Numatoma užkirsti kelią AIDS epidemijai

Šalys susivienijo, kad iki 2030 m. sustabdytų AIDS

Jau daugelį metų ŽIV diagnozė – ne mirties nuosprendis. Tačiau, nepaisant neįtikėtinos pažangos, ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) tebėra pasaulinė grėsmė visuomenės sveikatai – vien 2022 m. užfiksuota 1,3 mln. naujų užsikrėtimo atvejų ir maždaug pusė tiek mirčių^[1]. Nors nuo 1995 m., kai ŽIV infekcija pasiekė aukščiausią lygį, naujų užsikrėtimo atvejų nuolat mažėjo, dėl to, jog žmonės ilgiau gyvena sirgdami šia liga, ŽIV užsikrėtusiųjų skaičius auga.

Pacientai turi nuolat vartoti vaistus, kad virusas netaptų užkrečiamas arba neišsivystytų AIDS (įgytas imunodeficito sindromas). Todėl naujų užsikrėtimo atvejų gali sparčiai daugėti, jei pasaulis nepadidins reguliariai gydomų, tiriamų ir nuo naujų ŽIV infekcijų apsaugotų žmonių skaičiaus.

Kad užkirsti kelią šiai baugiai statistikai iki dešimtmečio pabaigos, šalys pasirašė ambicingą Jungtinių Tautų programą, sumažinant naujų ŽIV infekcijų ir su AIDS susijusių mirčių skaičių, kad jis būtų mažesnis nei 1 reprodukcinis rodiklis^[2]. Tai reikštų, jog kiekvienas ŽIV užsikrėtęs asmuo per savo gyvenimą užkrės mažiau nei vieną papildomą asmenį^[3]. Jei programa bus sėkminga, 2030 m. visame pasaulyje bus užregistruota 200 000 naujų ŽIV infekcijų ir 130 000 su AIDS susijusių mirčių – 90 proc. mažiau nei 2010 m.

Nuo 1996 m. įvesti galingi gydymo būdai – ir jie nuolat tobulėja

Pirmasis, netobulas ŽIV gydymas – AZT (azidotimidinas) – buvo patvirtintas 1987 metais. Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams ir daugiau kaip 40 milijonų su AIDS susijusių mirčių, vis dar ieškoma vakcina ir vaistas nuo ŽIV, nepaisant to, kad gydymas patobulėjo^[4].

Dabartinis standartinis gydymas – kombinuota antiretrovirusinė terapija (ART) – naudoja kelis vaistus, kad sutrikdytų ŽIV gebėjimą daugintis ir pulti imunines ląsteles. Kasdien vartojama tabletėmis arba kas mėnesį ar kas du mėnesius atliekamomis injekcijomis, ART sumažina ŽIV kiekį kraujyje, kol jis tampa neaptinkamas. Jei viruso slopinimas palaikomas, žmogaus gyvenimo trukmė pailgėja stebėtinai, panaikinant galimybę platinti ŽIV per lytinius santykius.

Negana to, tokio pobūdžio viruso slopinimas beveik panaikina ŽIV plitimą kūdikiams nėštumo ar gimdymo metu, labai sumažina plitimą maitinant krūtimi ir, tikėtina, sumažina plitimą dalijantis švirkštais. 

Iki 2014 m. buvo tvirtai sutariama, kad turimi vaistai gali sustabdyti AIDS epidemiją. Tačiau šie vaistai nebuvo pradėti vartoti pakankamai greitai, jog užkirstų kelią infekcijos augimui. Tuo metu modeliuose buvo prognozuojama, kad jei gydymo ir prevencijos paslaugos ilgainiui nepasieks daugiau žmonių, iki 2030 m. ŽIV užsikrėtusių žmonių skaičius išaugs iki 41,5 mln. 

Vienas iš pagrindinių esamų tikslų - 95-95-95 - nustatytas 2025 m. Pasiekus šį tikslą, 95 proc. ŽIV užsikrėtusiųjų žinotų savo statusą, 95 proc. diagnozuotų asmenų vartotų vaistus nuo ŽIV, o 95 proc. gydytų asmenų būtų slopinami, t. y. vaistai neleistų jiems platinti infekcijos per lytinius santykius. Kitais 2025 m. tikslais siekiama užtikrinti, kad 95 proc. žmonių, kuriems gresia užsikrėsti ŽIV, galėtų pasinaudoti prevencijos priemonėmis ir kad tai būtų prieinama bent 10 mln. rizikos grupėse esančių žmonių.

Svarbu panaikinti diskriminacinę politiką, įtraukiant ŽIV priežiūrą į bendruomenines programas

2022 m. tik 57 proc. iš 1,5 mln. jaunesnių nei 15 metų amžiaus vaikų, užsikrėtusių ŽIV, buvo gydomi, o maždaug 84 000 mirė nuo su AIDS susijusių ligų.

Iš dalies taip yra todėl, jog vaikai paprastai nėra įtraukiami į pradinius klinikinius gydymo bandymus, todėl yra palyginti nedaug vaikams pritaikytų preparatų. Pageidaujamas vaikams skirtas gydymas – vandenyje tirpstanti tabletė – buvo patvirtintas tik 2021 m. ir daugelyje šalių pradėtas vartoti visai neseniai. Deja, net jeigu geresni vaistai bus plačiai prieinami, vaikai negalės gauti antiretrovirusinės terapijos vakuume.

„Vaikų priežiūra iš tiesų turi būti integruota su kitomis paslaugomis, galbūt mamos gydymu ar dalykais, kurie padėtų dirbti su šeima kaip vienetu“, – sakė medicinos profesorė daktarė Anjali Sharma, tirianti ŽIV komplikacijas Alberto Einšteino medicinos koledže Niujorke.

Nors mokslas, be abejonės, yra pirmas žingsnis, prieinamumas yra tai, kas padės atskleisti tikrąjį potencialą bei vertę. Norint pasiekti 95-95-95 proc. tikslą taip pat reikės geriau pasiekti paaugles mergaites ir jaunas moteris, ypač prevencijos bei testavimo srityje. (Beveik 1 iš 6 naujų ŽIV atvejų 2022 m. buvo tarp 15-24 metų amžiaus merginų ir moterų, kurių dauguma gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos.)

Daugelyje skurdžiausių regionų taipogi nėra jaunoms moterims skirtų prevencijos programų, o kelios esamos dažnai neapima mergaičių, nelankančių mokyklos. Mergaitėms, kurioms trūksta išsilavinimo, jos patiria skurdą bei maisto trūkumą, kyla ypač didelė rizika užsikrėsti ŽIV, kaip ir toms, kurios turi vyresnių vyrų partnerių. Tuo tarpu dėl intymaus partnerio smurto ir seksualinės prievartos jos dažnai negali kontroliuoti, kada užsikrečia.

Nepaisant to, jog kai kuriose šalyse ŽIV paslaugoms teikti reikia tėvų sutikimo, norint sumažinti ŽIV paplitimą tarp mergaičių, labai svarbu pagerinti jų galimybes gauti diskretiškas prevencijos paslaugas ir lytinį švietimą tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Kitais žodžiais tariant, priemonės epidemijai sustabdyti iki 2030 m. bus veiksmingos, bet tik tuo atveju, jei jos pasieks žmones, kuriems jų reikia, apeinant rasizmą, homofobiją, transfobiją ir t.t.