<h2>Kiekviena išvengto visuotinio atšilimo laipsnio dalis turi reikšmę</h2>
<p>Galime pasidžiaugti, jog visa saulės baterijų gamybos tiekimo grandinė, reikalinga siekiant sustabdyti išmetamųjų teršalų išmetimą, jau yra kuriama[1]. Ir nors netrūksta aspektų, kurie vyksta nelabai sklandžiai, žalą, pasirodo, vis dar galima smarkiai pakoreguoti.</p>
<p>Kaip buvo aptarta dar prieš kelias savaites, pražūtingos istorinių potvynių Pakistane aukos, karščio bangos bei sausros šiauriniame pusrutulyje vasaros sezonu rodo eskalacijos (padidėjimo; sustiprėjimo) požymius.</p>
<p>Galiausiai nors kai kurie tyrimai rodo, jog keli pražūtingi klimato taškai, įskaitant Grenlandijos ledo kepurės griūtį ir Golfo sroves Atlanto vandenyne, deja, dabar gali būti neišvengiamai aktyvūs, taip pat yra įrodymų, kad kovos su klimato krize veiksmai įsibėgėja, nors ir kiek pavėluotai.</p>
<p>Naujausiais duomenimis Australijos išmetamų teršalų kiekis padidėjo, o Kinija – didžiausia pasaulyje metinė anglies dioksido teršėja – birželio ketvirtį užfiksavo 8 proc. kritimą ir 3 proc. – per visus metus.</p>
<p>Konkrečiau kalbant, pastarieji sumažėjo 230 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu – tai yra beveik pusė Australijos metinių išmetamųjų teršalų kiekio[2].</p>
<p>Galų gale, tai lėmė tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės tendencijos: nekilnojamojo turto nuosmukis, su COVID susiję apribojimai, silpnas elektros vartojimo augimas ir nuolatinis atsinaujinančios energijos plėtimasis.</p>
<p>Aišku, dar per anksti sakyti, ar tai nuolatinis pagerėjimas – neseniai paskelbtas skatinamųjų priemonių paketas gali paskatinti statybas ir švarios bei nešvarios energijos naudojimą, – tačiau galime pasidžiaugti, jog tarša mažėja jau ketvirtą ketvirtį iš eilės.</p>
<p>Žinoma, šiuos skaičius netrukus gali pakoreguoti artėjanti žiema. Europai susiduriant su dar neregėta energetikos krize, aplinkosaugos ir klimato atšilimo problemos jau stumiamos į antrą planą. Tiek Vokietijoje, tiek kitose Europos šalyse energetikos problemas ketinama spręsti vėl užkuriant anglies katilines, o Lietuvoje ne tik sostinė, bet jau ir kiti miestai prabilo apie mazuto deginimą šildymui.</p>
<p>Be kita ko, nepaisant visų kalbų, kad Kinija neva ir toliau stato anglimis kūrenamas elektrines, per pirmuosius šešis metų mėnesius elektros gamyba deginant nešvarų kurą sumažėjo netgi 4 proc.</p>
<p>Kaip ir daugumos infrastruktūros rūšių atveju, šalis telkia daugiau anglies pajėgumų nei jai reikia, bet tai gali būti pakeista, bent jau laikinai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karsten-wurth-0w-uta0xz7w-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atsinaujinanti energija, ypač saulės, įgauna pagreitį</h2>
<p>Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ataskaitoje nustatyta, kad daugiau žmonių šiuo metu dirba švarios energijos srityje, kurią ji apibrėžė kaip atsinaujinančią energiją, elektrines transporto priemones, energijos vartojimo efektyvumo priemones ir branduolinę energiją.</p>
<p>Viena nedidelė problema: švarios energijos darbai nėra taip gerai apmokami, ir iš dalies dėl to, kad mažiau tikėtina, jog jie bus įtraukti į profesines sąjungas. Tačiau argumentas, kad švarioje energetikoje nėra darbo vietų, ėmė ir išsisklaidė, kadangi investicijos į švarią energiją nuo 2020 m. išaugo maždaug 12 proc. per metus, iš dalies dėl didėjančios viešosios bei privačios paramos tvariems finansams, ypač turtingose šalyse[3].</p>
