Kaune statomi nauji konteineriai, skirti virtuvės atliekoms
Jau nuo rugsėjo laikinoji sostinė Kaunas pasuks tvarumo keliu ir paskatins gyventojus rūšiuoti maisto atliekas tam skirtuose atskiruose konteineriuose. Virtuvės atliekų surinkimui planuojama paruošti daugiau kaip 2 tūkst. konteinerių daugiabučių kiemuose.
Kaune jau įgyvendinta 95 proc. pasiruošimo rūšiuoti gyventojų virtuvės atliekas darbų: visame mieste paruošta 700 pusiau požeminių konteinerių „Molok“, dar apie 100 jų pritaikomi šiuo metu. Kvapų prevencijai daugiabučių kiemuose atsiras 1 400 specializuotų 240 litrų talpos antžeminių konteinerių su biofiltrais – jie bus statomi aikštelėse, kuriose nėra galimybės įrengti įgilintų konteinerių[1].
Naujieji konteineriai bus skirti visoms atliekoms, kurias galima rasti kiekvienos virtuvės šiukšlių dėžėje: vaisių ir daržovių lupenoms, kepinių, mėsos bei žuvies likučiams, kiaušinių lukštams, kavos ir arbatos tirščiams, riebalams ar kitais maisto produktais suteptoms servetėlėms bei popieriniams rankšluosčiams.
Į šiuos konteinerius nebus galima mesti ne su maistu susijusios makulatūros: žurnalų, laikraščių, skysto maisto, tabako gaminių, vaistų ar papildų, taip pat maisto, esančio plastikinėse, stiklinėse ar metalinėse pakuotėse – šios turi būti metamos į atskirus konteinerius.
Tačiau net ir maisto likučių raginama nemesti bet kaip – šiuos reiktų sudėti į popierinius ar biologiškai skaidomus maišelius ir mesti tiesiai į virtuvės atliekų konteinerius. Kitu atveju, atnešus tokias atliekas plastikiniuose maišeliuose ar kitose talpose, šias reikia išpilti į konteinerį, o maišelius išrūšiuoti: labai užterštus mesti į mišrių atliekų konteinerius, švaresnius – į plastiko.
Maisto atliekoms galima suteikti antrą gyvenimą
Visa šių konteinerių idėja – kauniečių išmetamas maisto atliekas „įdarbinti“ – net ir virtuvės šiukšlės, pasirodo, gali būti prikeltos antram gyvenimui: virsti biodujomis ar kompostu.
Pasak Kauno savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto nario Tomo Žebuolio, toks atliekų įdarbinimas neabejotinai sumažins mišrių atliekų kiekius sąvartynuose, o iš bendro komunalinių šiukšlių srauto pašalinus maisto produktus, didės neužterštų ir perdirbimui tinkamų atliekų apimtys.
Preliminariais skaičiavimais, vienas asmuo per metus gali sukaupti apie 40 kg virtuvės atliekų.
Kol kas apie baudas netvarkingiems miestelėnams neužsimenama – matyt, kauniečiais pasitikima, kad šie su nauja užduotimi susitvarkys.
Sutartis sudaryta su sostinėje veikiančia atliekų tvarkymo sprendimus siūlančia įmone
Kauno miesto savivaldybė, besirūpindama naujais konteineriais maisto (virtuvės) atliekoms, šių metų vasario 8 dieną sudarė viešųjų pirkimų sutartį už 109 127,48 eurus su Vilniuje įsteigta įmone UAB „Isort“.
Įdomi dalis ta, kad įmonėje, kurioje dirba vos du darbuotojai, generuojamos įspūdingos pardavimo pajamos – štai, pasak rekvizitai.lt, 2023-aisiais jos siekė 1 464 255 eurus, o grynasis pelnas perkopė 50 tūkst. eurų ribą.
Sostinėje maisto atliekos užrišamos oranžiniuose maišeliuose ir metamos į bendrus konteinerius
Vilniuje maisto atliekų tvarkymo etiketas įsigaliojo dar šių metų pradžioje – nuspręsta, kad virtuvės atliekas nuo mišrių galima atskirti jas metant į specialius oranžinius maišelius, kurie vilniečiams buvo dalinami nemokamai[2].
Nemokamai buvo numatyta per metus vienam namų ūkiui skirti 4 tokių maišelių ritinėlius, kuriuos sudaro 100 vnt. oranžinių maišelių.
Tokius maišelius neva lengviau identifikuoti šiems su kitomis atliekomis patekus į Vilniaus Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius ir atskirti rankiniu būdu – maišelyje buvusios maistinės atliekos kompostuojamos, o patys maišeliai perdirbami atskirai.
Uostamiesčio noras rūšiuoti atliekas palydėtas nesklandumų bangos
Nuo šių metų pradžios Klaipėdos gyventojai turėjo privalomai rūšiuoti maisto atliekas. Tačiau procesas netikėtai ėmė ir pastrigo: nepaisant to, kad uostamiesčio rajonuose specialūs konteineriai jau buvo įrengti, jie buvo užrakinti spynomis, mat leidimų – nebuvo.
Todėl pavėluotai, bet Klaipėda prisijungė prie Vilniaus ir pasiekė gana neblogus rezultatus. Birželio pabaigoje buvo užfiksuoti ir pirmieji per tris veikimo mėnesius pasiekti rezultatai: surinkta daugiau kaip 200 tonų atliekų iš Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės.
