Pirmą kartą paskiepytųjų mirtys pradėjo viršyti nepasiskiepijusių
Vakcinacijos nuo COVID-19 teatro užsklanda jau kyla į viršių – pirmą kartą žiniasklaida praneša apie Jungtinėse Amerikos Valstijose didesnę dalį mirusių paskiepijusių žmonių nei nepasiskiepijusių. Be to, suskaičiuota, kad pasiskiepijusių mirštamumo skaičiai nuo 2021 m. rugsėjo tendencingai augo. Tačiau nepaisant tokios iškalbingos statistikos, net ir toliau mėginama įteigti, kad sprendimas nesiskiepyti yra pagrindinė mirties priežastis nuo koronaviruso, o tuo tarpu skiepai įgauna itin trumpą galiojimo laiką – norint išlaikyti jų suteikiamą apsaugą, skiepytis reikia nuolat. Tačiau net ir į prarają garmanti sistema dar spardosi iki negalėjimo – prieš išeidamas į pensiją žymusis vakcinų „stumdytojas“ Anthony Fauci dar rėžė raginantis visus, kurie tą gali padaryti, pasiskiepyti.
„The Health 202“ atlikta analizė, kurią atliko „Kaiser Family Foundation“ viceprezidentė Cynthia Cox parodė, kad net 58 proc. rugpjūtį nuo koronaviruso mirusių žmonių buvo paskiepyti vakcina nuo COVID-19[2].
Skelbiama, kad augant skiepijimo apimtims ir atsiradus naujoms viruso atmainoms, miršta vis daugiau pasiskiepijusių asmenų. 2021 m. paskiepytų žmonių mirčių dalis sudarė tik 23 proc., o šių metų sausį ir vasarį jų fiksuota net 42 proc.
Visgi, bėgant laikui mažėja ir skiepų efektyvumas, todėl praėjusią savaitę paskelbtoje Ligų kontrolės ir prevencijos centro analizėje pabrėžiama, kad norint išlaikyti vakcinų veiksmingumą, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, skiepus reikia reguliariai kartoti.
„Paskutinė žinia, kurią jums perduodu iš šios tribūnos, yra ta, kad dėl savo ir savo šeimos saugumo, prašau, kad kuo greičiau, kai tik turėsite teisę, pasiskiepytumėte atnaujinta vakcina“, – sakė A. Fauci[ref lt -1].
Pateikė paaiškinimus, kodėl įvyko toks pasiskiepijusiųjų mirtingumo šuolis
Reaguodama į nerimastingus rezultatus C. Cox kartu su kitais ekspertais pateikė ir savo išvadas, kodėl įvyko toks drastiškas pasiskiepijusių asmenų mirtingumo šuolis. Tai mėginama paaiškinti tuo, kad tokį atkrytį galėjo sukelti tai, jog šiuo metu dauguma amerikiečių jau yra paskiepyti pirminėmis vakcinos dozėmis, todėl paskiepyti žmonės neva ir sudaro didesnę mirčių dalį[2].
Kita tokio išaugusio paskiepytų asmenų mirtingumo priežastis esą gali būti rizikos grupei priklausantys asmenys, o ypatingai – vyresnio amžiaus. Teigiama, kad laikui bėgant vakcinos praranda savo veiksmingumą, todėl atsiranda atmainų, kurios yra atsparios vakcinoms, todėl reikalingas nuolatinis skiepų „atsinaujinimas“.
Galiausiai aiškinama, kad omikrono atmaina BA.5 liepos mėnesį tapo dominuojančia ir iki šio mėnesio pradžios esą nuolat sudarė didžiąją dalį naujų koronaviruso infekcijų kiekį JAV. Dėl to esą vasarą buvo fiksuotas naujų infekcijų, pakartotinių užsikrėtimų ir hospitalizacijų antplūdis.
Vakcinų nuo COVID-19 nauda išties yra gerokai mažesnė
Tačiau Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius, farmakologas Rimas Jankūnas aiškina, kad reikalavimai vakcinų klinikiniams tyrimams paseno, mat buvo nustatyti dar tuo metu, kai buvo manyta, jog vakcinos apsaugo tik nuo tam tikros ligos ir jokio pašalinio poveikio nesukelia. Visgi, pasak R. Jankūno, dabar jau yra žinoma, kad vakcinos sukelia ir su pagrindine liga nesusijusį poveikį, kuris gali būti net kenksmingas.
