Gyventojai nesibodi į bankus kreiptis paskolos būstui
Dar prieš kelerius metus 100 tūkst. eurų būsto paskola daugeliui lietuvių atrodė kaip didžiulis finansinis įsipareigojimas. Šiandien tokia suma tampa beveik nauju rinkos vidurkiu. Lietuvos gyventojai vis drąsiau renkasi brangesnius butus ir namus, o bankų statistika rodo, kad būsto rinkoje formuojasi nauja tendencija – paskolų sumos auga gerokai greičiau negu pačių sandorių skaičius.
SEB banko duomenimis, per pirmą 2026 metų ketvirtį gyventojams suteikta naujų būsto paskolų už beveik 210 mln. eurų. Tai yra 25 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu paskolų sutarčių skaičius padidėjo 7 procentais. Tai reiškia, kad gyventojai ne tik aktyviai perka būstą, bet ir vis dažniau renkasi didesnės vertės nekilnojamąjį turtą[1].
Vidutinė būsto paskola šiemet jau pasiekė beveik 125 tūkst. eurų ribą ir per metus išaugo 16,4 procento. Pasak SEB banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, šią tendenciją lemia tiek augančios kainos, tiek pasikeitę pirkėjų prioritetai.
„Pirmąjį ketvirtį paskolų skaičius augo nuosaikiau negu finansavimo apimtys, o tai rodo, kad gyventojai vis dažniau įsigyja brangesnį būstą. Didžiausią įtaką tam daro augančios būsto kainos ir tai, kad rinkoje populiaresni yra naujos statybos projektai“, – sako E. Dovbyšienė.
Nauja statyba ir žalias būstas tampa pagrindiniu rinkos varikliu
Didžiausi pokyčiai šiuo metu matomi Vilniuje ir Kaune, kur būsto rinką vis labiau į priekį stumia naujos statybos projektai. Pirkėjai vis dažniau renkasi modernesnius, aukštesnės energinės klasės būstus, todėl natūraliai auga ir finansuojamos sumos. Senesnės statybos butai sulaukia mažesnio dėmesio, o rinkoje dominuoja projektai, siūlantys mažesnes išlaikymo sąnaudas ir didesnį komfortą.
Kartu sparčiai auga ir žaliojo būsto segmentas. Pirmą šių metų ketvirtį apie 28 proc. visų naujų SEB banko finansuotų būsto paskolų sudarė žaliojo būsto paskolos. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šio segmento finansavimo apimtys išaugo 35 procentais.
„Matome, kad gyventojams tampa svarbus ne tik būsto vieta ar plotas, bet ir jo energinis efektyvumas. Žaliojo būsto dalis nuosekliai didėja, o šis segmentas išlieka vienu sparčiausiai augančių rinkoje“, – teigia E. Dovbyšienė.
Vis dėlto augančios būsto kainos vis labiau spaudžia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą. Kainos pastaruoju metu kyla greičiau negu atlyginimai, todėl sukaupti pradinį įnašą ar gauti pakankamo dydžio paskolą tampa sudėtingiau.
Nors bankai kol kas nefiksuoja didesnio nepakankamą finansinį pajėgumą turinčių klientų skaičiaus, ekspertai perspėja, kad rinka tampa vis jautresnė kainų ir gyventojų finansinių galimybių pokyčiams. Jei būsto kainos ir toliau augs sparčiau negu darbo užmokestis, nuosavas būstas daliai gyventojų gali tapti vis sunkiau pasiekiamu tikslu.
Būsto kainų kritimo nelaukia
Tuo tarpu, nepaisydami aukštų būsto kainų, lietuviai nėra linkę laukti „geresnių laikų“ būstui įsigyti. NT bendrovės „Realco“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad sprendimą pirkti būstą gyventojai dažniausiai priima ne tada, kai sumažėja palūkanos ar atpinga nekilnojamasis turtas, o tada, kai tam atsiranda reali finansinė galimybė arba poreikis.
Pagrindiniais kriterijais tampa sukauptos santaupos ir stabilios pajamos, o rinkos prognozės daugeliui lieka antrame plane. Tyrimas atskleidžia, kad būsto pirkimą Lietuvoje dažniau lemia gyvenimo situacija nei bandymai „pagauti“ palankiausią momentą rinkoje.
Kartu ryškėja ir kita tendencija – dalis labiau pasiturinčių lietuvių vis aktyviau dairosi nekilnojamojo turto užsienyje. Vien per paskutinį 2025 metų ketvirtį lietuviai Ispanijoje įsigijo 241 būstą, o vis daugiau dėmesio sulaukia ir Graikija bei Italija.
Vis dėlto po II-os pensijų pakopos pokyčių gyventojams grįžus milijardams eurų, NT rinka netapo pagrindine šių pinigų kryptimi – žmonės aktyviau juos leidžia vartojimui, remontui ar savijautos paslaugoms, o ne skuba investuoti į papildomą būstą.
