu išmintinguoju.
Nauja patirtis gali įvesti į dvasinį kliedesį
Įvairios kontempliatyvios tradicijos, religijos ir kultūros bandė apibūdinti šias „neapsakomas“ patirtis ir tai, prie ko jos veda, įvairiais terminais, įskaitant transcendenciją, įsisavinimą, vienybę ar ego ištirpimą[2].
Nepriklausomai nuo to, kaip jos apibūdinamos, šiuolaikiniai tyrimai atskleidė, kad šios patirtys turi bendrą „pabudimo“ skonį, sudarytą iš tam tikrų pagrindinių ingredientų.
Pirma, jas sieja vienybės jausmas – ar tai būtų dievas, visuotinė sąmonė ar būsena. Antra, pastarosioms būdingas emocinis jausmų intensyvumas, kai galingi jausmai, tokie kaip beribė meilė, ekstazė, palaima, absoliuti baimė ar gryna užuojauta, persmelkia kiekvieną žmogaus būties aspektą. Trečia, šios patirtys daugeliui asocijuojasi su tam tikru supratimu apie savo egzistavimo prigimtį.
Kartais šie ingredientai sukuria gilius pokyčius, tačiau skubėti daryti išvadų nederėtų: „šviesos blyksnis“ iš tiesų neretai ne tik sugriauna pasaulį akimirksniu, bet ir gali būti nuolatinių pokyčių posūkio taškas, nuvesiantis į prarają.
Susiraskite patikimą ir kompetentingą vadovą – tai būtina
Kai kuriais atvejais dvasiniai pokyčiai sukelia kliedesius[3]. Taigi, ką turėtumėte daryti tai patyrę? Kaip galite įveikti jausmą, kad esate pasiklydę didžiuliame vandenyne?
Pirmas žingsnis gali būti sunkiausias: susirasti vadovą.
Kadangi patirtis greičiausiai bus nauja, subjektyvi ir unikali, sunku ją suprasti. Čia gali padėti atitinkama bendruomenė ir gidas, turintis panašios patirties ir padėsiantis išsiaiškinti, ką daryti toliau. Ir visgi, kodėl negalite to padaryti patys? Kodėl jums reikia bronzos amžiaus teksto ar kokio pliko keistuolio, apsigaubusio paklode?
Tai nereiškia, jog mokytojai, tradicijos ar bendruomenės niekuomet neklysta; tai reiškia, kad be pagalbos nėra lengva įprasminti sielą žadinančius išgyvenimus. Tiesą sakant, gali kilti didžiulė rizika, jei bandysite šią patirtį „perprasti“ patys.
Taip, žmonės dažnai galvoja apie savo pradinę pabudimo patirtį kaip apie kelionės tikslą. Bet jei įsivaizduojate, kad vykstate į kelionę per vandenyną, labiau tikėtina, jog ką tik išplaukėte laivu iš uosto. (Šie poslinkiai yra reikšmingi, pakeičiantys vertybes, įsitikinimus ir požiūrį – jie sukuria naują pažintinį tikrovės žemėlapį, kuris ilgainiui gali sukelti nuolatinius jūsų tapatybės jausmo pokyčius.)
Galų gale kasdieniškas egzistavimas vėl atsiranda, kai susiduriame su savo darbais, nenupjauta veja, sergančiais vaikais ar nešvariomis mikrobangų krosnelėmis. Tačiau nepaisant to, ši patirtis dabar gali tapti vienu iš įtakingiausių atskaitos taškų visam likusiam gyvenimui, pakeisiančiu jus į gerąją pusę. Bet garantijos nėra.
Idealiu atveju visa tai bus lyg kompasas, vedantis per kasdienybę ir suteikiantis aiškumą, kaip jūs leidžiate savo brangų laiką šiame gyvenime.
