Norvegija sieks atidžiau kontroliuoti vaikams ir paaugliams teikiamas lyties keitimo procedūras
Norvegijos sveikatos priežiūros tyrimų valdyba UKOM neseniai paskelbė, kad rengiasi peržiūrėti savo dabartines visuomenės sveikatos politikos gaires, susijusias su lyties keitimo medikamentų bei medicininių procedūrų skyrimu nepilnamečiams asmenims.
UKOM pareigūnų teigimu, dabartinė šalies politika šiuo klausimu nėra pagrįsta įrodymais, o su lyties disforija – asmens nepasitenkinimu savimi, kai socialinė lytis neatitinka biologinės lyties, susijusių atvejų sąsajos vis dar nėra pakankamai ištirtos[1].
Pagal siūlomas atnaujinti gaires, Norvegijoje lytinio brendimo blokatoriai, skirtingų lyčių hormonai ir su lyties keitimu susijusių medicininių operacijų skyrimas būtų apribotas mokslinių tyrimų kontekstu ir atidžiai stebimas.
„Žinių bazė, ypač moksliniais tyrimais pagrįstos žinios apie lytį keičiantį hormoninį ir chirurginį gydymą, yra menka, o ilgalaikis procedūrų poveikis – mažai žinomas. Tai ypač pasakytina apie paauglių populiaciją, kurios lyties disforijos priežastys nėra žinomos“, – teigiama UKOM išplatintame pranešime[2].
Norvegijos sveikatos priežiūros specialistai yra ypač susirūpinę dėl neproporcingai didelio ADHD, autizmo ir Tureto sindromo paplitimo tarp nuo lyties disforijos kenčiančių jaunuolių.
Tuo tarpu Įrodymais pagrįstos lyčių medicinos draugija arba SEGM – tarptautinė grupė, vienijanti daugiau nei 100 gydytojų ir mokslininkų, skelbia, kad dabartinės Norvegijos translyčių asmenų priežiūros gairės yra pagrįstos tik medicininiu priežiūros modeliu, tačiau neatsižvelgia į psichinės ir psichologinės paciento būsenos svarbą.
„Mes tiesiog neturime įrodymų, patvirtinančių šių rizikingų ir dažnai negrįžtamų intervencijų platų taikymą bendroje klinikinėje aplinkoje. Iš visų pusių girdime apie baimę dėl procedūrų, ir baimę suklysti, jų neskiriant. Tam reikalui išspręsti, reikia sukurti konstruktyvią bendruomenę visiems, kurie rūpinasi gera sveikatos priežiūra žmonėms, susiduriantiems su šiomis problemomis“, – teigiama SEGM narių išplatintame pareiškime.
Pokyčių Norvegijos translyčių asmenų priežiūros politikoje imtasi ir po pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą iškeliamų įrodymų, kad didelė dalis lyties disforiją turinčių vaikų, sulaukę lytinio brendimo, iš tokių problemų „išauga“. Tuo tarpu tie, kurie apie lyties keitimą kalba jau būdami paaugliai, to norėti gali dėl socialinio spaudimo.
Be to, neseniai akademiniame žurnale „Archives of Sexual Behavior“ paskelbtame straipsnyje aptariama, kad aiškinant naujesnius lyties keitimo jaunuoliams rezultatus, nebuvo tinkamai atsižvelgta į placebo efektą.
Nors šis terminas reiškia paciento reakciją į neveiksmingą medicininę intervenciją, jis taip pat gali apibūdinti teigiamą psichologinį ir fizinį poveikį, susijusį su gydymu, o ne patį gydymą.
Pavyzdžiui, dalyvavimas tyrime dėl lyties keitimo dažnai suteikia pacientui ypatingą dėmesį ir lūkestį, kad jo būklė pagerės. Nors terapinėje aplinkoje tai gali būti teigiamas dalykas, tačiau tiriant lyties disforiją turinčius asmenis, tai yra klaidinantis veiksnys.
Pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas lyties keitimo procedūromis Norvegijoje augo
Imdamasi naujų priemonių translyčių asmenų gydymo politikoje Norvegija prisijungia prie Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės, kurios taip pat griežtina savo medicininius įstatymus, susijusius su šia tema.
O Norvegijoje šis klausimas aktualus ir dėl to, kad šalyje pastebimas lytį pakeisti norinčiųjų asmenų skaičiaus augimas. Pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo vaikų ir jaunuolių, ypač paauglių, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl lyties disforijos ir planų keisti lytį.
Nuo 1975 iki 1990 m. Norvegijoje dėl tokio gydymo per metus kreipėsi maždaug keturi asmenys. Per pastaruosius dešimt metų kreipimųsi padaugėjo nuo maždaug 50-70 per metus 2007-2010 m. iki 400-600 kreipimųsi per metus 2018-2021 m[3].
2022 m. 268 Norvegijos nepilnamečiai nurodė, kad nesijaučia gerai dėl lyties, kuria gimė. Tai 13 proc. daugiau nei 2021 m. Norinčiųjų pradėti lyties keitimo gydymą padaugėjo ne tik nepilnamečių gretose; pernai dėl lyties pakeitimo kreipėsi ir daugiau suaugusiųjų.
