Vieno vaiko palikimas namuose – galima, bet reikia sekti įstatymus
Oficialiai prasidėjus rudeniui daugelis tėvų su naujomis jėgomis kimba į darbus, didesni ir mažesni vaikai bei jaunuoliai – į mokslus. Tada ir yra susiduriama su dilema. Ilgos tėčio ir mamos darbo valandos neretai prasilenkia su mažamečio vaiko pamokų laiku, būreliais ir kitokia papildoma veikla.
Tėvai negali pasiimti savo atžalos pasibaigus pamokoms ar kitoms veikloms, tad neretai gali tekti domėtis prailgintomis grupėmis, prašyti kitų šeimos narių pagalbos ar net ieškoti auklės. Tačiau prailginta grupė – nėra visada prieinama galimybė, seneliai ar kiti giminės taip pat ne visada gali padėti, o auklė – yra brangus pasirinkimas.
Tuomet bent kiek vyresnių vaikų tėvai ir ima svarstyti idėją, jog galbūt vaiką būtų galima palikti namuose vieną. Vis dėlto, ar tai yra įmanoma ir teisiškai legalu? Tai reguliuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, su kuriuo apie tokią idėją svarstant ir reikėtų susipažinti.
Iki 6 metų amžiaus vaikas vienas likti negali
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė teigia, kad tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl spręsdami klausimą, ar vaikas gali likti vienas namuose dienos ar nakties metu, ar iki kurios valandos vakare turėtų sugrįžti į namus, pirmiausia, turėtų įvertinti vaiko amžių ir brandą bei žinoti individualias jo galimybes klausyti suaugusiųjų nurodymų jiems nebūnant šalia bei gebėjimus pasirūpinti savimi.
„Pavyzdžiui, vienas pradinių klasių moksleivis jau moka ir gali pasirūpinti savimi, saugiai grįžti namo, pasišildyti maistą ir panašiai, o kitam – reikia daugiau suaugusiųjų pagalbos, nes pasirūpinti savimi gali būti per sudėtinga“, – teigia vaiko teisių apsaugos specialistė.
Kalbant apie kiek vyresnius vaikus, ji pabrėžia, kad jeigu tėvai išleidžia 14–15 metų vaiką kažkur vykti vieną, būtina įsitikinti, kad jis gebės elgtis saugiai ir atsakingai, bus budrus, laikysis bendrųjų viešos tvarkos taisyklių.
„Kiekvienas tėvas ir mama geriausiai jaučia, kada vaikas yra pakankamai subrendęs ir pasiruošęs leisti laiką be jų priežiūros viešoje vietoje. Kiekviena situacija, kurioje šeima priima sprendimą, kada galima palikti vaikus namuose vienus, yra individuali ir dažnai paremta konkrečios šeimos narių susitarimais, abipusiu pasitikėjimu ir, žinoma, paties vaiko sąmoningu pasirengimu namuose likti vienam“, – teigia specialistė.
Vis dėlto, situacija kinta kalbant apie pačius mažiausius vaikus. U. Klingerė pažymi, kad mažesniųjų vaikų priežiūros specifiką konkrečiai numato įstatymas.
„Visgi, įstatymuose taip pat numatytos tokio klausimo orientacinės gairės, kurios nusako, jog tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros“, – akcentuoja U. Klingerė.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus žmonėmis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.
Vaiką iš mokyklos gali paimti ir vyresni broliai bei seserys
Tėvams verta žinoti, kad jaunesnius vaikus iš darželio ar mokyklos gali paimti ir vyresnės atžalos. Tokią tvarką nustato kiekviena ugdymo įstaiga[1]. Tačiau Švietimo ir mokslo ministro patvirtintame Pavyzdiniame auklėtojo pareigybės aprašyme išskirta tik rekomendacija, jog vaikus į darželio ar ikimokyklinio ugdymo grupę priimti ir išleisti namo galima tik su tėvais arba globėjais[2].
Vaiką paimti galima ir kitiems suaugusiems asmenims, kurie turi raštišką tėvų leidimą arba prašymą. Tėvų raštiškame prašyme reikalaujama nurodyti, su kuo vaikas gali būti išleidžiamas namo: su motina, tėvu, globėjais, rūpintojais, seneliais, broliais, seserimis, kitais, aiškiai nurodytais asmenimis. Tėvai pasirašo tokį savo sutikimą ir pagal jį, ugdymo įstaiga sprendžia, kam atiduoti vaiką.
Leidžiate vaiką vieną į lauką? Įvertinkite, ar tai saugu
Dėmesį galima atkreipti ir į tai, kad nors teisės aktai nereglamentuoja, iki kokios valandos vaikas vienas gali būti lauke be tėvų priežiūros, gimdytojai ar globėjai turi įvertinti visas galimas grėsmes bei rizikas. Tėvai turi įvertinti vaiko amžių, suvokimą, laiką, kai jis vienas yra lauke, taip pat ir vietą.
