Noras tarnauti Dievui atvedė žmones į Opus Dei organizaciją
Išvertus į lietuvių kalbą Opus Dei reiškia „Dievo darbą“. Ir visai pelnytai, mat pati ir Lietuvoje veikianti organizacija vienija krikščionius jungtis prie tarnystės Dievui kasdieniuose darbuose. Visgi, pasigilinus labiau į šios, galima sakyti, slaptos organizacijos veiklą, susidaro įspūdis, kad tai – tarsi konspiracijų teorijose dažnai girdima masonų ložė, kuriai priklauso įtakingiausi šalies politikai ir ne tik.
Religiniu požiūriu Opus Dei organizacijos tikslas neva yra „padėti sutikti Kristų darbe, šeimos gyvenime ir kituose kasdieniuose užsiėmimuose“.
„Visi pakrikštytieji yra pašaukti sekti Jėzumi Kristumi, gyventi Evangelija ir duoti ją pažinti kitiems. Opus Dei tikslas yra prisidėti prie šios Bažnyčios evangelizacijos misijos, padedant visiems tikintiesiems gyventi pagal savo tikėjimą kasdieniuose gyvenimo aplinkybėse, ypač ieškodami šventumo darbe“, – nurodoma oficialiame organizacijos internetiniame puslapyje[1].
Pati organizacija nurodo, kad jai priklausyti gali bet kas nepriklausomai nuo dirbamo darbo ir turimų pareigų, nes pats jos tikslas yra priartinti žmogų arčiau Dievo, o ne kištis į gyvenimiškus reikalus. Tačiau tampa keista, kodėl tada šiai organizacijai priklauso įtakingi Lietuvos politikai, o „Lietuvos rytui“ pavyko išsiaiškinti, kad dabartiniam „Litgrid“ generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui pareigas taip pat pavyko gauti būtent šios organizacijos pagalba?
Slaptuose narių sąrašuose – galimai D. Kreivys ir R. Masiulis, žinomas teisininkas
Dar 2009 metais „Lietuvos ryto“ atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė , kad Opus Dei organizacijai priklauso ir įtakingi Lietuvos politikai, teisininkai, aukšti valstybės pareigūnai.
Kadangi narių sąrašai – slapti, pavyko atskleisti vos keletą. Dievo darbininkų sąraše – buvęs ūkio ir dabartinis energetikos ministras, konservatorius D. Kreivys, likviduotos nacionalinės elektros energetikos bendrovės LEO LT valdybos narys, dabartinis „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis bei žinomas Lietuvoje teisininkas, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis[2].
Žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo, kad Opus Dei susitikimai vykdavo (ir, turbūt, tebevyksta) kas savaitę, o šie pasibaigdavę vyrų pokalbiais prie alaus. Tuo metu D. Kreivys esą pažadėjęs R. Masiuliui parūpinti darbo vietą. Kaip tarė, taip ir padarė – netrukus R. Masiulis tapo „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi.
Saviems galimai pagelbėjo ir V. Bernatonis – skelbiama, kad po to, kai R. Masiulis gavo aukštas pareigas „Klaipėdos naftoje“, „TGS Baltic“ pasipylė pelningų užsakymų lavina. Sunku tikėti sutapimais, kai paaiškėjo, jog advokatų kontoros pelningi kontraktai nelepindavę. Taip pat sunkiai įtikima, kad šiems uoliems katalikams praturėti padėjo tik didesnis atsidavimas Dievui tapus šios organizacijos dalimi.
D. Kreivio pasišventimu tikėjimui suabejoti neleidžia ir viename žinomame serveryje patalpinta vieno iš internautų užfiksuota politiko nuotrauka iš pernai metų rugsėjį vykusių mišių Šiluvoje.
Organizacijos nariai nelinkę aplinkiniams atskleisti apie savo narystę
Kaip jau rašyta, narystė Opus Dei organizacijoje yra slapta, nebent pats narys su aplinkiniais apie tai nusprendžia paatvirauti. Pati bendruomenė taipogi nėra labai didelė, o dėl savo ypatingo statuso (tai yra vienintelė Katalikų Bažnyčios „asmeninė prelatūra“, kai narystė joje nustatoma pagal asmeninius kriterijus, o ne geografinę padėtį) sukėlė ginčų – kai kurie katalikų mokslininkai ją prilygino „bažnyčiai bažnyčioje“[3].
Apie narių, priklausančių Opus Dei, skaičių rašė Katalikų Bažnyčios leidinys „Annuario Pontificio“ (liet. Popiežiškoji metinė knyga). 2022 metais leidinys rašė, kad 2021-aisiais bendrai visame pasaulyje buvo 93 510 šiai bendruomenei priklausančių asmenų: 2 115 kunigai ir 91 395 pasauliečiai arba eiliniai Bažnyčios nariai (ne dvasininkai).
Manoma, kad Australijoje gyvena apie 650 Opus Dei narių.
Tvirtinama, kad didžioji dalis šios grupės pasauliečių yra supernumerarai (apie 70 proc.) arba numerarai (apie 20 proc.). Pastarieji pasirinko visiškai atsiduoti Opus Dei veiklai, todėl laikosi celibato.
Religinių apeigų metu kai kurie nariai praktikuoja „kūniškąjį nusižeminimą“
Opus Dei bendruomenė turi ir tamsiąją savo pusę, kuri yra kritikuojama. Organizacijos kritikai ir buvę nariai teigė, kad Opus Dei neva orientuojasi į jaunus žmones.
Tačiau įdomi detalė – skirtingai nuo kitų religinio „nusižeminimo“ formų (kaip antai pasninkas), celibato besilaikantys Opus Dei nariai esą praktikuoja „kūniškąjį nusižeminimą“, kurį apima šiurpios scenos: dėvimi skausmingi drabužiai, sukeliantys kūno diskomfortą – pavyzdžiui „cilice“ (maža metalinė grandinėlė su spygliais, įprastai apvyniojama aplink šlaunį).
Tai dar ne viskas: dalyvaujantys „kūno nusižeminimo“ apeigose dar dažnai naudoja vadinamą drausminamąją virvę, kuria save nuplaka.
Be to, kai kurie kritikai teigia, kad organizacijos išradėjas, Josemaría Escrivá, išreiškė savo paramą kraštutinių dešiniųjų vyriausybėms, o ypač fašistiniam Franco režimui Ispanijoje.
Bendruomenė tapatinama su „Da Vinčio kodu“
Didesnio visuomenės dėmesio Opus Dei sulaukė po 2003 metais pasirodžiusio D. Browno romano „Da Vinčio kodas“, o po trijų metų pasirodė ir tokio pat pavadinimo filmas.
Opus Dei šiame romane buvo pavaizduota kaip garbinanti mazochistinius žmogaus veiksmus – vienas pagrindinių istorijos veikėjų – vienuolis albinosas, priklausęs šiai organizacijai, ir praktikavęs kruviną savęs plakimą taip neva apvalydamas savo sielą.
Tačiau pati organizacija paneigė tokį „Da Vinčio kodo“ sudarytą įvaizdį apie save ir pareiškė, kad toks jos atvaizdavimas yra klaidingas dėl daugelio netikslių detalių.
