Demaskuoti fiktyvūs gydytojais apsimetę asmenys, smerkę nesilaikančius pandemijos ribojimų
Tie, kurie pandemijos metu neklijavo sau „tikinčių mokslu“, „aš – vakcinuotas“ ar kitokių etikečių, o taip pat turėjo kitokią nuomonę nei dauguma ir kėlė su vakcinomis ir pandemija susijusius klausimus, buvo vadinami netikrų naujienų kūrėjais ir platintojais, o štai besidalinantys informacija apie fiktyvius nuo COVID-19 mirusius asmenis, buvo apdovanojami visuotiniu pripažinimu ir net skatinimu tokiomis naujienomis dalintis ir toliau. Tačiau yla išlindo iš maišo. Paaiškėjo, kad socialinėse erdvėse ne visi mus „gydę“ ir apie koronavirusą informavę medikai iš tiesų buvo tikri. Neseniai vienam internautui pavyko identifikuoti asmeninėse „Twitter“ paskyrose besireiškusius sveikatos priežiūros „specialistus“.
Benningtono koledže menų magistro laipsnio siekiančiam Joshua Guttermanui Tranenui pavyko atsekti, kad keturios fiktyvių asmenų socialinės anketos buvo prikimštos informacija apie koronavirusą, o taip pat buvo pastebimi ir jų ryšiai su LGBTQ+ bendruomene[3]. Rodos, kuo šie du dalykai tarpusavy susiję? Tačiau pandemija parodė, kad susiję ir netgi labai – dažniausiai aktyviai savo tiesas bruko kraštutinių pažiūrų žmonės (į šį terminą įeina abiejų pusių kraštutinumai), kurie agresyviai reiškė savo nuomonę ir žemino jai nepritariančius. O štai LGBTQ+ ir COVID-19 pandemijos temos – puiki terpė karui. Ne tik socialinėse erdvėse, bet ir bendruomenėse.
Taigi, J. Guttermanas Tranenas pastebėjo, kad šiose fiktyviose anketose buvo aktyviai pasisakoma už apsauginių kaukių dėvėjimą, taip pat kritikuoti tie, kurie šių „medikų“ manymu, į pandemiją nežvelgė rimtai.
Istoriją paviešinęs naujienų portalas atkreipė dėmesį, kad su minėtais asmenimis susisiekti nepavyko, nes jie paprasčiausiai neegzistuoja, o leidinio publikavimo metu viena iš šių paskyrų – Roberto Honeymano, nebebuvo aktyvi[3].
Tikroviškai atrodančiose anketose slypėjo biografinės spragos
Taigi, kaip šios anketos galiausiai buvo demaskuotos?
J. Guttermanas Tranenas teigė padaręs išvadą, jog vienoje iš anketų naudojama Roberto Honeymano nuotrauka yra fiktyvi, o mediko biografija pasirodė neįtikinanti – akademinėse svetainėse nebuvo galima rasti jokių jo įrašų, o 2022 metų pabaigoje jis esą dėl koronaviruso buvo netekęs dviejų savo šeimos narių.
Demaskuoti du gydytojai – Robertas Honeymanas ir Patrickas C. Honeymanas pristatė save kaip LGBTQ+ bendruomenės narius, o R. Honeymanas savo „Twitter“ paskyrą papuošė dar ir translyčių bei Ukrainos vėliavėlėmis. Jis taip pat dalinosi informacija apie tai, kad serga virusine infekcija, dėl kurios metų pradžioje San Franciske buvo paskelbta nepaprastoji padėtis ir kuri daugiausiai išplito tarp vyrų, kurie lytiškai santykiauja su kitais vyrais[3].
Jis taip pat ragino netikėti informacija, kuria dalinasi žiniasklaida, mat ši infekcija esą tokia pavojinga, kad jis dėl jos net buvo prikaustytas prie lovos.
Vėliau buvo demaskuota ir daugiau fiktyvių medikų anketų. Ir visas jas siejo priklausymas tai pačiai LGBTQ+ bendruomenei. Štai gydytojas Geroldas Fischeris savo „Twitter“ paskyrą taip pat buvo papuošęs translyčių ir Ukrainos vėliavėlėmis ir apibūdino save kaip „visų #LGBTQ+ bendruomenės sąjungininką“ bei pridėjo grotažymę #WearAMask (liet. dėvėkite kaukes).
