Kai kurias kliūtis sėkmei sukūrėme patys, dažnai to nesuvokdami
Ar kada nors atidėliojote prašyti paaukštinimo darbe, nes manėte, jog nesate pakankamai kvalifikuotas? Ar vengėte prašyti kaimyno pagalbos, nes jautėte, kad neva sukelsite didelių nepatogumų?
Turbūt daugelis iš mūsų tam tikru gyvenimo momentu jautėme panašius jausmus, tačiau verta įsidėmėti, jog tokie pesimistiniai įsitikinimai sulaiko mus labiau, nei galvojame. Kita vertus galima juos pakeisti, pasinaudojant tam tikrais metodais.
Ir iš tiesų, gyvenimo būdo filosofija apima paslėptų prielaidų identifikavimą, siekiant atskleisti dvigubus standartus, į kuriuos įeina apsunkintas samprotavimas, trukdantis sėkmei, – žmonės, deja, yra pernelyg užsiėmę savęs kritikavimu[1].
Visgi galime pasidžiaugti, jog dažnai kai kurių filosofų mintys, tokios kaip, pavyzdžiui, René Descarteso, randa pritaikymą pateikiant naudingą naują požiūrį į sunkumus, su kuriais daugelis iš mūsų susiduria kiekvieną dieną[2].
Suraskite (identifikuokite) ribojančius įsitikinimus. Mes nesuvokiame, kaip įsitikinimai formuoja mūsų pasaulio suvokimą, manydami, kad į dalykus žiūrime objektyviai, nors to nedarome, – tai, ką vienas žmogus vertina kaip veiklą, kuriai jis yra nepakankamai kvalifikuotas, kitas – kaip galimybę, kuria nepasinaudoti būtų mažų mažiausiai kvaila. Dėl šios priežasties naudinga rasti probleminius pamatinius įsitikinimus, nuvalyti nuo jų dulkes ir pakelti į dienos šviesą, atliekant pastarųjų auditą, – tai pakeis jūsų gyvenimą.
Išsakykite viską. Įvardydami įsitikinimus galime juos geriau suprasti. Taigi galbūt turėjote kam nors išsakyti konkrečią idėją ir tada pasakyti: „Dabar, kai ištariau tai garsiai, suprantu, kaip tai juokinga!“ Tai, be abejo, galioja ir ribojantiems įsitikinimams. Problema ta, jog mes dažnai vengiame išreikšti tai garsiai, ir galbūt todėl, kad jie verčia jaustis nepatogiai. Vis dėlto verta būti drąsiems.
Atsisakykite dvigubų standartų. Įsitikinimai, kuriais naudojatės norėdami pateisinti savo nenorą prašyti kaimynų pagalbos – nes žmonės nemėgsta padėti savo kaimynams ir pan. – tikriausiai atrodytų absurdiški, jei sugalvotumėte juos pritaikyti draugui. Bet visi esame žmonės: jei yra kažkas, ko nepasakytume mylimam žmogui, nederėtų to sakyti ir sau. Taip sakant, nėra pateisinimo netaikyti tų pačių normų bendravimui su savimi, kaip taikote bendravimui su kitais žmonėmis.
Sutikite, kad nesate robotas. Galima atpažinti, kad laikomės įsitikinimų, kurie, kaip žinome, yra klaidingi ar net absurdiški, bet vis tiek esame jų paveikti, ir tai yra labai įprasta. Tačiau nesitikėkite iš savęs per daug – nė vienas iš mūsų nesame galiūnai. Galiausiai kai kuriais atvejais, norint pakeisti savo pagrindinius įsitikinimus, reikia pakeisti charakterio bruožus – tarkim, mums gali tekti išmokti būti mažiau savarankiškiems priimant kitų pagalbą, ir tam, kaip žinia, reikia laiko bei praktikos.
Pagrindinių įsitikinimų persvarstymas svarbus asmeniniam augimui
XX amžiaus amerikiečių filosofas Willardas Van Ormanas Quine’as teigė, kad mūsų įsitikinimai nepasitvirtina, priklausomai nuo kokio nors objektyvaus jų teisingumo patikrinimo; jie egzistuoja priklausomai nuo to, kaip gerai jie dera su kitais mūsų įsitikinimais – ir kai mūsų įsitikinimai, rodos, prieštarauja vienas kitam, ne visada aišku, kuriuos turėtume atmesti, o kuriuos (jei tokių yra) išlaikyti[3].
Norint juos „filtruoti“, derėtų atsisakyti bet kokių lūkesčių, kad yra „teisingas“ realybės filtravimo būdas, mat nėra vieno teisingo būdo tai padaryti. Tik yra daugiau ar mažiau naudingų filtrų. Turėtumėte paklausti savęs, kaipgi jūsų pasirinkimai galėtų skirtis, jei pagrindiniai įsitikinimai būtų kitokie. Pavyzdžiui, galite įsivaizduoti, kas būtų, jei, užuot tikėję, kad nesate labai protingas, tvirtintumėte, jog esate protingas kaip ir jūsų bendraamžiai. Kaip galėtų pasikeisti jūsų požiūris į savo darbą? Kokius naujus dalykus išbandytumėte?
Tikėtina, kad sugalvotumėte daugybę idėjų pretenduoti į naują geriau apmokamą darbą. Tai darydami ilgainiui suprastumėte, kad naujas požiūris gali atverti naujų galimybių.
Vis dėlto nesitikėkite, kad akimirksniu pakeisite savo seniai nusistovėjusius ribojančius įsitikinimus. Tačiau vien pripažinimas, kad žiūrite į pasaulį per vieną iš daugelio galimų filtrų, yra svarbi pažanga šiame gyvenimo etape.
Elkitės su savimi lyg su geriausiu draugu
Nė vienas iš mūsų nesuvokiame pasaulio tokio, koks jis „iš tikrųjų yra“.
Pasak XVIII amžiaus filosofo Immanuelio Kanto, kai žiūrite į ekraną, kuriame, tarkim, skaitote esė, tai, ką matote, yra daugiau apie jus ir jūsų santykį su tuo, į ką žiūrite. Šis skirtumas tarp pasaulio, kurį mes suvokiame, ir paties pasaulio yra viso filosofijos poskyrio, žinomo kaip fenomenologija, pagrindas.
Kitaip tariant, kiekvienas matome realybę remiantis individualių įsitikinimų, pažiūrų, auklėjimo bei asmeninių patirčių šviesoje.
Mūsų pamoka čia galėtų būti tokia: mes matome pasaulį per filtrą. Šis filtras, be kita ko, apima gilius įsitikinimus. Ir kai tai atpažįstame – net nepasiekę šių tikrovę formuojančių įsitikinimų nustatymo etapo, jau nekalbant apie bandymą juos pakeisti – atveriame galimybę panaudoti kitokį, mums labiausiai naudingą matymą, iš esmės pakeisiantį viską aplinkui.
