Nyderlandų provincijų rinkimus laimėjo ūkininkai: ką tai reiškia visai ES?

Olandų ūkininkai triumfuoja vietos rinkimuose

Nyderlanduose šią savaitę vykusiuose 12-os šalies provincijų rinkimuose pergalę pasiekė prieš vos ketverius metus įkurtas populistinis „Boer-Burger Beweging“(BBB) arba „Ūkininkų ir piliečių judėjimas“.

Pirminiais duomenimis, ūkininkų partija vadinama BBB, Nyderlandų nacionalinio parlamento aukštuosiuose rūmuose, kuriuos sudaro 75 vietos, po šių rinkimų turės užsitikrinusi 16 arba 17 vietų^[1].

„Ūkininkų ir piliečių judėjimas“ savo veiklą vykdo kelerius metus, tačiau didžiausio visuomenės dėmesio ir populiarumo sulaukė pastaraisiais metais, kai Nyderlanduose suintensyvėjo ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatytos žemės ūkio ir pramonės pokyčius.

Šimtatūkstantiniai protestai praėjusiais metais sulaukė didelio palaikymo ne tik tarp olandų, tačiau ir užsienyje. Žiniasklaidos plačiai nušviestus Nyderlandų ūkinininkų protestus karštai palaikė dešiniosios ir populistinės Europos partijos, palaikymą išreiškė net buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Tuomet ūkininkai protestavo prieš valstybės premjero Marko Rutte's ir jo koalicijos siekius reformuoti žemės ūkio sektorių, mažinanti azoto ir nitratų išmetimo į aplinką kiekius.

Tačiau tokiu planu ūkininkams tektų sumažinti ir auginamų gyvulių skaičius, manoma, kad tokiu atveju bankrutuotų daug ūkių. Ūkininkai tai laiko susidorojimu.

Rinkimų rezultatai atspindi nepasitenkinimą olandų valdžia

Dar prieš Nyderlandų provincijų rinkimus ekspertai įspėjo, kad jų rezultatai atskleis tai, kaip šalies piliečiai vertina premjero M. Rutte's vyriausybės darbą. Šiuo atveju akivaizdu, kad didelė dalis šalies piliečių balsuodami išreiškė savo pyktį ir nepasitenkinimą vyriausybės darbu.

Rinkėjai tai parodė ir aktyviai palaikydami BBB judėjimą, kuris kritikuoja dabartinę valdančiąją koaliciją. BBB lyderiavo bene visose šalies provincijose išskyrus Utrechto, o partijos lyderė Caroline Van der Plas neslepia džiaugsmo, jog piliečiai parodė pasitikėjimą šia partija^[2].

„Mes visi esame normalūs žmonės ir visi už mus balsavę žmonės yra normalūs piliečiai. Paprastai, jei žmonės nepasitiki vyriausybe, jie lieka namuose. Šiandien jie parodė, kad nenori likti namie – jie nori, kad jų balsas būtų išgirstas“, – teigė ji.

Rinkimus laimėjusios partijos lyderė pabrėžia, kad rinkėjai jos partiją rėmė ne tik dėl žemės ūkio sektoriaus klausimų. C. Van der Plas manymu, nitratų problema yra tik vienas iš šalies piliečių nepasitenkinimo simbolis ir pažymėjo, kad daugelis rinkėjų šiuo metu jaučiasi negirdimi ir nematomi Hagos politikų.

C. Van der Plas teigimu, jos partija yra socialiai dešinioji, o pirminis dėmesys čia yra skiriamas ūkininkų ir kaimo bendruomenių ateičiai, tačiau yra siekiama, kad partija taptų patraukli ir daug platesniam rinkėjų ratui. Patys Nyderlandų politikos analitikai teigia, kad partija tiesiog remiasi liaudies nacionalizmu.

Tuo tarpu ankstesnių rinkimų lyderiai ir valdantieji sulaukė nemalonaus smūgio. Jeigu prieš ketverius metus vykusiame balsavime kraštutinių dešiniųjų populistinis „Demokratijos forumas“ laimėjo didžiausią balsų dalį, šiuose rinkimuose jis buvo tarsi nušluotas.

Dar viena bene didžiausia rinkimų pralaimėtoja tapo ir valdančioji Krikščionių demokratų partija, praradusi beveik pusę savo vietų parlamento rūmuose.

Įdomu ir tai, kad būtent partija ilgus metus tipiškai atstovaudavo šalies ūkininkus ir provincijų bei kaimiškų vietovių gyventojus. Tuo tarpu Nyderlandų Darbo partija (PvdA) ir žalieji „Groen Links“ kartu pademonstravo solidų rezultatą ir bendrai užsitikrino 15 vietų^[3].

Tačiau visos keturios valdančiajai centro dešinės koalicijai priklausančios partijos tikrai pajus nuostolius ir tikriausiai turės mažiau nei trečdalį vietų parlamente. Apie nuvylusius rezultatus prabilo ir pats ministras pirmininkas M. Rutte.

„Tai nėra ta pergalė, kurios tikėjomės“, – teigia premjeras.

Signalas aiškus, tačiau pokyčių dėl nitratų politikos tikėtis neverta

Nyderlandų vyriausybė siekia iki 2030 m. net 50 proc. sumažinti šalyje išmetamų teršalų, daugiausia azoto oksido ir amoniako, kiekį. Toks siekis kelia aistras visuomenėje ir jau anksčiau iššaukė didžiulį ūkininkų nepasitenkinimą: jie teigia, kad vyriausybės planai yra neteisingai nukreipti tik prieš juos.

Nors Nyderlandų piliečių nuomonė šiuo klausimu akivaizdžiai atsispindi šių rinkimų rezultatuose, ekspertai teigia, kad mažai tikėtina, kad rezultatai paveiks vyriausybės planus nacionaliniu lygmeniu, nors galimai nitratų politikos planai bus atidėti keleriems metams.

Kaip teigia Leideno universiteto politikos docentas Simonas Otjesas, M. Rutte's vyriausybė greičiausiai turės derintis prie kairiųjų Žaliųjų ir Darbo partijos aljanso Senate, kuris turi teisę vetuoti bet kokį teisės aktą ir kuris remia azoto politiką.

„Bet provincijų vyriausybės yra tos, kurios įgyvendins politiką: jos spręs, pavyzdžiui, kuriuos ūkius uždaryti“, – teigia ekspertas.

ES klimato kaitos politikos vadovas Fransas Timmermansas teigė, jog Bendrija tikisi rasti visiems tinkančius sprendimus, kurie būtų naudingi tiek aplinkai, tiek ūkiams, tačiau ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis jau anksčiau yra pabrėžęs, kad nuo 2010 iki 2020 metų ūkių skaičius ES sumažėjo nuo 12 milijonų iki 9 milijonų, o tai reiškia, kad kasdien išnyksta beveik 800 ūkių^[4].

J. Wojciechowskio teigimu, ūkių skaičius mažėja visose šalyse išskyrus Čekiją, o tai yra rimtas pavojaus signalas Bendrijai, kuri ilgalaikėje perspektyvoje, neabejotinai susidurs ne tik su žemės ūkio krize, tačiau ir su visiškai sunykusiais kaimais bei kaimo vietovėmis.