<p>Ir iš tiesų, atsinaujinanti energija, nauji tinklai ir energijos kaupimas sudaro daugiau nei 80 proc. visų energetikos sektoriaus investicijų. Galiausiai IEA apskaičiavo, jog išlaidos saulės energijai, baterijoms ir elektromobiliams dabar auga taip, kad pasaulinė grynoji nulinė emisija galėtų „dienos šviesą“ išvysti jau 2050 m.</p>
<p>Tiesa, Europoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pastebimas didelis posūkis atsinaujinančios energijos link, nors šalys ir siūlo trumpalaikę paramą iškastiniam kurui, jog būtų įjungtas apšvietimas ir šildymas. (Nustatyta, jog žemynui pavyko išvengti 29 mlrd. EUR išlaidų dujoms; tuo tarpu 27 ES šalyse atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 35 proc. elektros energijos, palyginti su 16 proc. anglies sąnaudų.)</p>
<p>Ir štai, saulės polisilicio gamyba – labai gryna, polikristalinė silicio forma, naudojama kaip žaliava saulės fotoelektros ir elektronikos pramonėje – vyksta taip greitai, kad visa tiekimo grandinė, reikalinga teršalų išmetimui sustabdyti, jau kuriama.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/veeterzy-uwbrs-qrmho-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Turtingieji tam tikra prasme pagaliau pradeda stiprėti</h2>
<p>Nors JT klimato konferencijoje nebuvo sutarta, jog turtuoliai finansiškai padės besivystančiam pasauliui susidoroti su neišvengiamais nuostoliais ir žala, kurią sukelia pasauliniai išmetamųjų teršalų išmetimai, pastarieji vis tik pagaliau imasi pereiti prie švarios energijos šaltinių kai kuriose svarbiose šalyse.</p>
<p>Tikslas gana paprastas – suteikti didiesiems teršalų išmetėjams finansinę ir kitokią reikalingą paramą, kad jų ekonomikos plėtra atitrauktų nuo iškastinio kuro. Pavyzdinis susitarimas buvo paskelbtas per Cop26 aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais Glazge, kai Pietų Afrika pasirašė Vokietijos, JK, JAV ir ES partnerystę, žadančią 8,5 mlrd. USD pasaulinio kapitalo per ateinančius trejus–penkerius metus, šalims pertvarkant nuo anglies priklausomą energetikos sistemą.</p>
<p>Be kita ko, birželio mėn. G7 patvirtino didesnį tikslą – per penkerius metus gauti iki 600 mlrd. JAV dolerių viešųjų ir privačių lėšų švarios energijos infrastruktūrai tokiose šalyse kaip Indonezija, Indija, Senegalas bei Vietnamas.</p>
<p>Visgi, ko gero, didžiausia šių metų optimizmo priežastis po daugelio metų bandymų bei nesėkmių JAV – tai priimti pagrindiniai klimato kaitos teisės aktai, kadangi infliacijos mažinimo įstatymas gali paskatinti šalį iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį net 50 proc.</p>
<p>Palyginti su JAV, Australijos pirmojo klimato kaitos teisės akto priėmimas per dešimtmetį yra išties įstabi naujiena – tai mažesnė šalis, bet tai vis tiek neabejotinai viena iš teigiamų šio momento akimirkų. (Po daugelio metų Australijos, Rusijos, Saudo Arabijos ir Albanijos vyriausybės sulauks pagyrų už naują 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą – 43 proc. sumažinimas, palyginti su 2005 m. – kitame dideliame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais Egipte lapkritį.)</p>
