Chromosomų testai „moksliškai netinka“ nustatant vyrą ir moterį – kalba baigta
MOK prezidentas Thomas Bach, kuris pirmą kartą buvo išrinktas 2013 m., tikina, esą chromosomų testai „moksliškai nebetinka“ nustatant vyrą ir moterį. Pastarasis laikėsi šios pozicijos dėl boksininkų Imane Khelif ir Lin Yu-ting, galiausiai laimėjusių auksą. Nepaisant to, kad Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas T. Bach paskutinėje spaudos konferencijoje prieš savaitgalį pasibaigusias žaidynes susidūrė su dar daugiau klausimų apie pasaulinio lygio ginčą, nuomonės nepakeitė[1].
„Tai nėra įtraukimo klausimas. Tai teisingumo klausimas, nes nėra moksliškai pagrįstos sistemos, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar asmuo yra vyras, ar moteris“, – tvirtina T. Bachas.
Tyrimas prasidėjo, kai Tarptautinė bokso asociacija, kurios pripažinimą 2023 m. TOK atšaukė, praėjusį mėnesį paskelbė pareiškimą dėl dviejų boksininkų diskvalifikavimo iš 2023 m. Tarptautinės bokso asociacijos pasaulio čempionato. IBA prezidentas tuomet sakė, kad I. Khelif ir Lin buvo diskvalifikuoti po to, kai buvo nustatyta, kad jie turi XY chromosomų. Tačiau IOC tvirtino, jog abu sportininkai atitinka komiteto keliamus reikalavimus.
„Moterys turi teisę dalyvauti moterų varžybose, ir mes nesiremsime kažkokiu testu. Aš mačiau šios labai įdomios organizacijos (IBA) spaudos konferencijos stenogramą, kurioje nebuvo aišku, kokie testai buvo atlikti, kokius rezultatus jie pateikė. Ir, bet kuriuo atveju, tai, kas ten buvo pranešta, neatitinka mokslo“, – tęsė T. Bachas.
Pastarasis priduria, neva kultūrinis karas neturi vieno atsakymo (mat tarp XX ir XY jam nėra skirtumo). Todėl šie du yra „moterys“, kurios turėjo teisę dalyvauti moterų varžybose.
Į užrašines po įspūdingo šou žymėsimės, kad olimpinėse bokso varžybose sportininkų lytis ir amžius nurodomi ne kaip kitaip, tačiau pagal pasus – kitų būdų nustatyti lytis dar neišrasta… Ta proga sveikiname moterų bokso laimėtojus „sąžiningai“ laimėjus prieš moteris.
Paryžiaus 2024 m. organizacinio komiteto biudžetas – 4,38 mlrd. eurų
Kai kurie olimpinėse žaidynėse dalyvavę sportininkai tvirtina, neva teko patiems atverti pinigines ir susimokėti už kelionę į Paryžių. Nepaisant to, kad tokios žvaigždės kaip Michaelas Phelpsas ir Simone Biles gali uždirbti milijonus, daugumai sportininkų sudėtinga padengti varžybų pasaulinėje arenoje išlaidas.
Tikslesnė statistika byloja, jog beveik visas (96 proc.) 2024 m. Paryžiaus olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizavimo biudžetas skiriamas iš privataus sektoriaus, t. y. TOK, bendrovių partnerių, žaidynių bilietų kasos ir licencijavimo[2][3]. TOK asignavimai atsieina 1,2 mlrd. eurų (įskaitant TV teises (750 mln. eurų) ir TOP partnerystę (470 mln. Eurų)); bilietų pardavimas / svetingumas / licencijavimas – 1,4 mlrd. eurų; partnerystė – 1,226 mlrd., kitos pajamos sudaro 0,193 mlrd.
Indėlis į 2024 m. olimpines žaidynes Paryžiuje taipogi apima netiesioginę paramą, pavyzdžiui, prisiimant atsakomybę už priimančiosios transliacijos operaciją ir įvairias kitas žaidynių paramos organizaciniam komitetui formas, sudarančią 435 mln. Tai išlaidos, kurias Paryžius 2024 patirtų, jei jų nepadengtų TOK[4].
Tačiau už žaidynes atsakingi asmenys pabrėžia, kad dėl išlaidų nerimauti nereikia. „Žaidynės finansuoja žaidynes“, – toks Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kredo.
Apskritai, Paryžiaus olimpinės žaidynės kainavo daug mažiau nei Rio de Žaneiro, Londono ar Tokijo olimpinės žaidynės[5]. Viena priežasčių – apie 95 proc. Paryžiaus olimpinių žaidynių metu numatytų naudoti objektų jau egzistavo prieš miestui pateikiant paraišką rengti žaidynes. Vėliau buvo pastatyti tik trys: 1,6 mlrd. dolerių vertės olimpinis kaimelis, 190 mln. dolerių vertės vandens sporto centras ir 150 mln. dolerių vertės gimnastikos ir badmintono salė.
Visgi padėtis nėra vienareikšmiška.
Valstybės investicijos į sporto objektus ir infrastruktūrą akivaizdžiai viršija Tarptautinio olimpinio komiteto biudžetą. Tokių didelių renginių, kaip olimpinės žaidynės, atveju dažnai pasitaiko, jog sporto objektai neįvertina išlaidų, nes neturi pakankamai išankstinių žinių apie bendras renginio sąlygas. Tačiau remiantis preliminariais duomenimis, iš žaidynių turėtų būti gauta nuo 5,3 mlrd. iki 11,1 mlrd. eurų pajamų, įvertinus trumpalaikes ir ilgalaikes pajamas per visą žaidynių gyvavimo ciklą nuo 2018 m. iki 2034 m. – taigi, pasirengimą, įgyvendinimą ir olimpinių žaidynių palikimą.
Apie 10 000 sportininkų, rekordinis 8,6 mln. parduotų bilietų skaičius ir uždarymo ceremonijos aidai
Vasaros renginys, į kurį tik kartą per ketverius metus susirenka didžiulės minios ir geriausi pasaulio sportininkai, šeimininkaujančiam miestui kainuoja brangiai. Nepaisant to, žaidynės vertos dėmesio.
Manoma, jog Paryžius gaus nemažai naudos iš žaidynių, kurios gali būti naudingos miestui ilguoju laikotarpiu. Ypač atokiausi gyvenamieji rajonai, kuriuose yra varžybų vietos ir olimpinis kaimelis, ir kurie atnaujinami renginio dėka. Nors dalis sportininkų būstų vėliau bus paversti socialiniais būstais, dėl kitų projektų naudos kyla ginčų, tarkim, miestui išleidus daugiau kaip 1 mlrd. eurų Senos upės valymui.
Kita vertus, netrūksta ir nepasitenkinimo šūksnių. Esą šalis tapo politiškai susiskaldžiusi. Tikėtis, kad olimpinės žaidynės padės pamiršti šiuos konfliktus, tikriausiai liks tik pageidavimu. Kiti gi, priešingai – džiaugiasi uždarymo ceremonija, kuri vietomis, kaip manoma, galėjo vis tik būti nukirpta. Svarstoma, galbūt po didelės kritikos dalis pasirodymo tiesiog buvo išimta.
Galutiniame žaidynių taške diskusiją sukėlė ir dar kai kas.
Buvo įprasta prieš uždarymą apdovanoti maratono bėgikus vyrus. Šiais metais pirmą kartą apdovanotos maratono bėgikės moterys: Etiopija, Eritrėja ir pirma vieta – Olandija[6]. Pasidžiaukime.