Ketvirtojoje mediko Steve’o Ville’o paskyroje buvo nurodyta, kad pastarasis turi ryšių su Antverpeno universitetu, jis taip pat save priskyrė aukščiau minėtai bendruomenei ir pridūrė, kad yra „išdidus kaukės dėvėtojas“.
J. Guttermanas Tranenas atkreipė dėmesį, kad visus keturis medikus siejo keli bendri dalykai: trys iš jų savo paskyras susikūrė pandemijos metu, o G. Fischerio paskyra esą buvo sukurta 2019-aisiais, tačiau pirmas viešas įrašas buvo paskelbtas 2022 m. liepos mėnesį. Visi šie asmenys bendravo tarpusavyje.
Ne visas pasaulis patikėjo pandemija, kai kurie pasirūpino netikrais COVID-19 sertifikatais
Tačiau dabar akivaizdu, kad ne visam pasauliui ši pandemija pasirodė tokia mirtina kaip buvo mėginama teigti ir toli gražu ne visi medikai palaikė žūtbūtines jos valdymo priemones kaip antai skiepus nuo COVID-19. Tas akivaizdu, nes kur yra nauji ribojimai, visada atsiranda ir galimybės juos apeiti. Tokia praktika buvo taikoma tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, todėl buvo „vieša paslaptis“, kad ne visi turėję skiepų sertifikatus iš tiesų yra pasiskiepiję.
Pernai metų pradžioje įtarimai dėl dokumentų klastojimo vykdant skiepijimo procedūrą buvo pareikšti penkiems asmenims, du iš jų buvo Vilkaviškio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai[4]. Atskleista, kad už tai, kad asmuo būtų fiktyviai paskiepytas ir jo e-sveikatos sistemoje atsirastų įrašas apie gautą vakciną, šiems medikams asmenys atseikėdavo po 300 eurų nuo asmens.
Panašių atvejų – ne vienas ir ne du. O štai kol pasaulio rakete tituluojamas Novakas Džokovičius stoiškai laikėsi savo įsitikinimų dėl priverstinio skiepijimo ir dėl to net paaukojo metus karjeroje, apie kai kuriuos kitus sportininkus sklando gandai, jog šie, nors ir turi faktinį skiepų įrodymą, iš tiesų nepakluso masinės vakcinacijos idėjai ir iš tikrųjų nepasiskiepijo.
Įtarimai dėl suklastoto COVID-19 sertifikato naudojimo buvo pareikšti italų teniso žvaigždei Camilai Giorgi. Įvykusioje įtemptoje spaudos konferencijoje tenisininkė net kelis kartus paneigė kaltinimus, kad naudojosi suklastotais dokumentais, nurodančiais vakcinacijos nuo COVID-19 statusą, kurių dėka galėjo dalyvauti „Australian Open“ turnyre[5].
Kaltinimai sportininkei buvo mesti po to, kai Italijoje buvo pradėtas tyrimas jos šeimos gydytojai atskleidus, jog C. Giorgi teiravosi apie galimybę gauti suklastotą COVID-19 sertifikatą.
Pati tenisininkė teigė tiesiog vakcinaciją atlikusi dvejose skirtingose vietose, todėl esanti rami.
Norėdami kirsti Jungtinės Karalystės sieną, klastojo ir COVID-19 tyrimus
Visgi, ne nuo skiepų prasidėjo masinis dokumentų klastojimas, bet būtent nuo įvestų privalomų patikrinimų dėl COVID-19 ligos norint kirsti valstybių sienas. 2021 metais JK paviešino informaciją, kad kas savaitę šimtai žmonių mėgino patekti į šią šalį su suklastotais koronaviruso sertifikatais[6].
Tokius sertifikatus, pasak JK pasieniečių, buvo labai lengva suklastoti elektroniniu būdu, o kadangi jų kone neįmanoma atskirti nuo tikrų, iki šiol nėra aiškus tikrasis mastas asmenų, patekusių į šalį neatlikus būtinojo tyrimo.
Atvykstant į Angliją 2021-ųjų pavasarį buvo įvestas reikalavimas su savimi turėti per tris dienas iki išvykimo atliktą neigiamą koronaviruso testą, o pasienio pareigūnams esą buvo galima pateikti tiek spausdintinį, tiek elektroninį, elektroniniu paštu ar trumpąja SMS pranešimu gautą atsakymo įrodymą.
