Net 15 proc. britų džiovina arbatos maišelius pakartotiniam naudojimui

Jungtinės Karalystės gyventojai taupo net arbatos maišeliams

Daugiau nei vienas iš septynių arba apie 15 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų savo panaudotus arbatos maišelius palieka džiūti, kad galėtų juos panaudoti dar kartą^[1].

Dažniau taip elgiasi moterys. Net 16 proc. jų prisipažino, kad turi šį įprotį, o tarp vyrų tokių buvo 14 proc. Be to, toks elgesys labiausiai paplitęs tarp vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių. Beveik penktadalis jų maišelius naudoja kelis kartus, 45-54 m. amžiaus britų tarpe šis skaičius sumažėjo iki 18 proc., o 35-44 metų amžiaus žmonių - iki 15 proc. Jaunesni žmonės mažiausiai linkę vėl panaudoti jau naudotus arbatos maišelius: taip daro tik 7 proc. Z kartos atstovų ir tik 9 proc. tūkstantmečio kartos amžiaus britų.

Įvairiai taupyti maisto sąskaita britai bando ir kitais būdais. Pavyzdžiui, beveik trečdalis iš greitojo maisto restoranų pasiima papildomų, kečupo, garstyčių ir majonezo maišelių, o daugiau nei ketvirtadalis prisipažįsta, kad valgo atsitiktinius maisto produktų derinius, kad nereikėtų pirkti daugiau maisto produktų.

Tačiau ne kas kitas, o būtent arbatos gėrimas daugeliui britų yra tautinės, kultūrinės tapatybės sinonimas, tad taupymas net arbatos maišeliams – iš tiesų gali signalizuoti ne apie taupumą, tačiau apie rimtą nepriteklių.

Kita vertus, nauji duomenys rodo, kad arbatos Jungtinėje Karalystėje paskutiniais metais apskritai yra suvartojama mažiau. Pavyzdžiui, 1974 m. tipiškas pilietis per savaitę pirkdavo po 68 g arbatos, o dabar perka apie 22 g.

Didžiausia priežastis, kodėl britai dabar geria mažiau arbatos, yra ta, kad dabar žmonės geria daugiau kavos: kava aplenkė arbatą dar 2015 m. ir nuo to laiko išlaikė savo pranašumą^[2]. Be to, daugelis britų norėtų gerti daugiau žolelių arbatų, kurios paprastai būna brangesnės už tradicinę anglišką arbatą, tačiau to neleidžia jų finansai.

Bandant sutaupyti, valgomas net pasenęs maistas

Pastaruoju metu Vakarų šalių gyventojams susiduriant su pragyvenimo krize, piliečiai turi imtis pačių netikėčiausių priemonių, norint sutaupyti, gebėti sumokėti reikiamus mokesčius ir tiesiog išgyventi.

Remiantis naujausiais Jungtinės Karalystės gyventojų apklausos duomenimis, britai net valgo pasibaigusio galiojimo maisto produktus, nes tiesiog negali sau leisti nusipirkti šviežio maisto. 36 proc. respondentų teigė, kad negali sau leisti sveikai maitintis, daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad maistą gamina iš pačių pigiausių produktų, o trečdalis atskleidė, kad valgo maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas jau pasibaigęs^[3].

Maždaug ketvirtadalis britų nurodo, kad per mėnesį bent kartą valgė šaltą maistą, nes negalėjo sau leisti jo gaminti.

Dar beveik penktadalis apklausos dalyvių teigė, kad per pastarąjį mėnesį išjungė šaldytuvą ar šaldiklį, kuriame buvo maisto produktų, kad sumažintų sąskaitas už energiją ir taip sutaupytų pinigų.

Pragyvenimas – sudėtingesnis: žmonėms maistas tampa prabanga

Viena naujausių Jungtinės Karalystės Maisto, ūkininkavimo ir kaimiškų vietovių komisijos (FFCC) apklausų parodė, jog didžioji dalis britų mano, kad sveikas maistas dabar yra prabanga.

Didėjant maisto produktų infliacijai ir Jungtinės Karalystės ūkininkams protestuojant dėl didelių kainų ir nepakankamos paramos, FFCC apklausa parodė, jog tik 8 proc. žmonių mano, kad sveikas maistas yra visiems prieinamas, o beveik pusė respondentų teigė, kad finansinė situacija privertė juos mažinti vartojamo maisto kokybę^[4].

Maisto fondo duomenimis, 2023 m. tik vienas iš dešimties britų vaikų ir trečdalis suaugusiųjų valgė pakankamai vaisių ir daržovių.

O neseniai „Sainsbury's“ ir „Comic Relief“ atliktas naujas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 10 mln. britų gresia maisto trūkumas.

2023 m. atlikta apklausa parodė, kad britų namų ūkiai nurodė, jog apsipirkdami pirko mažiau. Nacionalinio statistikos biuro (ONS) apklausa parodė, kad dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų žmonės ėmė mažinti išlaidas ir nemaža dalis namų ūkių susiduria su sunkumais įperkant maisto produktus^[5].

Apie 13 proc. respondentų teigė, kad per pastarąjį mėnesį sumažino maisto produktų kiekį arba atsisakė valgyti, nes pritrūko pinigų maistui. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų teigė, kad dažnai negali sau leisti subalansuotai maitintis.

Analitikų bendrovės „Kantar“ duomenimis, 2023 m. sausį Jungtinėje Karalystėje maisto produktų kainų infliacija šoktelėjo iki 16,7 proc., o tai reiškia, kad žmonių, kurie nekeičia savo apsipirkimo įpročių, metinės sąskaitos už pirkinius gali padidėti 788 svarais. Tai buvo didžiausias infliacijos rodiklis nuo 2008 m., kai buvo pradėtas registruoti infliacijos lygis.

Apsirūpinti maistu sudėtinga ir Lietuvoje: su problemomis susiduria net darbingi žmonės

Lietuvoje taip pat susiduriama su pragyvenimo krize, o gyventojų apklausos rodo, kad apsirūpinti maistu sunku net jauniems, darbingiems, 26-45 amžiaus gyventojams, dideli iššūkiai laukia ir tų, kurių pajamos nesiekia 500 eurų per mėnesį^[6].

Naujausios apklausos duomenimis, net 9 proc. žmonių teigia, kad jiems sunku pirkti maistą. Su sunkumais Lietuvoje dažniausiai susiduria techniniai darbuotojai, smulkūs verslininkai, žmonės, kurie neturi darbo arba yra užimti namų ūkyje, pavyzdžiui, mamos, kurios augina vaikus.

Specialistai mano, kad šie asmenys turi menkesnį išsilavinimą, dirba mažose įmonėse, jų pajamos nedidelės, yra patys yra mažiau kvalifikuoti arba visai nekvalifikuoti, tad negali konkuruoti darbo rinkoje.

Be to, 26-45 m. sulaukę žmonėms paprastai susilaukia vaikų, šeimos dalinasi pajamomis, moka paskolas ir išaugusias jų palūkanas.

Tai reiškia, kad susiklosto situacija, kai žmonės bando susimokėti už būstą (paskola, nuoma ar pan.) ir tik tada žiūri, kas gi lieka maistui.