<h2>Aplinka teršiama dėl noro sutaupyti ir nežinojimo</h2>
<p>„Jei tik įmanoma, perdirbk arba naudok pakartotinai", – tokie arba panašūs teiginiai pastaruosius metus lydi daugelį. Juk dabar ypač madinga kalbėti apie tvarumą ir daugkartinio naudojimo prekes.</p>
<p>Tačiau tokios taisyklės tinka ne visada ir ne visur. Yra produktų, kurių antrinis ar daugkartinis panaudojimas yra netoleruojamas ir net pavojingas.</p>
<p>Vienas iš tokių produktų yra alyva. Vairuotojams, mechanikams ar transporto priemonių aistruoliams tepalai yra puikiai žinomas produktas.</p>
<p>Transporto priemonės techninės apžiūros metu ir prireikus remonto, tepalai gali būti pakeičiami autoservise, tačiau kai kurie, siekdami sutaupyti, yra linkę juos keisti patys ir vėliau net panaudoti antrą kartą. </p>
<p>Alyvos tepalu šildomos gyvenamųjų namų ar autoservisų patalpos, pavasarį kai kurie tokiu tepalu impregnuoja tvoras ar kitus medienos gaminius.</p>
<p>To daryti negalima, tačiau akivaizdu, kad ne visi gyventojai žino, kaip tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis. Svarbu žinoti ir tai, kad bet koks antrinis tepalų praktinis pritaikymas Lietuvoje yra draudžiamas[1].</p>
<p>Toks elgesys gali užtraukti baudą, siekiančią net keletą tūkstančių eurų. Kartu pakartotinis alyvos naudojimas teršia gamtą, kenkia augmenijai, gyvūnijai ir pačiam žmogui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ethan-cull-ou9_c1tyce4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daugelis vis dar nežino, ką daryti su panaudota alyva</h2>
<p>KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto surengta apklausa atskleidė, jog automobilių tepalus namuose keičia net 22 proc. vairuotojų, o 4 proc. iš viso tuo nesirūpina, nes šį procesą patiki kitiems asmenims.</p>
<p>Į klausimą, kur dedate atitarnavusius naftos produktus, net 11 proc. respondentų negalėjo tiksliai atsakyti, nes už tai atsakingas kitas asmuo. 5 proc. nurodė, kad kaupia garaže ar sandėlyje.</p>
<blockquote>
<p>„Iš šio tyrimo paaiškėjo, jog dar yra žmonių, kurie su panaudota automobiline alyva elgiasi ne taip, kaip reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas ir tikėtina, kad neteisėtai ją naudoja, kur tik sugalvoja. O tai yra didžiulė žala ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai", – sako Rita Zdanevičienė, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė.</p>
</blockquote>
<p>Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už alyvos ir alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą asmenims gali būti paskirta bauda nuo 120 iki 6000 eurų. Juridiniams asmenims – nuo 300 iki 6000 eurų. </p>
<p>Fiziniai asmenys, kurie yra alyvos turėtojai, privalo jos atliekas perduoti licenzijuotiems tvarkytojams. Tokio pobūdžio teršalus draudžiama maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, šalinti teisės aktuose nenumatytais būdais.</p>
<p>Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio teigimu, per kalendorinių metų laikotarpį vienas gyventojas nemokamai gali priduoti iki 10 kilogramų panaudoto tepalo[2].</p>
<p>Viršijus nemokamai priduotų atliekų kiekį, alyvos atliekos gali būti atiduodamos sumokėjus nustatyto dydžio mokestį. Lietuvos rinkoje kasmet parduodama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis.</p>
<blockquote>
<p>Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/guillaume-de-germain-6xw9wmjyhus-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Alyvoje aptinkamos pavojingos medžiagos gali atsidurti dirvožemyje arba vandenyje</h2>
<div class="page" title="Page 1">
<div class="section">
<div class="layoutArea">
<div class="column">
<p>Alyvų atliekose aptinkami chlorinti tirpikliai ir PCB – polichlorinti bifenilai, turintys savybę kauptis biologiniuose organizmuose bei pasižymintys ilgalaikiu neigiamu poveikiu organizmams[3].</p>
<p>Patekę į aplinką sunkieji metalai bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus.</p>
<p>Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele, o dėl to mažėja deguonies koncentracija vandenyje, todėl jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti.</p>
<p>Pavojingoms medžiagoms patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi. Ypač didelė žala daroma šioms atliekoms prasiskverbus į gruntinius vandenis, kuriuos intensyviai naudoja žmogus.</p>
</div>
</div>
</div>
</div>
<p>Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VILNIUS TECH Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Alfredas Rimkus teigia, kad naudojant jau savo darbą atlikusią alyvą, ilgainiui, esant aukštai temperatūrai, galima pradėti jausti alyvos kvapą: tai reiškia, kad į aplinką pradeda sklisti lakiosios medžiagos, o jos yra pavojingos.</p>
<p>Grėsmes įvertinti derėtų ir svarstant alyvą pakartotinai naudoti šildymui. Tokiu atveju, patekę į degimo produktus, tepalai teršia orą.</p>
<p>Jau naudotą alyvą vėl pritaikant technikos tepimui, ji tampa mažiau veiksminga, todėl mechanizmų dilimas nebus nuslopintas, o veikiau priešingai, taps tik dar efektyvesnis.</p>
<p>Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Aušros Zigmontienės teigimu, panaudota alyva gali kenkti ne tik gamtai ir mūsų aplinkai, tačiau ir mums patiems.</p>
<blockquote>
<p>„Panaudotoje alyvoje yra įvairių cheminių medžiagų. Joje galima aptikti ne tik platų spektrą sunkiųjų metalų, pvz. vario, cinko, švino, bet ir įvairių chlororganinių junginių", – teigia ekspertė.</p>
</blockquote>
<p>Tie, kas mechanikai naudojamą alyvą keičia savarankiškai, verta atsiminti:</p>
<ul>
<li>naudoti alyvą antrą kartą arba ne pagal paskirtį yra draudžiama;</li>
<li>alyvą draudžiama pilti į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas;</li>
<li>alyvą draudžiama pilti ant dirvožemio;</li>
<li>draudžiama panaudotą alyvą perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų;</li>
<li>draudžiama deginti alyvų atliekas neturint teisės tai daryti.</li>
</ul>
