Niujorkas nuo 2026 m. ims drausti dujines virykles ir šildymo krosnis
Niujorko valstija, kovodama su klimato kaita ir aplinkos tarša, imasi netradicinių sprendimų ir nuo 2026 m. rengiasi drausti dujinių viryklių ir šildymo sistemų naudojimą naujai statomuose septynių aukštų ar žemesniuose pastatuose[1]. Teigiama, kad taip bus siekiama sumažinti pastatų išmetamų teršalų kiekį.
Niujorko valstijos gubernatorė Kathy Hochul ir demokratų vadovaujama įstatymų leidžiamoji valdžia šią savaitę patvirtino naują 229 mlrd. dolerių vertės finansinių metų biudžetą, į kurį yra įtraukta ir naujoji nuostata, draudžianti dujines virykles ir šildymo sistemas gyvenamuosiuose pastatuose.
Pagal šį naują įstatymą, iki 2026 m. visuose naujuose pastatuose, žemesniuose nei septynių aukštų, ir iki 2029 m., aukštesniuose nei septynių aukštų pastatuose, privaloma naudoti tik elektrinį šildymą. Ligoninėms, komerciniams ir pramoniniams pastatams, pavyzdžiui, restoranams ir parduotuvėms, bus taikomos išimtys.
Išimtis taip pat taikoma pastatams, kuriuose vietinis elektros tinklas nepajėgus patenkinti elektros apkrovos, be to, gyventojai galės pasilikti ir naudotis jau turimomis dujinėmis viryklėmis.
„Lygiai taip pat, kaip prieš daug laiko turėjome pereiti nuo anglies kaip energijos šaltinio, taip ir dabar turime pereiti prie pokyčių. Yra švarios energijos alternatyvų. Tam prireiks laiko, tad tikrai noriu užtikrinti, kad Niujorko gyventojai nepatirtų didelių išlaidų, todėl ir ketiname tai įgyvendinti palaipsniui“, – sako Niujorko valstijos gubernatorė K. Hochul.
Šių metų vasario mėnesį Sienos koledže atlikta apklausa parodė, kad tik 39 proc. registruotų rinkėjų pritaria tam, kad šeimos namuose būtų uždrausta naudoti visą iškastinį kurą naudojančią įrangą[2].
Dujų pramonės atstovai taip pat aktyviai priešinasi tokiems draudimams, teigdama, kad dujiniai prietaisai veikia geriau.
„Žmonės jau dabar gali rinktis elektrinius prietaisus, jei nori. Žmonės tiesiog mėgsta dujinius prietaisus, nes jie geriau veikia, ypač šaltesnio klimato zonose“, – teigia Vašingtono politikos ir viešųjų ryšių ekspertas Frankas Maisano, atstovaujantis dujų pramonininkų interesams.
Dujinės viryklės laikomos vienomis iš didžiausių aplinkos teršėjų
Niujorko valstijos sprendimas atsisakyti dujinių viryklių ir šildymo sistemų yra tiesiogiai susijęs su JAV prezidento Joe Bideno administracijos kova su klimato kaita.
Vienas paskutinių aplinkos taršos veiksnių tyrimų, paskelbtų mokslo žurnale „Environmental Science & Technology“, atskleidė, kad dujinės viryklės prisideda prie visuotinio atšilimo labiau, nei manyta anksčiau, nes net ir išjungtos jos nuolat išskiria nedidelį kiekį metano[3]. Tame pačiame tyrime taip pat nustatyta, kad namų šildymo krosnelės gali išskirti daug azoto oksidų, todėl ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl žmonių sveikatos ir patalpų oro kokybės.
„Environmental Science & Technology“ žurnale Kalifornijos mokslininkų paskelbtame tyrime nustatyta, kad net ir tada, kai jos neveikia, JAV dujinės viryklės kasmet į orą išmeta 2,6 mln. tonų metano. Toks kiekis prilygsta metiniam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kurį išmeta maždaug 500 000 automobilių.
Metanas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios yra dešimtis kartų stipresnės už anglies dioksidą. Mokslininkai teigia, kad maždaug ketvirtadalį iki šiol įvykusio Žemės atšilimo, galima priskirti metano taršai.
Šiame tyrime, mokslininkai analizavo 53 Kalifornijos namų virtuvės viryklių taršą. Tyrimo metu, kambariai buvo izoliuoti brezentais, o taršos kiekis buvo išmatuotas tiek tada, kai viryklės veikė, tiek ir tada, kai neveikė. Vis dėlto, mokslininkai nesitikėjo sužinoti, kad daugiausia teršalų yra išmetama, kai viryklė net nėra naudojama ir yra išjungta.
Šis tyrimas sudomino dalį JAV įstatymų leidėjų, kurie jau ne vienerius metus ragina šalį imtis rimtesnių priemonių, kovoje su klimato kaita. Regis, kad Niujorkas savo sprendimu drausti dujines virykles ir šildymo įrenginius imasi iniciatyvos. Taip valstija siekia priartėti prie savo ilgalaikių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų: iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis Niujorko valstijoje turi sumažėti 40 proc., o iki 2050 m. – net 85 proc[4].
J. Bideno administracija siekia pažaboti ne tik dujinių viryklių, bet ir vėdinimo įrenginių naudojimą
Tačiau dujinės viryklės ar šildymo prietaisai tikrai nėra vieninteliai buities įrenginiai, kurių naudojimą JAV siekiama pažaboti. J. Bideno administracija savo žvilgsnį yra nukreipusi ir į oro kondicionavimo sistemas, o tai tampa ypač aktualiu klausimu, kai daugelyje šalies valstijų termometro stulpeliai vis dažniau ima šokti į viršų.
Problema kils tada, kai po ilgo šaltojo laikotarpio įjungti kondicionieriai neveiks taip puikiai, kaip anksčiau. Tuomet prireiks keisti galimai pasenusį kondicionieriaus šaldymo agentą – freoną. Tačiau būtent jų tiekimą JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) siekia apriboti. Tai padaryta priėmus įstatymą, kuriuo siekiama mažinti kondicionavimo sistemų naudojimą, nes šios neva prisideda prie aplinkos taršos ir klimato kaitos[5].
Vis dėlto, milijonai amerikiečių ir toliau nori atsivėsinti. Paklausai nesumažėjus, o pasiūlai akivaizdžiai sumenkus, freonų kainos dabar išaugo maždaug tris kartus, todėl, priklausomai nuo to, kiek agentų reikia pakeisti, jų papildymas gali kainuoti nuo 100 iki 500 JAV dolerių brangiau nei anksčiau. Negana to, kitais metais freonų kvotos bus dar griežtesnės, todėl tikėkitės, kad sąskaitos už remontą ir toliau didės.
O EPA nesirengia sustoti ir jau dabar yra paruošusi reglamentą, pagal kurį nuo 2025 m. būtų uždrausta naudoti pačius pigiausius nešiojamus oro kondicionierių modelius. Teigiama, kad juose esantys freonai yra itin taršūs aplinkai, o naujuose ir brangesniuose variantuose – labiau atsižvelgiama į aplinkosauginį aspektą.
Šiuo atveju įdomu ir tai, kad didieji didieji oro kondicionierių gamintojai nesipriešina naujiesiems įstatymams. Priešingai, jie suvienijo jėgas su aplinkosaugos aktyvistais ir patys pateikė EPA peticiją dėl ekologiškesnių, bet brangesnių naujų modelių kūrimo poreikio.