Kol kas, to priežastys nėra žinomos, o dalis medikų teigia, kad žinių apie hormonų ir chirurginio gydymo poveikį ir saugumą jaunuoliams nepakanka. UKOM teigia, kad šalies sveikatos priežiūros įstaigos nėra pasiruošusios tokiam pacientų antplūdžiui, be to, informacijos apie galimas procedūras stokoja ir patys pacientai[4].
Pasaulis LGBTQ+ ideologijai pradeda sakyti „stop“
Kol už Atlanto lyties keitimo bei translyčių gydymo klausimas ir toliau pasitelkiamas kaip politinių diskusijų svertas, Europoje į šį klausimą žvelgiama iš mokslinių pozicijų. Dėl to, vis daugiau Europos valstybių pradeda atsargiau vertinti lyties keitimui skiriamą medikamentinį ar net chirurginį gydymą.
Europos medicinos ekspertai yra linkę teigti, kad kol nėra patikimų ilgalaikių įrodymų, kad jaunuolių lyties keitimo nauda yra didesnė už riziką, daugumą medicininių intervencijų tikslinga taikyti tik griežtų klinikinių tyrimų sąlygomis.
Neseniai Europoje atliktos sisteminės lytinio brendimo blokatorių ir skirtingų lyčių hormonų naudos ir rizikos įrodymų apžvalgos parodė, kad medikamentų nauda yra menka, o Suomijos, Švedijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės visuomenės sveikatos priežiūros institucijų surinkti ir išanalizuoti duomenys leido daryti išvadą, kad jaunuolių lyties keitimo rizikos ir naudos santykis svyruoja nuo nežinomo iki nepalankaus[5].
Dėl to, pradeda pereiti prie praktikos, kai translyčių asmenų gydyme pirmenybė teikiama ne farmacinėms ir chirurginėms intervencijoms, bet mažiau įtraukiam, terapiniam gydymui bei psichologinei pagalbai.
Nors šiuo metu didesnėje dalyje Europos šalių nepilnamečiai gali gauti lytinio brendimo blokatorių ir hormonų, tačiau tai padaryti galima tik tuo atveju, jei jie atitinka griežtas tinkamumo sąlygas. Be to, tai daroma griežtai kontroliuojamoje mokslinių tyrimų aplinkoje.
Tuo tarpu kryžminės lyties hormonų nepilnamečiams Europoje neleidžiama vartoti iki 16 metų amžiaus, o vyresniems, tai daryti galima tik po to, kai baigiami keli psichoterapijos seansai. Didžiojoje dalyje Europos iki 16 metų jaunuoliams griežtai draudžiama atlikti ir lyties keitimo operacijas.
Tačiau problema kyla ir dėl dalies medikų aplaidaus požiūrio. Jungtinėje Karalystėje gydytojų grupė pranešė nerimaujantys, jog kai kurie pacientai buvo nukreipiami lyties keitimo procedūroms per greitai.
Suomijoje su translyčiais dirbantys medikai išreiškė susirūpinimą, kad kai kurie pacientai, kuriems buvo paskirtas gydymas vaistais, neatitiko griežtų tinkamumo reikalavimų, išsamiai aprašytų vadinamajame Nyderlandų protokole.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje parengtame Nyderlandų protokole teigiama, kad nepilnamečių translyčių asmenų gydymas turi vykdi vadovaujantis atsargiu ir apdairiu požiūriu: pacientui turi būti užfiksuota ankstyvoje vaikystėje prasidėjusi lyties disforija, lyties disforijos padidėjimas po lytinio brendimo pokyčių, reikšmingo psichiatrinio gretutinio susirgimo nebuvimas ir įrodytos žinios bei supratimas apie lyties keitimo pasekmes.
Protokole taip pat teigiama, kad gydymą lytinio brendimo blokatoriais galima pradėti tik nuo 12 metų amžiaus, intervencinės priemonės galimos tik sulaukus atitinkamai 16 arba 18 metų, o jei pacientas iš tiesų pradeda lyties keitimo procedūras, jam visą laiką turi būti teikiama psichoterapija.
Suomija buvo viena pirmųjų šalių, priėmusių Nyderlandų protokolą, tačiau dar 2015 m. šalies specialistai pastebėjo, kad dauguma pacientų neatitiko gana griežtų protokolo reikalavimų. Kitų Europos šalių gydytojai taip pat pastebėjo, kad gairių griežtai nesilaikoma.
Dėl to Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros institucijos ėmėsi sistemingai peržiūrėti įrodymus apie hormoninių intervencijų naudą ir riziką.
Vėliau šių apžvalgų išvadose buvo teigiama, kad lyties keitimo procedūros tebėra eksperimentiniame etape, o bendro, tarptautiniu lygmeniu pasiekto medicininio susitarimo dėl farmacinių ir chirurginių intervencijų taikymo lyties disforiją patiriantiems nepilnamečiams, nėra.
