Pagaliau pripažinta: gyvenimo trukmė neatsiejama nuo teigiamų minčių

Medicina, Saviugda, Sielai, SveikatingumasMiglė Tumaitė
Suprasti akimirksniu
Požiūris
Pagaliau pripažinta: gyvenimo trukmė neatsiejama nuo teigiamų minčių. Ionela Mat/Unsplash nuotrauka

Mintys gali išgydyti ne tik sielą, bet ir kūną

Kai kurie šiuolaikiniai tyrimai aiškiai rodo tai, ką prieš kelis tūkstančius metų žinojo senovės gydytojai.

Iš tiesų mokslas įnirtingai ieško dar daugiau patvirtinimų apie žmogaus energinio lauko egzistavimą, mat manoma, kad šis laukas yra tikras ir bene toks pat jautrus, kaip mūsų oda, gebėdamas įtakoti kiekvieno iš mūsų realybę[1].

Pavyzdžiui, nemaža dalis mokslininkų šiuo metu tiria hipotezę, kad per energinį lauką mūsų DNR molekulės gauna nurodymus kaip elgtis.

Apie tai rašo ir amerikiečių vystymosi biologas Bruce Lipton, pasižymėjęs unikaliu ir drąsiu požiūriu į epigenetiką. Ne ką mažiau atgarsio sulaukę ir jo tyrimai, tvirtinantys, kad pokyčiai organizme įvyksta aktyvavus genus, kurie atsklinda nuo ląstelės sienelės, o ne iš branduolyje esančio genetinio kodo, kaip buvo manoma anksčiau[2]. Tai reiškia, jog ląsteles supanti aplinka ir iš ten gauta informacija, taip pat mūsų mintys ir emocinės būsenos sugeneruoja vienokios ar kitokios energijos pliūpsnius į ląstelių paviršių ir taip nulemia jų „elgesį“.

Dabar aišku: aplinka yra svarbesnė už paveldėtą genetinę informaciją, dėl ko patirtis turi milžinišką įtaką sveikatai ir savijautai. Ją kuria mūsų minčių ir poelgių energija, skatinanti cheminių medžiagų molekulių susidarymą ir judėjimą, o šios savo ruožtu aktyvuoja DNR ir nulemia ląstelių funkcionavimą. Kitaip tariant, viskas, ką galvojame ir darome, veikia mūsų energiją – taigi mes patys galime susikurti išgijimo galimybes.

Šis naujas proveržis dar aiškiau parodė, kaip svarbu atkurti ir puoselėti energijos tekėjimą, – jeigu norime naudotis savo visu potencialu, smegenyse ir kūne turime sudaryti grandinę, kuri užtikrintų mūsų kaip sąmoningų būtybių „galvokime ką galvojame“ egzistavimą.

Akistata
Mintys gali išgydyti ne tik sielą, bet ir kūną. Olga Nayda/Unsplash nuotrauka

Abejojama, ar žmogaus gyvenimo trukmė pailgės ateinančiais metais

Mokslininkai jau seniai ginčijosi dėl maksimalaus žmogaus amžiaus. Tačiau per pastaruosius 25 metus niekas nepralenkė seniausio pasaulio žmogaus rekordo, priklausančio Jeanne Louise Calment, kuri mirė 1997 m., būdama 122 metų[3].

„Tai paskatino žmones ginčytis, kad pasiekta maksimali gyvenimo trukmė“, – pasakojo Džordžijos universiteto rizikos valdymo ir draudimo profesorius Davidas McCarthy.

Šiaip ar taip, D. McCarthy ir jo kolegos neva teigia atradę įrodymų, jog šis ilgaamžiškumo rekordas bus sumuštas per ateinančius keturis dešimtmečius, nors esama tokių, kurie su šia teorija nesutinka.

Tyrime, paskelbtame kovo 29 d., mokslininkai išanalizavo šimtų milijonų žmonių, gimusių nuo 1700 iki 1969 m., mirtingumo duomenis.

Modelyje daroma prielaida, kad mirtingumas po 50 metų išaugs eksponentiškai.

Taip, šiuolaikinės medicinos iškilimas po Antrojo pasaulinio karo ir geresnė mityba bei politinis stabilumas, be kitų veiksnių, iš tikrųjų prisidėjo prie dramatiško gyvenimo trukmės pailgėjimo, kuris buvo pastebėtas nuo ankstesnių laikų. Bet, akivaizdu, gyvenimo trukmė yra biologinis reiškinys, o ne matematinis, todėl mirtingumo duomenų analizės išvados kol kas nėra galutinės ir neginčijamos[4].

