Dėl vakcinacijos nuo koronaviruso galimai išaugo medikų mirčių skaičius
Dar 2021 m., pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, vienas Floridos gydytojas mirė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai buvo paskiepytas vakcina nuo koronaviruso.
Tuomet ši istorija apskriejo internetą ir sukėlė nuogąstavimų, kad COVID-19 skiepas galėjo būti susijęs su jo mirtimi. Tiesa, daugelis mokslininkų tada suskubo teigti, kad šie pavieniai atvejai, nors ir yra tragiški, nereiškia, kad vakcinos yra pavojingos.
Tuomet priminta ir tai, kad vien JAV kasdien miršta vidutiniškai 8000 žmonių, o statistiškai, kai kurie iš jų galėjo būti ką tik paskiepyti koronaviruso vakcina[1].
Tačiau visuomenė ir toliau nerimavo, o dienos šviesą ir toliau kylantys nauji faktai bei informacija ne kartą parodė vakcinos nuo koronaviruso sąsajas su įvairiais šalutiniais efektais ir rimtais sveikatos trikdžiais, kartais – net mirtimi. Dabar vėl kalbama šia tema, o socialiniuose tinkluose plinta teorija, kad net 80 Kanados gydytojų mirė dėl COVID-19 vakcinų[2].
„Kanadoje per pastaruosius šešis mėnesius mirė daugiau kaip 80 gydytojų, kurių amžius nuo 25 iki 55 metų. Gydytojų! Vienintelis visus šiuos gydytojus siejantis veiksnys buvo tas, kad jie buvo pasiskiepiję trečia ir ketvirta stiprinamąją doze nuo koronaviruso“, – teigiama pranešimuose.
Šie ir panašūs įrašai socialinėje erdvėje, regis, yra grindžiami Kanados gydytojo Viljamo Makio vėliau viešai išplatintu laišku, kurį jis originaliai parašė 2022 m. spalio mėnesį ir nusiuntė Kanados gydytojų asociacijai (CMA).
Laiške gydytojas V. Makis nurodo savo paties atliktą CMA ir kitų šaltinių duomenų analizę, kurioje, pasak jo, nustatyta, kad laikotarpiu nuo COVID-19 vakcinų pristatymo visuomenei ir tam tikrų profesijų atstovams, Kanadoje miršta daugiau jaunesnių nei 50 metų amžiaus gydytojų, nei kada nors anksčiau.
Kanados gydytojas bando atskleisti tiesą: net atliko savo analizę
Gydytojas V. Makis kreipėsi į CMA su laišku tema – „Staigios 80 jaunų Kanados gydytojų mirtys nuo COVID-19 vakcinų dozės“. Laiške V. Makis išvardija 80 gydytojų pavardes, su jų nuotraukomis ir kita informacija apie staigią jų mirtį[3].
Medikas taip pat kalba apie savo paties atliktą analizę, kurioje naudojama informacija iš mirusių gydytojų duomenų bazės „In Memoriam“.
Ši duomenų bazė yra skirta CMA nariams tam, kad jie galėtų sekti savo kolegų gyvenimą ir sužinoti apie jų mirtį. Informacija šioje duomenų bazėje yra teikiama remiantis CMA surinkta informacija, tačiau nėra būti laikoma išsamiu gydytojų mirčių sąrašu.
Nepaisant to, gydytojas V. Makis tęsė savo tyrimą. Tiesa, nors tiriamu laikotarpiu fiksuotas iš tiesų didelis medikų mirčių skaičius, ne visos šios mirtys, bent jau oficialiai, yra siejamos su vėžiu. Mažiausiai 11 gydytojų iš tiesų mirė nuo vėžio, tačiau keturi žuvo nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant dvi automobilio avarijas, nuskendimą ir mirtį leidžiantis nuo kalno.
Kitos gydytojos kūnas buvo rastas po kelių dienų dingimo, dar vienas mirė nuo įgimtos širdies ydos. Trisdešimt septyni iš 80 gydytojų buvo vyresni nei 55 metų amžiaus, kai jie mirė, nors V. Makis savo analizėje teigia priešingai. O ligoninė, kurioje dirbo trys V. Makio laiške nurodyti mirę gydytojai patvirtino, kad jų mirtys nebuvo susijusios su COVID-19 vakcina.
