Rinkdamiesi NT „aukso amžiaus“ nebelaukia
Daugelis vis dar suka galvą: ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, ar geriau luktelėti? Gal palūkanos dar sumažės, kainos nukris, o pasirinkimas taps platesnis? Vis dėlto realybė, anot ekspertų, yra gerokai paprastesnė nei šios svarstymų grandinės. Naujausi tyrimai rodo, kad lietuviai sprendimą įsigyti būstą dažniausiai priima ne tada, kai „apsimoka“, o tada, kai atsiranda reali galimybė arba būtinybė.
NT bendrovės „Realco“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma gyventojų sprendimą grindžia savo finansine padėtimi, o ne rinkos prognozėmis. Pagrindiniai kriterijai – sukauptos santaupos ir stabilios pajamos. Tai rodo, kad žmonės labiau pasitiki savo galimybėmis nei bandymais „pagauti“ tinkamą momentą rinkoje[1].
„Tai leidžia daryti aiškią išvadą: nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie palūkanas ar kainas, realybėje žmonės sprendimą priima daug paprasčiau – kai gali arba kai reikia. Rinkos sąlygos lieka antrame plane“, – sako „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Jaunesni gyventojai linkę planuoti ir palaukti
Kita reikšminga dalis gyventojų apskritai nesieja būsto pirkimo su jokiu „tinkamu momentu“. Sprendimas priimamas tada, kai atsiranda konkretus poreikis – pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, plečiantis šeimai ar siekiant didesnio stabilumo. Tokiais atvejais ekonominiai veiksniai tampa antraeiliai, nes prioritetu tampa praktiniai sprendimai.
Skirtingos visuomenės grupės šį pasirinkimą vertina nevienodai. Smulkieji verslininkai dažniau linkę veikti pagal situaciją ir mažiau laukia palankių sąlygų, o jaunesni žmonės dažniau planuoja ir tikisi geresnių aplinkybių ateityje. Tuo tarpu šeimos, susiduriančios su konkrečiais poreikiais – didesne erdve ar patogesne vieta – sprendimus priima greičiau, nelaukdamos rinkos pokyčių.
Amžius ir pajamos taip pat formuoja požiūrį į būsto įsigijimą. Vyresni gyventojai dažniau remiasi praktika ir realiais poreikiais, o jaunesni daugiau dėmesio skiria finansinėms galimybėms ir laikui. Vis dėlto bendras vaizdas išlieka aiškus – Lietuvoje būsto pirkimą pirmiausia diktuoja gyvenimo situacija, o ne rinkos svyravimai.
Vis dažniau dairosi ir į atostogų būstą
Tačiau atsiranda vis didesnė labiau pasiturinčių lietuvių dalis, kuri NT rinkoje „žvejoja“ ne tik pagrindinį būstą gyvenimui, bet ir apartamentus šiltuose kraštuose atostogoms. Šį pokytį skatina geopolitinė įtampa ir augantis nesaugumo jausmas regione, todėl žmonės vis dažniau ieško alternatyvų užsienyje[2].
Tai patvirtina ir skaičiai – vien per paskutinį 2025 metų ketvirtį lietuviai Ispanijoje įsigijo 241 būstą, o dalis aktyviai domisi ir Graikija bei Italija. Pietų Europa vilioja ne tik klimatu, bet ir kainomis: nuo itin pigių variantų mažesniuose miestuose iki naujų projektų prie jūros.
Pavyzdžiui, Alkojaus mieste 65 kv. metrų trijų kambarių butą galima rasti už 12 tūkst. eurų, o Torreviejoje naujuose kompleksuose studijos kainuoja nuo 111 tūkst. eurų ir siūlo modernius patogumus.
Panaši situacija ir kitose šalyse. Italijos Riminyje nedidelė studija kainuoja apie 25 tūkst. eurų, o Sicilijoje už maždaug 69 tūkst. eurų siūlomas trijų kambarių butas su garažu. Graikijoje kainos taip pat išlieka patrauklios – Kretoje vieno miegamojo būstas kainuoja apie 30 tūkst. eurų, o Atėnų centre už maždaug 36 tūkst. eurų galima rasti erdvesnį butą.
Iš atsiimtų pensijų pinigų pirkti NT neskuba
Tačiau į lietuvių sąskaitas suplaukus lėšoms iš nutrauktos II-os pensijų pakopos, pirminiu gyventojų pasirinkimu NT rinka netapo. Daugiau nei pusė milijono žmonių atgavus apie 3 mlrd. eurų, pinigai greitai sugrįžo į vartojimą – prekybininkai fiksuoja išaugusias apyvartas, kurjeriai dirba didesniu tempu, o bankai registruoja didesnį grynųjų poreikį.
Skelbiama, kad gyventojai aktyviai perka buitinę techniką, baldus, dalis lėšų skiriama paskoloms dengti, tačiau ryškiai išsiskiria ir kita kryptis – grožio bei savijautos paslaugos.
Grožio klinikos pastebi neįprastą klientų antplūdį: žmonės, vos atgavę pinigus, registruojasi procedūroms ir vis dažniau renkasi ne pavienes paslaugas, o jų kursus. Pastebima, kad sprendimai priimami greitai, o išlaidos orientuotos į savijautą ir gyvenimo kokybę čia ir dabar.
