<h2>Nusprendė parduoti medalį vardan vaikų, kuriems būtina skubi pagalba</h2>
<p>Rusijos žurnalistas, praėjusiais metais gavęs Nobelio taikos premiją, pranešė, jog paaukos savo medalį, kad padėtų ukrainiečių pabėgėliams. Teigiama, jog matydamas sužeistus ir sergančius vaikus, kuriems po Rusijos invazijos į Ukrainą būtinas skubus gydymas, Dmitrijus Muratovas negalėjo likti nuošalyje.</p>
<p>Žurnalistas ketina visas pajamas, kurios bus gautos pardavus Nobelio medalį, skirti nevyriausybinei organizacijai, padedančiai Ukrainos pabėgėliams – „The Foundation of Assistance to the Ukrainian Refugees“. Nusprendęs paaukoti savo Nobelio medalį taikiems pabėgėliams ir sužeistiems bei sergantiems vaikams, D. Muratovas per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ iš karto parašė[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Prašome aukcionų, galinčių parduoti šį pasaulyje garsų apdovanojimą, susisiekti.“</p>
</blockquote>
<p>Savo pareiškime D. Muratovas pabrėžė paliaubų, apsikeitimo kaliniais bei humanitarinių koridorių suteikimo būtinybę.</p>
<p>Šiuo metu iš Ukrainos jau spėjo pabėgti daugiau nei 3,5 milijono pabėgėlių. Manoma, kad tebesitęsiant Rusijos agresijai iš šalies bėgančių ir prieglobsčio įvairiose šalyse laukiančių asmenų ir toliau daugės, tad tai gali virsti dar neregėto masto pabėgėlių krize.</p>
<h2>Tapo laureatu dėl pastangų apsaugoti saviraiškos laisvę</h2>
<p>Dmitrijus Muratovas 1993 metais padėjo įkurti „Novaja gazeta“, o nuo 1995 metų užima vyriausiojo redaktoriaus pareigas. 2021 metų Nobelio apdovanojimą jis pasidalino su filipiniete Maria Ressa už veiklą, kurią teisėjai apibūdino kaip „pastangas apsaugoti saviraiškos laisvę“.</p>
<p>Nobelio komitetas aiškino, kad šis laikraštis nuo pat jo įkūrimo itin kritiškai vertino Rusijos valdančiuosius. Į laikraščio veiklą įėjo ir reportažai apie korupciją bei sukčiavimą rinkimuose, žmogaus teisių pažeidimus[2].</p>
<p>Per laikraščio gyvavimo laikotarpį net šeši jame dirbę žurnalistai buvo negailestingai nužudyti, nes rašė kritiškus straipsnius apie Rusijos karines operacijas Čečėnijoje ir Kaukaze. Žinomiausia žurnalistė – Anna Politkovskaja. Ji buvo nužudyta savo namo lifte.</p>
<p>Pats D. Muratovas ne tik vadovavo laikraščiui, bet ir ne sykį itin kritiškai pasisakė apie Rusijos elgesį. Pavyzdžiui, jis kritikavo Rusijos įvykdyta Krymo aneksiją 2014 metais ir karinės jėgos naudojimą tiek Rusijoje, tiek ir už jos ribų.</p>
<p>Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams prieš Ukrainą D. Muratovas irgi netylėjo. Dar vasario 28 dienos interviu jis pasakojo, kas vyko redakcijoje[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Į redakciją susirinkome keliomis valandomis anksčiau. Visi aiškiai suprato, kad Putinas savo sprendimu sugriovė ateitį jaunesnėms kartoms, kad šalis taps parija, kad mes jokiu būdu nepalaikysime šio karo. Mūsų biuro vadovai iš sandėlio atsivežė šarvus ir šalmus, kurie kelerius metus gulėjo nereikalingi. Spaudimas „Novaja gazeta“ ir kitai žiniasklaidai prasidėjo iš karto. Tai pasiekė absurdišką tašką. Gavome įsakymą uždrausti vartoti žodžius „karas“, „okupacija“, „invazija“.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/peace_for_ukraine.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įvesta dar griežtesnė cenzūra nei iki šiol</h2>
<p>Po pradėtos invazijos į Ukrainą, Rusijos valdžia smarkiai sugriežtino nepriklausomą šalies žiniasklaidą. Anksčiau šį mėnesį įstatymų leidėjai netgi kriminalizavo „netikros“ informacijos, diskredituojančios Rusijos ginkluotąsias pajėgas, skleidimą. Taip pat baudžiama ir už raginimus taikyti Rusijai sankcijas.</p>
<p>Dėl vykdomo susidorojimo kai kurie leidiniai jau buvo priversti užsidaryti, o jų žurnalistai skubiai paliko šalį. Nauja Rusijos tvarka neaplenkė ir D. Muratovo laikraščio.</p>
<p>Kovo pradžioje „Novaja gazeta“ pranešė[4], jog dėl įvestos cenzūros iš savo interneto svetainės pašalino straipsnius apie karą Ukrainoje ir nepranešinės apie šiuos įvykius, nes reikalaujama karą vadinti tiesiog karine operacija.</p>
<p>Tiesa, praėjusią savaitę pirmajame laikraščio puslapyje buvo galima išvysti valstybinės televizijos darbuotojos protesto per pagrindinę vakaro žinių laidą nuotrauką. Šis vaizdas apskriejo bene visą pasaulį, nes protestuojanti darbuotoja laikė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje smerkiantį plakatą. Tačiau dėl galiojančios cenzūros dalis plakate užrašytų žodžių buvo užtušuoti.</p>
