Dėl kainų apvalinimo 5 ct tikslumu vienkartiniai plastikiniai maišeliai nepabrangs
Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad jau nuo gegužės 1-osios prekių kaina bus apvalinama 5 centų tikslumu, tautiečiai sunerimo – tai kiek bus permokama už kiekvieną prekę atskirai? Tačiau bankas ramina, kad ne kiekvienos prekės kaina atskirai bus apvalinama, bet galutinė krepšelio suma.
Nauja tvarka argumentuojama kaip noras kuo greičiau atsikratyti „rudų“ centų – 1 ir 2 ct monetų. LB aiškina, kad apvalinimas taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai, tačiau atskirų prekių kainos ir toliau bus tiksliai nurodomos. Tad, jei pirkinių krepšelis sudarys 1,01 arba 1,02 euro, suma bus suapvalinta iki 1 euro. Tačiau, jei bendra suma bus, pavyzdžiui, 1,03 euro, ji bus apvalinama iki 1,05 euro[1].
O štai pagrindinių diskusijų objektu staiga tapo vienkartiniai plastikiniai maišeliai, kurie šiuo metu simboliškai įkainoti 1 ct. Svarstoma, ar jų kaina taipogi bus suapvalinta iki 5 centų?
Tačiau bankas aiškina, kad kainos apvalinimas taikomas tik galutinei pirkinių krepšelio sumai, o ne atskirų prekių kainai – šios esą ir toliau bus nustatomos 1 ct tikslumu. Mat LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas numato, kad atvejais, kai bendra mokėtina suma yra mažesnė nei 5 ct, apvalinimas nėra taikomas.
Visgi, kai kuriais atvejais bus galima šiuos maišelius gauti nemokamai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pirktų prekę už 0,5 euro, 0,75 euro arba 1 eurą ir tuo pačiu pasiimtų 1 ar 2 maišelius už centą, o suma būtų suapvalinama.
„Rudi“ centai sukuria tik papildomą biurokratinę naštą?
Sprendimą dėl 1 ir 2 centų likimo Seimas priėmė praėjusių metų kovo pabaigoje – įstatymo projektą palaikęs liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad šios monetos yra ne tik nenaudingos, bet ir sukelia papildomą biurokratinę naštą. Pasak jo, už 1 ar 2 centus nieko reikšmingo neįsigysime, todėl jų nebuvimas paprasčiausiai sumažins tiek verslo, tiek valstybės išlaidas[2].
Tačiau ne visi pritarė šiam pokyčiui. Štai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas įspėjo, kad kainų apvalinimas į didesnę pusę gali sukelti infliacijos spaudimą, ypač tiems, kurie uždirba mažesnius atlyginimus ir nori sutaupyti net ir smulkiose pirkinių sumose.
Svarbu paminėti, kad apvalinimas nebus taikomas visoms situacijoms: pavyzdžiui, už mokesčius, socialines išmokas, darbo užmokestį ar grynaisiais pinigais atliekamus bankinius mokėjimus.
Ekspertai prognozuoja, kad ilgainiui šie pokyčiai galėtų padėti valstybei sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus. Be to, tokiu būdu grynųjų pinigų apyvarta esą taps tvaresnė ir efektyvesnė.
Lietuviai grynųjų neišsižada – tik elektroninius atsiskaitymo metodus renkasi vos 3 proc. gyventojų
Tuo tarpu pernai metais „Urbo“ banko užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės vis dar daugiausiai mėgsta atsiskaityti grynaisiais pinigais ir pilnai pereiti prie skaitmeninių sprendimų dar neketina[3].
Apklausos duomenimis, kasdien arba beveik kasdien grynuosius pinigus naudoja 15 proc., bent keletą kartų per savaitę – 23 proc. respondentų. Aiškinama, kad ši visuomenės dalis, sudaranti 38 proc., esą dažniau gauna mažesnes pajamas, yra vyresnio amžiaus ir dažnai turintys tik vidurinį išsimokslinimą bei gyvenantys kaimo vietovėse.
Rečiau grynaisiais pinigais Lietuvoje esą naudojasi 17 proc. respondentų, teigę, kad kupiūromis atsiskaito vos kartą per savaitę, o net 22 proc. tvirtino tą darantys tik keletą kartų per mėnesį. Tuo tarpu 11 proc. nurodė, kad grynųjų jiems prireikia vos kartą per mėnesį, 6 proc. – kartą per keletą mėnesių ir vos 1 proc. kupiūrų esą prisireikia tik kartą per metus.
