<h2>Interaktyvaus teatro versija parodė teatro pasaulį naujai auditorijai</h2>
<p>Kuomet 2020 m. JK buvo uždaryta, jos milijardo verta teatro pramonė galėjo nustoti egzistuoti. Tačiau vakuumas, kurį sukėlė šis fizinis išsijungimas, daugeliu atvejų paskatino kūrybiškumą bei išradingumą. Kitaip tariant, pastatymai nesustojo, o pradėjo veikti internete, demonstruojant šiuolaikinių technologijų potencialą pristatyti teatrą platesnei auditorijai, nepaisant tradicinių spektaklių erdvių ar finansavimo trūkumo.</p>
<p>Be kita ko, kūrybinių industrijų federacija prognozavo, kad dėl pandemijos pajamos sumažės 74 mlrd. Netgi teatro impresarijus Andrew Lloydas Webberis ir Cameronas Mackintoshas buvo priversti uždaryti savo pastatymus, dėl ko šimtai savarankiškai dirbančių aktorių bei technikų ėmėsi nepageidaujamo poilsio[1].</p>
<p>Minėti asmenys dargi buvo paskatinti persikvalifikuoti bei susirasti kitą darbą, tokiu būdu sukeliant pramonės pasipiktinimą. Tačiau tam, jog išliktų šiuo laikotarpiu, teatras turėjo prisitaikyti, kai kuriais atvejais pergalvojant žanrą. Tuo tarpu nuo naujų formatų sukūrimo, kaip žinia, priklausė teatro išlikimas, o nuo tolimesnių inovacijų – jo ateitis.</p>
<p>Taigi, kone iškart po karantino tapo aišku, kad teatro veidas pasikeis, o labiausiai – gebėjimu burtis ir kurti naują medžiagą. Na, o Brodvėjus savo ruožtu netrukus pasiūlė srautinio perdavimo paslaugą „mokėkite kai pamatote“. Kita vertus, nors šis srautinis perdavimas iš esmės buvo tinkamas įvairių draudimų periodu, publika vis tik neabejotinai džiaugiasi dabartinėmis tiesioginėmis pramogomis, mėgaudamasi jų teikiamu jauduliu bei artumu, – teatro transliacija yra puikus mūsų teatro troškulio priedas, bet ne pakaitalas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/domenico-loia-hgv2tfoh0ns-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mišri realybė gali būti vartai į teatrą „naujokams“</h2>
<p>Ne paslaptis, jog skaitmeninė koncepcija buvo išplėtota į tiesioginę teatro transliaciją per tam tikrus kūrinius, kuriuose naudojami skaitmeniniai efektai su tiesioginiu pasirodymu. Tai, be abejo, buvo sveikintinas eksperimentas, suteikęs mums įžvalgos apie šios metodikos, kuri gali rasti savo vietą kaip ateities pagrindinis žanras, galimybes.</p>
<p>Dalis asmenų taipogi pademonstravo naujoves spręsdami minėtą tiesioginio teatro stebėjimo problemą. Pavyzdžiui, aktorius ir autorius Robertas Milesas, užuot bodėjęsis naujos internetinės aplinkos, sukūrė „The Show Must Go Online“ kampaniją, kuri tarsi iš naujo pastatė visas Šekspyro pjeses, skirtas „Zoom“ versijai. Žinoma, „susisiekimas“ su teatru kitados buvo lauko patirtis: jokių įrašų, jokių pasirodymų scenoje, tik aktoriai gatvėje. Tuo tarpu žiūrovai galėjo prisijungti prie programėlės su ausinėmis ir sekti aktorius, kol garso takelis sujungė žiūrovus su vidiniais aktoriaus jausmais, blokuodamas realaus gyvenimo garso trukdžius.</p>
<p>Šis iniciatyvus technologijų naudojimas, skatinantis kūrybiškumą, prilygsta „All Kinds of Limbo“ nacionalinės virtualios realybės patirčiai, mat Nacionalinis teatras jo dėka tiesioginį pasirodymą pavertė skaitmenine patirtimi. Na, o sukurtas žiūrėti papildytos bei virtualios realybės trajektorija, virtualus našumas užtikrino įsitraukimą tarp platformų ir geografinių skirtumų.</p>
