Teismas pripažino M. Jakubauskienės įsakymus neteisėtais: ligoninės gali reikalauti ankstesnio apmokėjimo
Per 2025 metų gegužę sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė tris įsakymus dėl paslaugų apmokėjimo, kurie įsigaliojo atgaline data – nuo balandžio. Dėl šių įsakymų Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas nustatė, kad įsakymai pažeidė teisėkūros reikalavimus: nebuvo atliktas poveikio vertinimas, nesilaikyta derinimo terminų, o įsakymai taikyti retroaktyviai.
Dėl neteisėtai priimtų įsakymų kai kurios gydymo įstaigos praėjusių metų pabaigoje pradėjo riboti nemokamas paslaugas: Elektrėnų ligoninė stabdė planines konsultacijas, Kretingos ligoninė – planines operacijas, o viena Klaipėdos poliklinikų nevykdė rentgeno ir echoskopijų. Problema kilo, kai įstaigos viršijo sutartyse su Ligonių kasa numatytas paslaugų kvotas, nes už viršijančias paslaugas apmokėjimas buvo neaiškus[1].
Ministrė M. Jakubauskienė savo ruožtu teigia, kad nauji apmokėjimo dydžiai esą atitinka valstybės finansines galimybes. Tačiau medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Skirmantas Mockevičius pažymi, kad nauja tvarka gali būti nepalanki ligoninėms, kurios teikė daugiau planinių paslaugų virš sutarties ribų.
Iš parlamento liberalų – ketinimai kviesti ministrę „ant kilimėlio“
Seimo liberalai teigia, kad įsakymai pablogins gyventojų paslaugų prieinamumą ir svarsto interpeliaciją ministrei. Premjerė Inga Ruginienė ministrę vis dar palaiko, teigdama, kad įsakymų turinys nesikeis ir viešasis sektorius bus tvariai finansuojamas.
Teismo sprendimas įsigalios nuo liepos, tačiau iki tol galios neteisėtai priimti įsakymai. Valstybinės ligonių kasos vadovas Gytis Bendorius sako, kad tiesioginė jų pakeitimo procedūra gali būti sudėtinga, o medicinos teisės ekspertas A. Rudanovas pabrėžia, jog sprendimas suteikia gydymo įstaigoms teisę reikalauti apmokėjimo pagal ankstesnius įsakymus.
Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fonde paslaugoms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. eurų, o preliminarias sutartis su gydymo įstaigomis Ligonių kasa planuoja skelbti iki vasario pabaigos.
Uždraustos priemokos už paslaugas privačiose gydymo įstaigose
Lapkričio pabaigoje Seimas patvirtino Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, kurios uždraudžia priemokas privačiose gydymo įstaigose už PSDF kompensuojamas paslaugas. Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos pirmiausia skiriamos valstybės ir savivaldybių ligoninėms bei poliklinikoms, o privatūs centrai turi teikti paslaugas už tokias pačias sąlygas kaip viešasis sektorius.
Tai reiškia, kad pacientai negalės mokėti papildomai už greitesnį patekimą pas specialistą ar planines paslaugas, kurios kompensuojamos valstybės lėšomis, o finansavimas bus nukreiptas į viešąsias gydymo įstaigas.
Panaikinus priemokas, tiek viešosios, tiek privačios įstaigos turės priimti PSDF lėšomis apmokamus pacientus vienodai, todėl ministerija tikisi spartesnio pacientų srautų judėjimo ir mažesnio spaudimo valstybiniam sektoriui. Mokamos komforto ar papildomos paslaugos, pavyzdžiui, vienvietės palatos ar papildomas sveikatos draudimas, lieka, tačiau jų kainos bus reguliuojamos pagal naują metodiką.
Reforma taip pat numato aiškesnius įkainius, didesnį viešojo sektoriaus finansavimą ir vienodas paslaugų sąlygas visiems gyventojams, siekiant užtikrinti teisingesnę prieigą prie sveikatos priežiūros.
M. Jakubauskienė pripažino: sveikatos sistema Lietuvoje atsidūrė ties kritine riba
Ta pati ministrė M. Jakubauskienė dar birželį „nepatogiai“ prakalbo apie tai, kad šiuo metu sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje yra atsidūrusi ties kritine riba. Pasak jos, medikų trūkumas ir finansinės problemos pavojingai silpnina viešąjį sektorių, o per metus net 24 proc. gydytojų perėjo dirbti į privatų sektorių.
Siekdama sustabdyti šią krizę, ministrė pristatė trijų žingsnių planą: pirmiausia bus panaikintos pacientų priemokos už PSDF kompensuojamas paslaugas, antra – pirmenybė teikiama valstybės ir savivaldybių įstaigoms, o privatūs centrai prisijungs tik jei viešosios negalės patenkinti paklausos, trečia – palaipsniui didinamos valstybės draudžiamų asmenų įmokos į PSDF, kad sustiprėtų finansinis pagrindas ir sumažėtų priklausomybė nuo privataus sektoriaus.
Reforma aiškiai nustato, kada pacientams paslaugos turi būti nemokamos – PSD apdraustiems asmenims, turintiems gydytojo siuntimą ir kreipiantis į sutartinę įstaigą, jei nepasirenkamos brangesnės alternatyvos. Primokėti reikės tik už papildomas ar greitesnes paslaugas arba paslaugas įstaigose, neturinčiose sutarties su Valstybine ligonių kasa.
A. Dulkio „nuopelnus“ Lietuva prisimins dar ilgai
Tuo tarpu praėjusią kadenciją SAM vadovavęs Arūnas Dulkys ir jo „žygdarbiai“, panašu, nei liberalams, nei kitiems tuometinės valdančiosios koalicijos nariams neužkliuvę. O „pasigirti“ tuometinis ministras tikrai turėjęs kuo.
Pavyzdžiui tuo, kad už sveikatos apsaugą atsakingas A. Dulkys pats, panašu, netikėjo valstybine sveikatos apsauga, todėl nusprendė ministerijos darbuotojus aprūpinti privačiu sveikatos draudimu. Kol dalis Lietuvos gyventojų skundėsi negalintys prisibelsti pas medikus į kabinetus, eksministras be jokios sąžinės graužaties sutartį su privačia draudimo bendrove sudarė net už 88 tūkst. eurų.
Be kita ko, A. Dulkys gavo pasireikšti ir pačios COVID-19 pandemijos metu. Štai 2024-ųjų liepą Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo Sveikatos apsaugos ministerijoje, susijusio su COVID-19 vakcinų pirkimu ir utilizavimu: iš 11 mln. įsigytų dozių už daugiau nei 230 mln. eurų sunaikinta 2,5 mln. dozių, kurių vertė siekia 46,5 mln. eurų.
A. Dulkio pavardė taip pat „spindi“ ir teisiniuose ginčuose dėl pandemijos sprendimų – klaipėdietis teisininkas Alvis Mozeris šią vasarą kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, reikalavęs iš valstybės 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Jo teigimu, tuometinis sveikatos apsaugos ministras leido įvežti COVID-19 vakcinas be privalomų unikalių identifikatorių, pažeisdamas Lietuvos Farmacijos įstatymą ir ES reglamentus, dėl ko preparatai galėjo būti laikomi falsifikuotais. A. Mozeris tvirtino, kad dėl šių sprendimų delsė skiepytis, patyrė nuolatinę baimę, nemigą, depresiją ir 2022 m. vasarį susirgo COVID-19, o ministro įsakymai viršijo suteiktus įgaliojimus bei pažeidė teisės aktų hierarchijos principą.
