Suprasti akimirksniu
  • Paauglių smurto aktai – bendraamžių spaudimo rezultatas
  • Masinės žudynės laikomos pateisinamu protestu prieš seksualinę praktiką
  • Norint apriboti nepilnamečių nusikalstamumą, būtina kontrolė realiame gyvenime ir internete
Šaltiniai
Įtaka
Noras priklausyti visuomenės grupei skatina ekstremalius smurto aktus. Aedrian/Unsplash nuotrauka

Paauglių smurto aktai – bendraamžių spaudimo rezultatas

Paauglys, internete paskelbęs anti-LGBTQ+ ir antisemitinį manifestą, stovėjo prie gėjų baro Slovakijos sostinėje ir nušovė du žmones[1]. Jis sakė, kad šiam „žygdarbiui“ neva įkvėpė kitas paauglys – Paytonas Gendronas iš Konklino, Niujorko, kuris tiesiogiai transliavo 10 žmonių nužudymą bakalėjos parduotuvėje. Tiesa, nors nukentėjusieji buvo juodaodžiai, išpuolio metu kulka netyčia pataikė baltaodžiam darbuotojui į koją – vaikinas atsisuko į jį ir atsiprašė prieš tęsdamas siautėjimą[2].

Šie du kraštutiniai nepilnamečių nusikalstamumo pavyzdžiai yra ypatingi, nes kaltininkai buvo moraliai motyvuoti: veikiami tam tikro bendraamžių spaudimo jie nuoširdžiai tikėjo, jog aukoja gyvybes tam, kad žmonija būtų geresnė.

Įdomiausia tai, jog kai kurie psichologijos tyrinėtojai pasitelkia šioje srityje gautas žinias, kad geriau suprastų, kaip paaugliai vystosi ir kodėl vienaip ar kitaip elgiasi remdamiesi savo moraliniais įsitikinimais, pereidami nuo kraštutinių iki kasdieniškesnių situacijų.

Taip, paauglystė yra unikalus moralinio vystymosi etapas. Šiuo laikotarpiu per sekundę prarandama dešimtys tūkstančių nervinių jungčių, o tai reiškia, kad tam tikriems nerviniams takams, įskaitant tuos, kurie dalyvauja priimant moralinius sprendimus, paauglystė yra vienkartinė vystymosi galimybė.

Taigi, tipiškas vaiko moralinis vystymasis yra procesas, kai elgesys skirstomas į tris pagrindines sritis: moralinį, taisyklėmis pagrįstą ir asmeninį. 

Nepaisant to, empatija yra bene svarbiausias įgūdis, padedantis atpažinti pirmąją kategoriją, dėl ko paprastai sulaukę 4 metų vaikai gali užjausti kitus, numanydami naujų situacijų moralinę reikšmę. Tuo pačiu metu vaikai išmoksta, jog yra taisyklių, kurių reikia laikytis. 

Visgi ši taisyklėmis pagrįsta sritis labai priklauso nuo socialinių ir kultūrinių kontekstų. Pavyzdžiui, Čikagos turguje (ir ne tik) turėtų būti dėvimi drabužiai, bet ne Prancūzijos paplūdimyje.

Svarbiausia tai, kad iš šių trijų sričių moralinė sritis yra universaliausia, nes ją labiausiai lemia įgimti psichologiniai veiksniai. Ji, be kita ko, taip pat turi daugiau natūralių pasekmių – tarkime, vagystė paprastai skatina aukos pykčio jausmą, o nusikaltėlyje – kaltės jausmą.
Paauglių smurto aktai –  bendraamžių spaudimo rezultatas. Alexis Brown/Unsplash nuotrauka
Paauglių smurto aktai – bendraamžių spaudimo rezultatas. Alexis Brown/Unsplash nuotrauka

Masinės žudynės laikomos pateisinamu protestu prieš seksualinę praktiką

Suaugę žmonės naudoja visiškai kitokią moralinę sistemą, pagrįstą didesniu moralinių kategorijų skaičiumi. Be to, pastarieji labiau remiasi kategorišku pažeidimo tipu, o ne padarytos žalos ar neteisybės laipsniu.

Pavyzdžiui, suaugęs žmogus labiau nei vaikas laiko nepagarbą valdžiai rimtu moralės pažeidimu, nepaisant to, kad niekam nebuvo padaryta realios žalos.

JAV psichologas Jonathanas Haidtas apibrėžė šias suaugusiųjų moralines kategorijas atlikdamas tyrimus, žinomus kaip „moralinių pagrindų teorija“[3]. Pagal šią sistemą suaugusiųjų moralinių sprendimų kategorijos apima fizinę ir emocinę žalą, teisingumą, sąžiningumą, pagarbą valdžiai, asmeninę autonomiją, lojalumą grupei, grynumą (rasinį ir seksualinį) ir šventumą (pagarbą dieviškumui ir antgamtiškumui).

