<h2>Pokyčiai, įsigalioję nuo sausio 1 dienos – kas keičiasi</h2>
<p>Nekilnojamo turto rinka šiuo metu – negailestinga. Pagrindinė problema ne tame, kad NT būtų neįperkamas, nors didelis kainų šuolis pastebėtas Lietuvos didmiesčiuose, bet tame, kad net ir norintieji įsigyti – dažnu atveju nerandą, ką. Visgi, pasitaiko ir išradingų, nagingų tautiečių, pasiruošusių savo brangų laiką paskirti nuosavo namo statyboms – žinoma, tokiu atveju, sugaištama daugiau laiko, bankų teikiami kreditai gali finansuoti tik tokį namą, kuris jau yra pastatytas „iki stogo“. Tad lėšų pradėti reikia turėti savo ir, tikrai nemažai.</p>
<p>Jei jau nusprendėte statyti savo svajonių namą patys, būtinai dar kartą įsivertinkite savo finansines galimybes. Šalia to, kad namo „dėžutę“ pasistatyti bei įsigyti sklypą turėsite iš savų lėšų, LR Seimas priėmė naują savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, pagal kurį yra taikomi nauji mokesčiai naujakuriams. Kitaip tariant, jei norėjote pabėgti nuo miesto šurmulio ir mieliau gamtoje klausytis čiulbančių paukštukų, už tai turėsite papildomai susimokėti. Kuo toliau nuo miesto – tuo plačiau reiks atverti piniginę.</p>
<p>Svarbu žinoti, jog, įsigaliojus šiam įstatymui, kiekvienas naujai besistatantis ar rekonstruojantis pastatus, privalo papildomai susimokėti savivaldybei už kiekvieną būsimo ar esamo objekto kvadratinį metrą. Tai savarankiškiems statytojams gali kirsti smarkiai „per kišenę“ – šalia visų kitų mokesčių, kaip mokestis už projektą, sklypą, komunikacijas, namui statyti reikalingas medžiagas ir kt. dar papildomai prisideda po kelis tūkstančius eurų mokesčių „už nieką“.</p>
<p>Vilniaus mieste jau yra nustatyti naujojo infrastruktūros mokesčio tarifai – prioritetinėse zonose jie siekia 30 Eur, neprioritetinėse – 50 Eur už vieną kvadratinį metrą.[1] Tokios priemonės priimtos, mat didmiesčių infrastruktūra dažnai vėluoja pasiekti naujai susikūrusias miesto teritorijas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/houses.jpg" alt="Statybos regione" /></p>
<h2>Statybos užmiestyje gali atsieiti panašiai, kiek ir centre</h2>
<p>Miesto centre įsigyti sklypą, pasistatyti namą, gauti visus reikiamus leidimus bei projektus – gana didelė prabanga šiais laikais, prieinama toli gražu, ne kiekvienam. Tačiau būtent tokiems, kurie tą išgali yra taikomi mažesni infrastruktūros mokesčiai. Žinoma, čia dar galima atsakyti į klausimą, ar tokiems asmenims išvis tai kažką lems. Nes tiems, kurie statosi patys toliau nuo miesto centro – keli ar keliolika papildomai išleistų tūkstančių mokesčiams – gali reikšti daug.</p>
<p>Pats Vilniaus miesto meras R. Šimašius tokį apsisprendimą gyventi toliau nuo miesto argumentavo kaip „norą užsisklęsti savyje“:[2]</p>
<blockquote>Kartu miestas įgyja įrankį darnesnio miesto planavimui, pavyzdžiui, mokestis nebus imamas nei nuo požeminio parkingo, kad jo kuo mažiau būtų ant žemės, nei nuo darnaus miesto principus atitinkančių pirmųjų aukštų, pritaikytų aktyviam gatvės gyvenimui ir namų atsigręžimui į miesto erdves, o ne užsidarymui ir užsisklendimui savyje.</blockquote>
<p>Tiesa, tokio mokesčio įvedimu bus siekiama lėšas „perskirstyti“ – esą bus bent dalis iš šio naujojo mokesčio surinktų lėšų skiriama išskirtinai miestiečių poreikiams – naujoms gatvėms, inžineriniams tinklams, mokyklų bei darželių statybai ir kt. O ką tuo tarpu gaus tie, kurie mokės didžiausius mokesčius? Ogi gaus galimybę ne tik susimokėti, bet ir jokių garantijų iš savivaldybių – jos neįsipareigoja gyvenančiam atokiau įrengti infrastruktūros.</p>
<p>Visgi, panašu, net ir didmiesčiai nėra „guminiai“, o laisvas plotas vieną dieną ims ir pasibaigs. Įdomu, kas tada mokės už miestiečių gyvenimą mieste, ypatingai, kai gana stipriai padidės tarša mieste dėl nuolatinių automobilių spūsčių.</p>
<p>O kurgi dar valstybės teikiama parama jaunoms šeimoms įsikurti regionuose ir pirmojo būsto įsigijimui – ar ne jų plėtros buvo siekta, nes jaunas žmogus labiau orientuojasi į miestą? Panašu, kad situacija keičiasi – matyt, regionus per kelis metus jaunos šeimos tiesiog išgraibstė, o pelno iš to – jokio, vieni nuostoliai skiriant subsidijas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/construction-workd.jpg" alt="Statybos" /></p>
<h2>Savivaldybės leidžia mokėti mokestį dalimis</h2>
<p>Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog naująją savivaldybės plėtros įmoką privalo mokėti visi naujai statomo, rekonstruojamo ar kito inžinerinio pastato statytojai, jei pastato naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra. </p>
<p>Taip pat gera žinia naujakuriams, nesišvaistantiems tūkstantinėmis santaupomis – įmokas už šį mokestį galite mokėti dalimis. Tiesa, prieš tai turėsite pateikti rašytinį prašymą savivaldybei ir sumokėti ne vėliau kaip iki statinio statybos užbaigimo dienos.[3]</p>
<p>Esminis skirtumas tarp prioritetinių ir neprioritetinių savivaldybės zonų atsispindi naujajame savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme. Vienuoliktame įstatymo straipsnyje nurodoma, jog prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtra pagrinde yra finansuojama iš programos lėšų, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.</p>
<p>Neprioritetinės zonos plėtra finansuojama iš privačių plėtros iniciatorių arba, išimtiniais atvejais, iš savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų.[4] Taip pat svarbu paminėti, kad savivaldybės naujai įsigaliojusius mokesčius nuolat peržiūrės ir nuo liepos 1 dienos bus peržiūrima, kokių tolimesnių veiksmų ar pokyčių reiktų.</p>
<p>Tad, kaip ten sakoma – „nieko neturėsite ir būsite laimingi“ arba kelsitės į miestą ir mokėsite daugelį kitų mokesčių. Tiesa, toks sprendimas gana pateisinamas, kadangi savivaldybės pamatė, jog žmogus pradėjo atsigręžti į gamtą ir tapti savarankiškesnis – auginti daržoves, uogas, rūpintis savo namo gerove nepriklausant jokioms bendrijoms ir kitoms institucijoms.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fee.jpg" alt="Mokesčiai" /></p>