Pabrėžiama, kad bet kokiu atveju – ar vaikas yra vienas nuosavo namo kieme, ar parke – tėvai ir globėjai visada yra atsakingi už savo atžalas, tad kiekvieną situaciją ir jos aplinkybes reikėtų įvertinti individualiai.
Pagal įstatymą tėvai turi užtikrinti, kad nepilnamečiai gauna pakankamai poilsio, kad vaikai kieme ar kitose viešose vietose netrikdo viešosios tvarkos, netrikdo kaimynų ir aplinkinių poilsio. Todėl, rekomenduojama, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų būti vieni lauke nakties metu, nuo maždaug 22 valandos vakaro.
Paruoškite savo atžalą pasirūpinti savimi
Kaip teigia vaiko teisių specialistė U. Klingerė, dažniausiai tėvai, ieškantys, kas galėtų laikinai, darbo dienos valandomis ar atostogų metu pasirūpinti mažamečiais vaikais, kol jų pačių nėra namuose, pagalbos kreipiasi į artimus ir gerai pažįstamus žmones – vyresnius brolius ar seseris, senelius, tetas, dėdes, kaimynus, šeimos draugus. Neturintieji artimųjų pagalbos naudojasi auklių arba valandinės vaikų priežiūros paslaugas teikiančių centrų, darželių paslaugomis. Tačiau ji atkreipia dėmesį ne tik į tai, kas rūpinasi vaiku, bet ir į patį mažamečio pasirengimą.
„Vaiko gebėjimas laikytis taisyklių ir susitarimų labai svarbus, kai tėvams iškyla klausimas, ar jų vaikas jau pasirengęs likti vienas namuose, todėl šeimoje atsakingai ruošiantis naujoms situacijoms, reikėtų pasikalbėti su vaiku apie buvimą vienam, išsiaiškinti jo baimes ir galimai nerimą keliančias aplinkybes“, – teigia ji.
Vaiko teisių specialistės teigimu, paliekant vaiką vieną namuose, tėvams svarbu aptarti su juo galimas situacijas, kaip jose reikėtų elgtis, pavyzdžiui, įsitikinti, kad vaikas sugeba užrakinti ir atrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus bei atsiradus poreikiui, mokės ir galės skubiai susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, o nelaimės atveju – gebės išsikviesti pagalbą.
Akcentuojama ir tai, kad situacijose, kai vaikas lieka namuose vienas, visuomet gelbsti technologijos – tėvai gali bendrauti su vaiku mobiliuoju ryšiu ar įvairiomis programėlėmis, kurios leidžia palaikyti vaizdo ryšį, žinoti, kaip jam sekasi būti namuose.
Be to, kiekvienas tėtis ar mama, prieš palikdamas vaiką namuose vieną, turėtų apsvarstyti ne tik jo asmeninius gebėjimus, bet ir įvertinti laiko intervalą, kiek vaikui būti vienam namuose yra saugu.
„Net ir trumpam palikdami vaikus, suaugusieji turėtų įsitikinti, kad nepalieka mažamečiui pasiekiamoje vietoje aštrių ir smulkių daiktų, verdančių ar karštų puodų, atvirų laiptų, balkono durų ir panašiai. Ugdydami vaiko savarankiškumą bei atsakomybės jausmą, tėvai, įvertinę vaiko amžių ir brandą, turėtų mokyti vaiką, kaip saugiai pasilikti vienam namuose aptartą laiko intervalą ir kaip jam tinkamai pasirūpinti savimi. Svarbu, jog vaikas nejaustų baimės likti vienas, pasitikėtų savimi, neabejotų, kad kilus sunkumams su jais susitvarkys ir gebės nusiraminti“, – sako U. Klingerė.
Ji priduria, kad tėvai, išeidami net ir trumpam, vaikui turėtų aiškiai įvardyti, kada jie išeina ir kada ruošiasi sugrįžti, nes žinojimas ir aiškumas vaikui sukuria saugumo jausmą, o ištesėtas žodis ugdo pasitikėjimą ir atsakomybę.
Pažymima, kad minėto pobūdžio situacijose ypatingai svarbios prevencijos priemonės, galinčios apsaugoti vaiką nuo nelaimingų atsitikimų tiek namuose, tiek viešumoje, kai tėvų nėra šalia, yra vaikų mokymas, nuoširdūs pokalbiai šeimoje ir tarpusavio ryšio kūrimas, kuriame vyrauja abipusis atvirumas ir pasitikėjimas.
„Jei tėvai nuo mažens kalbės su vaiku apie saugų elgesį, primins jam, kad būtų atsargūs, parodys galinčius grėsti pavojus, paaiškins apie galimas neapdairaus ir neatsakingo elgesio pasekmes – vaikas supras ir išmoks, kaip elgtis atsakingai ir išlikti saugiam“, – teigia ji.