Svarbu tai, jog nors visos šios kategorijos turi evoliucines šaknis, tos, kurios turi didžiausią įtaką suaugusiojo moraliniams sprendimams, priklausys nuo to suaugusiojo priklausomybės grupėje ir socialinio tapatumo. 

Tarkime, religingi žmonės gali pabrėžti pagarbos valdžiai ir šventumui kategorijas; politiškai liberalūs suaugusieji labiau linkę pabrėžti fizinę žalą ir neteisybę; o politiškai konservatyvūs suaugusieji – susirūpinimą, kuris priskiriamas nepagarbai valdžiai[4]

Šie tapatybe pagrįsti moraliniai įsitikinimai pakeičia paprastas vaikystės kategorijas ir gali panaikinti tam tikrus įgimtus, emocinius ir empatiškus potraukius pakenkti, taip sudarydami sąlygas kitaip nekenksmingam elgesiui (pavyzdžiui, lytiniams santykiams tarp tos pačios lyties suaugusiųjų). 

Savo ruožtu tai gali sukelti nesuderinamus moralinius kompromisus, tokius kaip masinės žudynės, ir jas laikyti pateisinamu protestu prieš tam tikrą seksualinę praktiką.

Žinodami tai, ką žinome apie vaikų ir suaugusiųjų moralinius sprendimus, galime nuspėti, jog paauglystė yra laikotarpis, kai ugdomas gebėjimas priimti moralinius sprendimus, atitinkančius lūkesčius, susijusius su grupe ir socialine tapatybe suaugus.

Masinės žudynės laikomos pateisinamu protestu prieš seksualinę praktiką. Jason Leung/Unsplash nuotrauka
Masinės žudynės laikomos pateisinamu protestu prieš seksualinę praktiką. Jason Leung/Unsplash nuotrauka

Norint apriboti nepilnamečių nusikalstamumą, būtina kontrolė realiame gyvenime ir internete

Moralinis vystymasis prasideda nuo tam tikrų įgimtų biologinių veiksnių ir nuo kultūros.

Šiaip ar taip, nepriklausomai nuo to, ar tai atvirai diskutuojama, ar ne, paaugliai perima tam tikras politines tapatybes ir suderina savo moralinius įsitikinimus. Tai, be abejo, būtų istorijos pabaiga, tačiau paauglystė, kaip žinia, suteikia galimybę išsiugdyti tam tikrus pažintinius ir socialinius-emocinius įgūdžius. 

Faktas, kad paaugliai yra ypač jautrūs bendraamžių įtakai, ypač baimei, kad jie bus pašalinti iš tam tikros grupės. (Tai prasminga evoliuciniu požiūriu, nes nėra didesnės grėsmės reprodukcinei sėkmei nei socialinis pašalinimas.)

Visgi nėra jokių apribojimų, kiek kai kurie žmonės iškreips žalos ir teisingumo suvokimą, kad prisitaikytų prie įsitikinimų, kurie, jų nuomone, yra būtini norint išlaikyti savo narystę grupėje. Tai padeda paaiškinti ekstremalius P. Gendrono ir panašių paauglių smurto aktus, kuriuos skatina iškreiptas moralės jausmas ir noras priklausyti suvokiamai grupei.

Kad paauglių moralinis vystymasis nebūtų iškreiptas, svarbu suteikti jiems galimybę praktikuotis sprendžiant sudėtingus socialinius-emocinius iššūkius saugioje bei palankioje aplinkoje. Aišku, įprasta vengti politinių diskusijų su vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokiniais, bet šią tendenciją reikėtų keisti.

Taip pat negalima pervertinti teigiamų bendraamžių grupių svarbos. 

Virtuali aplinka tai apsunkina, nes šiuolaikiniai paaugliai gali priklausyti žalai darančių asmenų grupei bet kurioje pasaulio ir tikėjimo spektro vietoje. Jei mūsų tikslas yra apriboti nepilnamečių nusikalstamumo daromą žalą, prieigos kontrolė prie bendraamžių grupių realiame gyvenime ir internete yra būtina.

Galiausiai svarbu mokyti paauglius apie loginius ryšius tarp mūsų evoliucinės praeities, socialinių grupių ir moralinių įsitikinimų. Tikėtina, kad tai padės suvaldyti klaidingus moralinius įsitikinimus paauglystėje, pavyzdžiui, rasizmą ir homofobiją.

avatar
done
Miglė Tumaitė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
2.arrow_upward
Mark Morales, Eric Levenson, Laura Ly, Aya Elamroussi. Buffalo grocery store mass shooter apologizes for racist attack and receives sentence of life in prison edition.cnn.com
3.arrow_upward
Moral Foundations Theory. https://moralfoundations.org/ moralfoundations.org
4.arrow_upward
Mohammad AtariJonathan HaidtJesse GrahamSena KolevaSean T. StevensMorteza Dehghani. Morality Beyond the WEIRD: How the Nomological Network of Morality Varies Across Cultures psyarxiv.com