Tyrimai
Abejojama, ar žmogaus gyvenimo trukmė pailgės ateinančiais metais. National Cancer Institute/Unsplash nuotrauka

Genetinis perprogramavimas pasitelkiamas ilgaamžiškumui ir grožio išsaugojimui

Kai kurios biotechnologijos įmonės teigia, jog ateityje, ko gero, bus galimybė panaudoti technologiją, vadinamą perprogramavimu, kuri pailgintų mūsų gyvenimą, vieną dieną vyresnio amžiaus žmonių biologinius laikrodžius „atsukant atgal“[5].

Iš tiesų perprogramavimo technika, apimanti ląstelių atstatymą į jaunesnę būseną, pelnė šimtus milijonų investicijų kaip potencialus jaunystės eliksyras.

Kad įsitikinti technologijos galimybėmis, „Rejuvenate“ bendrovė naudojo genų terapiją, pridėdama tris galingus perprogramuojančius genus į pelių kūnus, kurių amžius prilygsta 77 metų žmogaus amžiui.

Įdomu tai, kad po gydymo likusi jų gyvenimo trukmė padvigubėjo: gydytos pelės vidutiniškai gyveno dar 18 savaičių, o kontrolinės pelės mirė per devynias savaites. Apskritai pastarosios gyveno maždaug 7 % ilgiau. (Nors gyvenimo trukmė pailgėjo nedaug, jų amžius pasikeitė.)

„Tai galinga technologija, ir čia yra koncepcijos įrodymas, ilgainiui galimai pasitarnausiantis vyresnio amžiaus žmonėms”, – sakė „Rejuvenate“ vyriausiasis mokslo darbuotojas Noah Davidsohn.

Visgi nors šis atradimas skamba kaip įdomus orientyras, viso kūno atjauninimas naudojant genų terapiją vis tik tebėra menkai suprantama koncepcija, kelianti didžiulę riziką, apimančią onkologinių ligų sukėlimą, – toks poveikis neretai pastebimas ir pelėms.

Nepaisant galimos rizikos, galimybė, kad perprogramavimas gali tapti jaunystės eliksyru, skatina mokslinių tyrimų ir investicijų bumą.

Sintetinių embrionų stiklainiuose kūrimas keliaujama į etikos horizontą

Svarbiausias žingsnis, kaip jau supratote, parodyti, kad perprogramavimo – anti-senėjimo – intervencija gali pailginti ne tik sveikų pelių, bet ir žmonių gyvenimą.

Atjauninimo tyrimo atveju gydymas buvo atliktas naudojant genų terapiją – virusus, specialiai sukurtus genams perkelti į ląsteles. 

Laukinėje gamtoje pelės gyvena tik kelis mėnesius, bet laboratorijoje gali išgyventi nuo dvejų iki trejų metų. Paskutinio eksperimento metu pelės, gavusios vaisto, buvo jau 124 savaičių amžiaus – beveik į gyvenimo pabaigą. Tačiau gydomos jos ne tik išgyveno pastebimai ilgiau, bet ir pasižymėjo geresne sveikata apskritai.

Stebėta gyvenimo pratęsimo apimtis pati savaime nėra precedento neturintis dalykas. 

JAV vyriausybės programa, kurioje tiriamas vaistų ilgaamžiškumas, parodė, kad keli junginiai, įskaitant vaistą rapamiciną, gali pailginti pelių gyvenimą 5–15 %. Bet graužikai turi vartoti tuos vaistus didžiąją savo gyvenimo dalį.

Kas laukia toliau?

Šiuo metu „Rejuvenate“ kuria genų terapijos vaistus naminiams gyvūnėliams ir žmonėms, įskaitant skirtus širdies nepakankamumui gydyti, tikintis ne tik pasiekimų sveikatos srityje, bet ir neblėstančio grožio.

„Nedirbčiau, jei tuo netikėčiau“, – sakė N. Davidsohn.

Minėtu tikslu suinteresuotos bendrovės, pavyzdžiui, „Turn Bio“, tikisi į žmonių odą suleisti perprogramavimo faktorių, kad kovotų su raukšlėmis arba atnaujintų plaukų augimą, kol tuo tarpu bendrovė „Life Biosciences“ ruošiasi išbandyti, ar akies ląstelių perprogramavimas gali gydyti aklumą.

Ateitis, akivaizdu, žada tikrai daug.

Zona
Sintetinių embrionių stiklainiuose kūrimas keliaujama į etikos horizontą. Ralph Ravi/Unsplash nuotrauka