Kaip suprasti paauglį, kai šis net pats savęs nesupranta
Visi pergyvenome paauglystės laikotarpį, tačiau net neabejotinai šie išgyvenimai buvo skirtingi. Vieniems paauglystė praėjo it sviestu patepta, be įdomesnių patirčių ar garsesnių durų trankymų. Kitiems ji praėjo labai sunkiai ir nepamirštamai. Yra tėvų, kurie iki šiolei prisimena savo vaikų maištavimus einant 13-tuosius gyvenimo metus ir jų neišbraukė net ir praėjusios kelios dešimtys metų. Dabar tie kadaise buvę maištingi paaugliai „susitvarkę“, dažnu atveju jau ir patys sukūrę šeimas.
Net ir pasikeitus kartoms, maištas prieš nusistovėjusias suaugusių normas išlieka. Tik esminis skirtumas, kad dabartiniai vaikai į paauglišką pasaulį įžengia daug anksčiau nei prieš tai augusios kartos. Todėl suaugusiems itin svarbu kaip įmanoma anksčiau pasiruošti būsimoms audros bangoms namuose ir skambiam durų trankymui ant kurių bus didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis užrašyta „netrukdyk“.
Tiesa, kartais teks suvokti, kad iš to mažojo angeliuko išaugo tikras demonas. Bet ir tai praeis, tereikia išlaukti. Apskritai, paaugliai yra labai jautrūs ir svarbu išmanyti keletą dalykų, kurie išties padės šį laikotarpį pergyventi kaip įmanoma ramiau. Štai jei suvoksite priežastis, dėl ko paauglys elgiasi vienaip ar kitaip, bus daug paprasčiau jam atsakyti arba visa tai tiesiog ignoruoti.
Ankstyvą paauglystę gali lemti ir gerokai paankstėjęs augimo „ciklas“. Kiek anksčiau mergaitės pirmųjų mėnesinių sulaukdavo vidutiniškai ties 11-13 metais, kai tuo tarpu dabar viskas vyksta gerokai anksčiau – kartais galima išvysti net ir 9-metę išdidžiai besigiriančią jau tapusia moterimi.
Paauglių emocijos panašesnės į amerikietiškuosius kalnelius ne todėl, kad jie taip nori, o todėl, kad tokius veiksnius įtakoja hormonai. Kaip elgtis siaučiant tikrų tikriausioms hormonų audroms, pataria įvairiausi portalai, skirti tėvams. Vis dėl to, juose yra ir tikrai gerų patarimų, vienas iš jų yra tas, jog paauglys yra suaugusiojo atspindys. Kaip suaugusysis elgsis su paaugliu namuose, taip tikėtina, paauglys elgsis kitose viešose vietose.
Jei paauglys namuose patirs patyčias, nesupratimą, galbūt net ir smurtą – jis taip pat elgsis ir su kitais vaikais – juk norės bent kažkur pasijausti galingas ir nepalaužiamas. Jei bus suteikta pakankamai meilės ir rūpesčio, tikėtina, jog tokias pačias savybes vaikas perduos ir kitiems.
„Niekas manęs nesupranta, todėl rengsiuosi juodai ir klausysiu metalo“
Daugelio paauglių pereitas laikotarpis – maištavimas. Vėlgi, kaip minėjome aukščiau, visos problemos kaip ir kitose srityse, dažniausiai kyla iš nesusikalbėjimo. O šis kyla iš nesupratimo. Pastebima, kad stipriausias maištavimas dažniausiai kyla tose šeimose, kuriose tėvai labai užimti, daug dirba ir grįžta namo pervargę.
Tokiu atveju paaugliai jaučiasi vieniši, palikti, o jeigu dar mokykloje neturi draugų, dar ir atstumti. Tokie veiksniai iššaukia natūralias reakcijas, kuriomis siekiama parodyti save, kurio nepastebi nei tėvai, nei kiti užimti artimieji, klasės draugai. Tuomet paauglys pradeda rengtis iššaukiančiai, sekti madas, būti panašus į kitus savo „idealus“, kad pasijustų esantis bent „kažkas“.
Apie nelengvą paauglystę prakalbo ir 11-metės paauglės mama Sandra (aut. past. vardas redakcijai žinomas). Sandra prasitarė, jog paauglė yra vienturtė, o ji su vyru dirba iki vėlaus vakaro, todėl jos dukra yra priversta pati susigalvoti sau veiklos ir savimi pasirūpinti dienos metu.