Dėmesys gali būti atkreiptas ir į tai, kad V. Makio teigimu, būtent po trečio ir ketvirto pakartotinio skiepų mirė daugiau nei 80 gydytojų, o anksčiausia iš šių mirčių fiksuota 2020 m. gruodžio 21 d. Tačiau net pirmosios vakcinos Kanadoje, ir kitose šalyse, nebuvo išleistos iki pat gruodžio mėnesio, o pakartotinės dozės pradėtos naudoti gerokai vėliau.
Oficialiai teigiama, kad vakcinos yra saugios, tačiau nepaaiškinamų mirties atvejų pasitaiko
Remiantis Stanfordo mokslininkų atlikta analize, COVID-19 pandemijos pradžioje JAV mirė 622 gydytojais daugiau nei tikėtasi, tačiau po 2021 m. balandžio, kai vakcinos buvo plačiai prieinamos, mirčių pertekliaus jau nebuvo. Taip yra teigiama „JAMA Internal Medicine“ žurnale paskelbtame tyrime[4].
Tyrime nurodoma, kad didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus gydytojams. Iš visų mirusių gydytojų 65,3 proc. buvo vyrai. Tiesa, tyrimo autoriai pažymėjo, kad jų išvados gali būti nepakankamai įvertintos dėl nepraneštų gydytojų mirčių ir vyresnio amžiaus gydytojų, pasirinkusių ankstyvą išėjimą į pensiją.
Kita vertus, net ir atsižvelgiant į oficialius teiginius bei panašius tyrimus, visų perteklinių bei neišaiškintų mirčių, susijusių su COVID-19 vakcina, paneigti neįmanoma. Vienas tokių sunkiai paaiškinamų atvejų fiksuotas ir šiais metais Jungtinėje Karalystėje.
Jaunas ir iki šiol sveikas 32 metų gydytojas Stephenas Wrightas, NHS klinikinis psichologas ir pirminės sveikatos priežiūros darbuotojas, mirė nuo itin retos reakcijos į „AstraZeneca“ skiepą nuo koronaviruso. Būtent tai patvirtino mirusiojo skrodimą atlikęs koroneris.
Teigiama, kad medikas patyrė smegenų kamieno infarktą, kraujavimą į smegenis ir vakcinos sukeltą trombozę. Gydytojas priklausė vienai iš pirmųjų žmonių grupių, kuriems buvo suleista vakcina, tačiau mirė praėjus vos 10 dienų po jos.
Reaguojant į šį įvykį, MHRA (Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra) ištyrė nedidelę grupę žmonių, kuriems pasireiškė sunki reakcija į šį skiepą, kad išsiaiškintų, kas ją sukelia.
Vėliau teisme buvo atskleista, kad gydytojas S. Wrightas pabudo nuo galvos skausmo, o vėliau pajuto galvos tirpimą. Jis atvyko į greitosios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas aukštas kraujospūdis ir sagitalinio sinuso trombozė. Vėliau jis buvo perkeltas į ligoninę, kur jo būklė sparčiai blogėjo, tačiau dėl kraujavimo masto ir labai mažo trombocitų kiekio jis buvo laikomas netinkamu operacijai.
Šio mirusio mediko našlė sakė, kad svarsto galimybę imtis teisinių veiksmų prieš kompaniją „AstraZeneca“ ir net vyriausybę. O daktaras Markas Hovardas, Karaliaus koledžo ligoninės patologas konsultantas ir teismo medicinos ekspertas, sakė, kad mokslininkai ir medicinos ekspertai kurį laiką nežinojo apie galimą mirtiną šalutinį vakcinos poveikį, nes vakcina buvo pradėta skiepyti labai anksti. Vis dėlto, jis priduria, kad net ir vėlesniuose etapuose nebūtų buvę įmanoma numatyti šios pasekmės.
