SAM darbuotojams parūpino privatų sveikatos draudimą latviams priklausančioje bendrovėje „BTA“
Arūno Dulkio vadovaujama sveikatos apsaugos ministerija, baigianti išardyti Lietuvos sveikatos sektorių, savo darbuotojams parūpino privatų sveikatos draudimą. Įdomi detalė: ministerijos darbuotojai, turintys užtikrinti, kad piliečiai, tvarkingai mokantys Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), mieliau ima ir patys naudojasi papildomomis naudomis, kurių nesuteikia viešasis sektorius.
Išsipirkti sau naudų paketą (šiuo atveju – privatų sveikatos draudimą) yra daug paprasčiau nei keisti sistemą, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos visiems.
Šią savaitę pasirodė sensacinga naujiena – SAM dar praėjusių metų pabaigoje sudarė sutartį su „BTA Baltic Insurance Company“, kurioje numatyta apdrausti ministerijoje dirbančius asmenis. Maksimali sutarties kaina – 88 tūkst. eurų[1].
Pasak portalo „Delfi“, ministerijos atstovai tiesiai į klausimą, ar tai reiškia, kad valstybinis draudimas yra neefektyvus neatsakė, tačiau argumentavo, neva tai vienas iš būdų skatinti darbuotojus.
Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ priklauso kaimynams latviams. Kodėl ministerijos nusprendė draustis būtent per šią draudimo bendrovę, o ne lietuvišką, pavyzdžiui, „Lietuvos draudimą“?
Darbuotojus draudžia trečdalis visų Lietuvos ministerijų
Tiesa, SAM darbuotojai – ne pirmi ir ne paskutiniai, besimėgaujantys privataus draudimo teikiamomis naudomis. Dar metų pradžioje pasirodė informacijos apie tai, kad sutartis su privačiomis draudimo bendrovėmis sudarė ir Aplinkos, Teisingumo, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos[2]. Maksimali nustatyta kompensuojama suma šiose ministerijose dirbantiems asmenims siekia 2 000 eurų, o dažniausiai draudimas vienam asmeniui institucijai atsieina apie 400 eurų per metus.
Kitaip tariant, tokį draudimą Lietuvoje teikia 5 iš 14 ministerijų.
Paprastai kalbant, privatus sveikatos draudimas suteikia galimybę apsidraudusiajam kreiptis į privačią gydymo įstaigą pas norimą specialistą, o po suteiktos paslaugos draudimas kompensuoja patirtas išlaidas.
Premjerė I. Šimonytė: kiekviena institucija renkasi, kokių naudų suteikti darbuotojams
Nepaisant iš Prezidentūros patiriamo spaudimo, A. Dulkį puikiai atstovi jo kolegė – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Nors sveikatos apsaugos ministro (ne)darbo vaisiai bado akis[3], I. Šimonytei atrodo, kad toks atviras nepasitikėjimo demonstravimas sistema, už kurią pats esi atsakingas, yra normalus.
„Kažkurios institucijos galbūt pasirenka ten kokią nors papildomą laisvą dieną, kažkokios institucijos pasirenka kažkokius kitus dalykus, tai man sunku komentuoti, aš tikrai pasidomėsiu ta kolektyvine sutartimi, bet nereikia žiūrėti į viešojo sektoriaus darbuotojus kažkaip kitaip negu į privataus sektoriaus darbuotojus“, – tvirtino premjerė[4].
Abejonių sukėlė ir Dulkio kadaise užsakytos vakcinos nuo COVID-19 net iki 2026 metų, nepaisant milijonų utilizuojamų vakcinų dozių[5].
Tačiau net ir tam I. Šimonytė rado pateisinimą – esą opozicijos, matyt, toks darbas „ieškoti debesų virš galvų tų žmonių, kurie tuo metu yra valdžioje“.
Nepaisant griūvančios sveikatos sistemos, bus didinamos PSD įmokos
Ir štai įdomioji istorijos dalis – nors ir akivaizdu, kad gyventojai priversti mokėti PSD kone už nieką, valdantieji ir toliau gviešis šių įmokų į valstybės biudžetą, tik dar didesnių nei iki šiol. Žinoma, šią iniciatyvą palaiko pats privačiu sveikatos draudimu besidraudžiantis (už mokesčių mokėtojų lėšas) A. Dulkys.
Ministras svarsto, kad PSD įmokos dydį reikia pradėti auginti – ar po procentą, ar po pusę. Na tam, kad pasiekti bent jau Europos Sąjungos vidurkį[6].
Tiesa, prezidentūrai pasirodė, kad tokie ministerijos vadovo pasvarstymai turėjo būti padaryti jau vakar, kai buvo svarstoma mokesčių reforma. O dabar esą A. Dulkys nepateikia jokių ataskaitų, kam reikalinga didinti surenkamas lėšas, nes PSDF biudžetas ir taip „yra pakankamai didelis“.
