Sudėtingi diagnozuoti ir stipriai veikiantys kasdienį gyvenimą: nerimo sutrikimai
Diagnozuoti nerimo sutrikimus gali būti sudėtinga dėl jų įvairovės ir dažno kelių sutrikimų pasireiškimo vienam asmeniui. Be to, nerimo simptomai taip pat gali būti susiję su įvairiomis ligomis arba gali būti įvairių vaistų šalutinis poveikis. Dėl to diagnozė tampa dar sudėtingesnė ir dažnai reikia atidžiai apsvarstyti ir ištirti asmens simptomus, anamnezę ir galbūt atlikti medicininius tyrimus, kad būtų atmestos fizinės priežastys.
Pirmasis žingsnis diagnozuojant nerimo sutrikimą paprastai yra nuodugni medicininė apžiūra, kad būtų atmestos fiziologinės simptomų priežastys. Gali būti atliekami kraujo tyrimai hormonų lygiui nustatyti, širdies tyrimai, pavyzdžiui, elektrokardiograma (EKG), arba neurologiniai tyrimai. Svarbu su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju pasidalyti visais simptomais, net ir tais, kurie atrodo nesusiję su nerimu, nes tai padės nustatyti tikslią diagnozę[1].
Psichologinis įvertinimas yra dar viena svarbi diagnozės sudedamoji dalis. Įvairių tipų nerimo sutrikimų diagnostikos kriterijai yra specifiniai, tačiau paprastai asmens nerimas turi būti neproporcingas situacijai, neadekvatus jo amžiui ir trukdyti jam normaliai funkcionuoti. Simptomai taip pat neturi būti susiję su medžiagomis (vaistais, narkotikais) ar kita medicinine būkle, o baimė, nerimas ar vengimas neturi būti geriau paaiškinami kitu psichikos sutrikimu.
Nerimo sutrikimų gydymas paprastai apima psichoterapijos, elgesio terapijos ir vaistų derinį. Nerimo sutrikimams gydyti dažniausiai taikoma kognityvinė-elgesio terapija (KET). Ji padeda žmonėms išmokti kitokių mąstymo ir reagavimo į nerimą keliančias situacijas būdų. Poveikio terapija, viena iš KET formų, yra veiksminga gydant fobijas ir panikos sutrikimus. Ji apima pakartotinį susidūrimą su nerimo šaltiniu ar jo kontekstu, nesiekiant sukelti pavojaus. Tai padeda sumažinti baimę.
Nerimo sutrikimai tai tik bendras terminas, apimantis puokštę problemų
Nerimo sutrikimai būna kelių tipų, kurių kiekvienas turi unikalių simptomų[2] ir savybių. Pateikiame dažniausiai pasitaikančių nerimo sutrikimų tipų sąrašą:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD): Tai nuolatinis ir pernelyg didelis nerimas dėl įvairių dalykų. GAD sergantys žmonės gali numatyti nelaimę ir pernelyg nerimauti dėl pinigų, sveikatos, šeimos, darbo ar kitų dalykų.
- Panikos sutrikimas: Panikos sutrikimu sergantys žmonės patiria pasikartojančius netikėtus panikos priepuolius: staigius stiprios baimės periodus, kurių metu gali padažnėti širdies plakimas, širdies plakimas ar pagreitėti širdies ritmas, prakaitavimas, drebulys ar virpėjimas, dusulio, dusulio pojūtis, artėjančios pražūties jausmas.
- Fobijos: Tai stipri tam tikrų objektų ar situacijų baimė arba nenoras jų bijoti. Fobijos[3] tai ne tik stipri baimė, bet ir iracionali baimė. Konkrečios fobijos yra įvairios, pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), vorų baimė (arachnofobija) arba skraidymo baimė (avijafobija).
- Socialinio nerimo sutrikimas: SAD taip pat žinomas kaip socialinė fobija, jam būdinga didelė baimė vienoje ar keliose socialinėse situacijose, sukelianti didelį stresą ir sutrikdanti gebėjimą funkcionuoti kasdienio gyvenimo srityse.
