Geopolitiniai iššūkiai NT rinkos nesulėtino
Kol dalis ekspertų prognozavo atsargesnį pirkėjų elgesį, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka ir toliau demonstruoja atsparumą. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius sudaryta daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o aktyvumas išliko aukštas tiek būsto, tiek žemės sklypų rinkoje.
Registrų centro duomenimis, nuo sausio iki gegužės Lietuvoje įregistruota beveik 56 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių. Tai daugiau nei šešiais procentais viršija praėjusių metų rezultatą ir rodo, kad pirkėjų susidomėjimas rinka nemažėja[1].
Ypač aktyvus buvo gegužės mėnuo, kai sandorių skaičius pasiekė 13 tūkstančių. Analitikai pažymi, kad rinkos nesulėtino nei geopolitinė įtampa regione, nei išaugusios statybų bei žaliavų kainos. Prie aktyvumo palaikymo galėjo prisidėti ir dalis gyventojų į ekonomiką grąžintų antrosios pensijų pakopos lėšų.
Aktyviausi – žemės sklypų ir namų pirkėjai
Didžiausias judėjimas šiemet fiksuotas žemės rinkoje. Per penkis mėnesius savininkus pakeitė beveik 26 tūkst. sklypų, o tai rodo, kad investuotojai ir gyventojai išlieka aktyvūs ieškodami galimybių tiek individualiai statybai, tiek ilgalaikėms investicijoms.
Augimas matomas ir individualių namų segmente. Nuo metų pradžios jų parduota daugiau nei penki tūkstančiai – reikšmingai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis gyventojų ir toliau renkasi erdvesnį būstą už didžiųjų miestų ribų arba investuoja į nuosavą gyvenamąją vietą.
Tuo metu butų rinkoje pokyčiai buvo nuosaikesni. Nors bendras pardavimų skaičius išliko šiek tiek didesnis nei prieš metus, gegužę fiksuotas nedidelis aktyvumo sumažėjimas. Vis dėlto tai kol kas nelaikoma tendencijos lūžiu, nes didžiuosiuose šalies miestuose paklausa išlieka stabili.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia butų sandorių sudaryta Vilniuje. Sostinė išlaiko pagrindinio šalies NT rinkos variklio poziciją, o Kaunas ir Klaipėda išlieka tarp aktyviausių regioninių centrų. Bendra statistika rodo, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kol kas sėkmingai atsilaiko prieš išorinius iššūkius ir išlaiko augimo tempą.
Palūkanų augimas labiausiai smogs pirmojo būsto pirkėjams
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad dabartinis aktyvumas nebūtinai tęsis visus metus. Augantis geopolitinis neapibrėžtumas ir spartėjanti infliacija euro zonoje didina tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiais mėnesiais griežtins pinigų politiką. Banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad finansų rinkos jau dabar ruošiasi galimam palūkanų normų didinimui, o tai atsispindi ir augančiame EURIBOR[2].
Jos vertinimu, didesnės palūkanos mažins būsto įperkamumą ir gali pristabdyti gyventojų sprendimus dėl didesnių pirkinių, tačiau tokio masto sukrėtimo, koks buvo fiksuotas 2022–2023 metais, rinkoje nesitikima.
Tuo metu „EIKA Development“ plėtros direktorius Tomas Žiaugra pabrėžia, kad jautriausiai į palūkanų pokyčius reaguoja ekonominės klasės būsto pirkėjai, ypač pirmojo būsto ieškančios šeimos. Anot jo, būtent ši pirkėjų grupė anksčiau labiausiai pasitraukė iš rinkos šoktelėjus skolinimosi kainai, todėl ir šįkart gali tapti pagrindine lėtėjančios paklausos priežastimi.
Vis dėlto tiek NT plėtotojai, tiek ekonomistai sutaria, kad artimiausiu metu labiau tikėtinas rinkos atvėsimas ir natūrali korekcija, o ne nauja gili krizė.
Būstui skolinasi vis didesnes sumas
Nepaisant to, Lietuvos gyventojai vis drąsiau skolinasi būstui – bankų duomenys rodo, kad būsto paskolų sumos auga gerokai sparčiau nei sudaromų sutarčių skaičius. Per pirmąjį šių metų ketvirtį SEB bankas suteikė naujų būsto paskolų už beveik 210 mln. eurų, arba ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.
Tuo metu vidutinė paskolos suma priartėjo prie 125 tūkst. eurų ribos. Pasak SEB banko valdybos narės Eglės Dovbyšienės, gyventojai vis dažniau renkasi brangesnį būstą, o tam įtakos turi tiek augančios kainos, tiek didėjantis naujos statybos projektų populiarumas.
Ryškiausi pokyčiai matomi didmiesčiuose, kur pirkėjai prioritetą teikia modernesniems ir energiškai efektyvesniems būstams. Sparčiai auga ir vadinamojo žaliojo būsto segmentas, kuriam tenka vis didesnė naujų paskolų dalis. Nors būsto kainos kyla greičiau nei gyventojų pajamos ir tai mažina įperkamumą, rinkos dalyviai kol kas neskuba laukti kainų kritimo.
Apklausos rodo, kad sprendimą įsigyti būstą dažniausiai lemia ne rinkos prognozės, o asmeninės finansinės galimybės bei gyvenimo poreikiai.
