<p><strong>Žiniasklaidai tylint, vienas iš Vilniaus miesto tyrinėtojų Darius Pocevičius pasidalino šiandieniniais vaizdais iš Petro Cvirkos aikštėje esančio jam dedikuoto paminklo. D. Pocevičius taip pat paskelbė gavęs atsakymą iš rašytojos Agnės Gintalaitės, kuriame buvo teigiama, kad griovimo paminklui dar teks palūkėti.</strong></p>
<p>„Laba diena, Dariau. Paminklas dar negriaunamas, tai – meno kūrinys, kurio prasmė, tikiuosi, jums patiks“, – buvo teigiama D. Pocevičiui dedikuotame atsakyme.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pocevicius.jpg" alt="D. Pocevičiaus pasisakymas" /></p>
<blockquote>
<p>P. Cvirkos paminklą galima išvysti apjuostą metalinėmis konstrukcijomis, o jose kontrastingas veikėjas sėdi it įkalintas. Turbūt šią prasmę A. Gintalaitė ir turėjusi omenyje?</p>
</blockquote>
<p>Audringos diskusijos dėl „sovietiniu reliktu“ laikomo P. Cvirkos paminklo baigėsi tuo, jog kultūros ministras Simonas Kairys nusprendė šį klausimą atiduoti į savivaldybės ir miestiečių rankas.</p>
<p>„Šis paminklas tikrai kalba ne apie nuopelnus kultūrai, o yra tiesiog sovietinės politikos simbolis ir tiesiog jo šiuolaikinė Lietuva, šiuolaikinė valstybė turėtų nesaugoti kaip kultūros vertybės – mūsų pagrindinis tikslas buvo toks. Koks jo tolesnis likimas – tam yra savivalda, miestiečiai. Koks likimas lauks, čia yra savivaldybės reikalas“, – dar rugpjūčio pabaigoje teigė ministras[1].</p>
<p>Galiausiai sprendimą dėl kontrastingo paminklo likimo rugsėjo 15-ąją priėmė Vilniaus miesto taryba. Tuomet buvo nuspręsta vis dėlto nukelti P. Cvirkos paminklą ir perduoti jį kartu su Žaliojo tilto skulptūromis Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybei[2].</p>