Paauglės mama sako, kad stengiasi dukrai internetą riboti, tačiau kartais ir nepavyksta pilnai sužiūrėti, ką dukra veikia gavusi prieigą prie mobilaus telefono. Štai esą dažnai girdinti, kad dukra nori rengtis vienaip ar kitaip, nes taip rodo „Tik Tok’e“:
Dukra labai seka paauglių madas ir tai, kas šiuo metu populiaru. Labai domisi japoniškomis madomis, įvairiais vadinamais „cosplay“, anime, pieštiniais komiksais. Neseniai pradėjo rengtis iššaukiančiai, mėgsta dėvėti kerzus, juodus aksesuarus, diržus su grandinėmis. Tačiau viliuosi, kad netrukus ir tai praeis, – atviravo Sandra.
Sandra teigia besistengianti nevaržyti savo paauglės dukros saviraiškos ir leidžia jai rengtis iššaukiančiai „proto ribose“:
Aš gerbiu dukros norą atrodyti kiek kitaip nei dauguma kitų paauglių ir suprantu, kad net ir tai yra tam tikras jos atspindys, charakteris. Pati paauglystėje „pankavau“, todėl suprantu, kad atkalbinėjimas gali sukelti tik dar didesnį pasipriešinimą.
Suvaldyti įmanoma – tereikia vadovautis keliais patarimais
Visgi, bet kokia saviraiška yra gerai, kai ji nekenkia nei aplinkiniams, nei pačiam paaugliui ir jo raidai. Todėl užduotis nelengva – nubrėžti ribas, kurias peržengus elgesys būtų traktuojamas kaip nederamas ir už jį reikėtų atsakyti. Jei paauglio išskirtinis įvaizdis tampa patyčių objektu mokykloje, tai jau nėra tas reiškinys, kurio siekiama ir gali tik dar labiau sutraumuoti.
Paaugliai dažnu atveju patiria stresą ne dėl pažymių ar namų darbų, bet dėl santykio su mylimais ir artimais žmonėmis, gebėjimo pritapti ir minčių ar palikau jiems įspūdį. Tarkime nei vienas paauglys nenori būti atstumtas, todėl dažnu atveju šliejasi prie grupelės kitų paauglių (ar tai klasiokų, ar bendraminčių) su kuriais gauna tai, ko trokšta – pripažinimą, populiarumą, nepriklausomai, kokia viso to kaina.
Todėl svarbu išsiaiškinti, koks trokštamas jausmas yra paauglio galvoje – jei vienaip ar kitaip jis jaustis nenori, tai kaip gi norėtų? Todėl vaikai kaip ir suaugusieji gali užprogramuoti savo mintis veikti jų pačių labui – įsivaizduoti tai, ko bijoma ir tai, ko norima. Baimes visuomet galima pakeisti ir geresnėmis mintimis.
Paauglės mama Sandra atviravo, kad Rugsėjo 1-oji jos dukrai pati „nekenčiamiausia diena“, todėl, kad mergaitė dažnu atveju nespėja mokytis su visais, o mokytojai nesivargina paaiškinti atskirai tiems, kuriems tam tikras dalykas sekasi kiek sunkiau. O jei mergaitė neatlieka užduoties, nes nesupranta, mokytoja nevengia ir pakelti balso tono.
Tai natūraliai išskaldo klasę į tuos, kurie mokosi gerai, vidutiniškai ir prastai. Juk besimokantys gerai vargiai bendraus su tais, kuriems sekasi prasčiau. Todėl susiformuoja atitinkamos kastos, kurių mokiniai labai uoliai laikosi, o iš apačios į viršų patekti išties sunku.
Būtent dėl šių priežasčių paauglė nemėgsta mokyklos ir tikisi, kad greitu metu vėl sugrįš į nuotolinį ugdymą:
„Daugeliui mokinių buvo sunkiau mokytis nuotoliniu būdu dėl motyvacijos stygiaus, klasės draugų nematymo. Mano dukra išties mėgavosi nuotoliniu ugdymu, kuomet galėjo be streso įsigilinti į užduotis“.
Todėl paauglės mama esą atrado būdą kaip motyvuoti dukrą mokytis – baimes likti neišgirstai pakeičia atradimo jausmu sužinojus ką nors naujo.
„Ir jai puikiai sekasi. Yra dalykų, kurie tikrai nesiseka dukrai, tačiau yra dalykų, kurie sekasi labiau nei kitiems. Pavyzdžiui, užsienio kalbos. Todėl aš jai sakau, kad jei nesiseka matematikoje, nereiškia, kad turi nelankyti mokyklos, juk puikiai sekasi kalbos“.