<p>Derėtų paminėti ir tai, kad naujas įtraukiantis Nacionalinio teatro muzikinis spektaklis „All Kinds of Limbo XR“ yra Andrea Levy romano „Mažoji sala“ ekranizacija[2]. Vokalistės Nubiya Brandon kartu su kompozitoriumi Raffy Bushmanu bei Nu Shape Orchestra sukurtas pastatymas atkartoja knygos temą apie Jamaikos imigraciją, tyrinėjant Karibų kultūros įtaką JK muzikos scenai. Tarp kitko, spektaklio premjera teatre įvyko 2019 m., o 2020 m. pateko į Sandanso kino festivalį ir Amsterdamo tarptautinį dokumentinių filmų festivalį. Jį galima žiūrėti internetu nuo sausio 18 d.</p>
<p>Šiaip ar taip, „All Kinds of Limbo XR“ nuo kitų muzikinių pasirodymų skiriasi tuo, kad šou sukurtas taip, jog jį būtų galima žiūrėti keliais formatais: kiekvienoje tiesioginėje transliacijoje dalyviai gali pasirinkti žiūrėti spektaklį per virtualios realybės (VR) ausines, dalintis bendruomenės erdve su publika ir tūriniais atlikėjais, arba „patalpinti“ produkciją savo fizinėje aplinkoje, naudojant papildytosios realybės (AR) programėlę telefone ar planšetiniame kompiuteryje. (Minėtu pastatymu siekiama ne tik užtikrinti skaitmeninį įsitraukimą per geografines atskirtis, bet ir atkurti bendruomenės teatro patirtį taip, kad ji patiktų tiek patyrusiai, tiek naujai auditorijai.)</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kilyan-sockalingum-nw1n9enhosc-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Teatro pionieriai taikstėsi su ribotumu ir psichologinėmis problemomis</h2>
<p>Lietuvai pereinant prie strategijos „gyventi su COVID“ ir teatrui vėl išryškėjant, svarbu, jog pramonė nepamirštų kūrybiškumo, kurį paskatino uždarymas, o vietoj to naudotų naujai sukurtas technologijas, – tokios pastangos yra ne alternatyva, o papildymas būsimam teatro spektakliui.</p>
<p>Ir visgi, verta paminėti, kad teatro darbuotojams pandemijos nuovargis toli gražu nebuvo lengvas. Būtent todėl – siekiant darbuotojų emocinio gerbūvio bei palankesnės psichologinės atmosferos kolektyve – 2022 m. nuspręsta akcentuoti emocinės sveikatos gerinimą[3]. Taigi, nuo šiol bet kuris teatro darbuotojas gali kreiptis individualios anoniminės psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos platformoje „Visipsichologai.lt“.</p>
<p>Iš pradžių netgi buvo svarstyta apie psichologo etatą teatre, tačiau darbuotojai tokiai priemonei nepritarė: etatinis psichologas būtų priklausomas nuo teatro vadovybės, o tai, daugelio nuomone, keltų grėsmių besikreipiančiųjų anonimiškumui. Galiausiai platformos „Visipsichologai.lt“ pasirinkimą lėmė galimybė individualiai rinktis patinkantį specialistą, pagalbos operatyvumas bei konsultacijų užsienio kalbomis pasiūla.</p>
<p>Tai labai aktualu LNOBT, nes teatro meniniuose kolektyvuose greta lietuvių darbuojasi ir įvairių užsienio šalių piliečiai, daugiausiai – jauni, profesionalią karjerą pradedantys žmonės. Dauguma jų karantino pradžioje nespėjo grįžti pas savo artimuosius ir išgyveno nežinomybę bei psichologinę įtampą. O emocinė būklė menininkų veiklos rezultatams tokia pat svarbi, kaip ir fizinė būklė.</p>