„Taip pat labai blogai, kad vos po kelių klinikinių tyrimų mėnesių paskiepytos kontrolinės grupės. Dėl to aukštos kokybės atsitiktinių imčių maskuoti kontroliuojami tyrimai virto demagogija. Dabar net mokslininkai priversti klaidžioti tarsi kačiukai tamsoje užuot nagrinėję aukštos kokybės duomenis“, – komentavo R. Jankūnas.
Vertinant šias sąlygas, R. Jankūno teigimu, labai svarbūs yra nepriklausomi tyrimai, tačiau kaip bebūtų, didžioji finansavimo dalis esą tenka vadinamiems sisteminiams mokslininkams. Šiuo atveju labai svarbu turėti visų mirčių duomenis pagal amžiaus grupes, tačiau jie nėra skelbiami.
Mokslininkas pridūrė, kad dėl šių priežasčių COVID vakcinų nauda yra gerokai mažesnė nei ta, kurią parodė pradiniai tyrimai. Pasak R. Jankūno, praėjus dviem metams nuo tyrimų pradžios turimi įrodymai yra nepriimtinai menki, o tuo tarpu koronaviruso keliami pavojai yra gerokai sumažėję ir nepagrindžia tikslingumo skiepytis šiomis vakcinomis.
Užvirė įdomi diskusija
O štai po šiuo STI įrašu užvirė išties įdomi diskusija. Po juo netruko pakomentuoti ir pats Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga, rėžęs, kad matematika yra daug paprastesnė.
„Pavyzdžiui, mieste gyvena 1 000 gyventojų. Iš jų 900 pasiskiepiję ir 100 nesiskiepijusių. Iš 900 pasiskiepijusių nuo C19 mirė 90 žmonių (10%). Iš 100 nepasiskiepijusių nuo C19 mirė 30 žmonių (33%). Taigi, nesiskiepijusių mirtingumas nuo C19 yra 3,3 karto didesnis nei pasiskiepijusių. O dabar, kokia situacija, jei žiūrime tik į mirusių asmenų statistiką (jų 120) – iš jų 75% sudaro pasiskiepiję ir 25% nepasiskiepiję.
Negi neaišku, kur čia esmė? Įvertinant ir tai, kad, taip, laikui bėgant apsauginis imuninis atsakas blėsta, ypač rizikos grupių organizme. Todėl jiems ir rekomenduojama sezoninė (re)vakcinacija“, – komentavo M. Strioga.
Tačiau įtūžę komentatoriai taip paprastai mokslininkui pabėgti iš eterio neleido. Štai viena internautė rėžė dirbanti lauke su kitais prekybininkais, iš kurių pusė nepasiskiepiję, tačiau paskiepyti koronavirusu esą jau sega ir po ketvirtą kartą, kai tuo tarpu neskiepytiems pakako ir vieno karto prasirgti arba net ir to nebuvo.
Vienas jų kirto M. Striogai, jog gal tie paskiepyti iš tiesų ir numirė nuo skiepo, bet kadangi mirusiųjų skrodimo niekas neatlikinėja, mirties priežastys iki galo nėra aiškios.
„Aš nesu gydytojas, bet kodėl merginoms po skiepo padidėja krūtys – galimai dėl smulkiųjų kraujagyslių užsikišimo mikrotrombais, jei tai atsitinka galvoje, juk žinote atsakymą, kas bus – insultas“, – rėžė jis.
Visgi, skolingas šiam komentatoriui neliko ir pats M. Strioga, pasiteiravęs, ar vyrams niekas nuo skiepo nepadidėja.
Kitas komentatorius rėžė iš peties: „Kas mūsų nenužudo, mus – sustiprina“, – pasakė mutavęs virusas ir vėl nukeliavo per žmones“.
Dar vienas internautas svarstė, kokia visgi būtų galutinė išvada – ar kad niekas nesiskiepija, ar skiepijasi, bet vakcina veikia silpnai. Jis teigė manantis, kad vis tiek šiuo metu skiepijimo tempai sulėtėjo, o tie, kurie skiepijosi prieš pusmetį esą dabar jau stovi „antivakserių“ gretose, kadangi skiepas trumpalaikis, o jo efektyvumas – senai pasibaigęs. Jam taip pat kilo klausimas, koks likimas ištiko tuos „rėksnius“, du metus rėkavusius apie skiepų naudą. Galbūt jie irgi tapo „antivakseriais“?
Kita vertus, kai kurie vieningai sutarė, kad labiausiai „smegenų plovimas“ esą paveikia vyresnės kartos atstovus, kurie vos susileidę vakciną nuo gripo jau skuba skiepytis dar vienu skiepu nuo COVID-19 ir dar tuo didžiuojasi.