- Agorafobija: tai stipri baimė ir vengimas vietų ar situacijų, iš kurių gali būti sunku išsigelbėti ar nepatogu pabėgti, arba kai staiga atsiradus panikos simptomams gali būti neprieinama pagalba.
- Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: Šiam sutrikimui būdinga pernelyg didelė baimė ar nerimas dėl atsiskyrimo nuo tų, prie kurių asmuo yra prisirišęs. Tačiau šis sutrikimas gali pasireikšti ir suaugusiesiems, nes gali sukelti didelį nerimą, kai atsiskiriama nuo artimųjų ar pažįstamos aplinkos.
- Selektyvusis mutizmas: Tai sudėtingas vaikystės nerimo sutrikimas, kuriam būdingas vaiko nesugebėjimas kalbėti pasirinktoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokykloje. Šie vaikai gali kalbėti ir bendrauti aplinkoje, kurioje jaučiasi patogiai, saugiai ir atsipalaidavę.
- Medžiagų ir (arba) vaistų sukeltas nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia panikos priepuoliais, obsesijomis ir kompulsijomis, atsirandančiomis vartojant tam tikras medžiagas ar medikamentus arba iš karto po to, kai tokių medžiagų ar medikamentų vartojimas nutraukiamas.
- Nerimo sutrikimas dėl kitos medicininės būklės: Šio tipo sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su fizine sveikatos problema.
Atminkite, kad nors šiems sutrikimams gali būti būdingi kai kurie bendri simptomai, jų pasireiškimo būdas ir reikalingas gydymas gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus. Jei įtariate, kad jūs arba kas nors kitas gali sirgti nerimo sutrikimu, svarbu pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sudarytas gydymo planas.
Vaikams nerimą suvokti sunku, o suaugusiems net gėdinga
Dažnai tokia diagnozė apsunkinama paciento amžiaus. Vaikų nerimo sutrikimų diagnozavimas ir gydymas gali būti sudėtingesnis nei suaugusiųjų. Vaikai gali nesuvokti savo jausmų ir nemokėti jų išreikšti, todėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir tėvams sunkiau atpažinti jų simptomus. Be to, vaikų nerimo simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų ir gali apimti problemas mokykloje, pykčio priepuolius, prisirišimą prie globėjo ar miego sutrikimus[4].
Apskritai vaikai gali net nežinoti, kad jaučia nerimą, todėl tėvams ir mokytojams labai svarbu atpažinti požymius ir ieškoti tinkamos pagalbos. O kai kalbama apie psichologinius sutrikimus ir nerimą ar depresiją ir suaugusiuosius, tai pripažinti pačiam sau yra sunku. Dažnai pirmas ir svarbus žingsnis yra pasakyti, kad ne viskas yra gerai. Dažnas to prisibijo[5].
Vaikų diagnozavimo procesas iš esmės atitinka suaugusiųjų diagnozavimo procesą, įskaitant medicininių kriterijų taikymą. Tačiau gydytojai taip pat atsižvelgia į vaiko amžių ir raidos lygį. Pavyzdžiui, kai kurios baimės yra tinkamos raidos požiūriu, pavyzdžiui, nepažįstamų žmonių baimė mažiems kūdikiams arba tamsos baimė ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau jei šios baimės išlieka ir trukdo normaliam vystymuisi bei funkcionavimui, jos gali reikšti nerimo sutrikimą.
Vaikų gydymo metodai taip pat panašūs į taikomus suaugusiesiems, tačiau jie pritaikyti atsižvelgiant į vaikų raidą. Gydant nerimo sutrikimų turinčius vaikus, dažniausiai taikoma kognityvinė ir elgesio terapija (KET). Tėvai mokomi, kaip reaguoti į vaiko nerimo simptomus taip, kad būtų skatinamas įveikimas ir mažinamas vengimas. Norint užtikrinti veiksmingą valdymą ir geriausius rezultatus, būtina suprasti ir atsižvelgti į vaikų ir suaugusiųjų nerimo sutrikimų diagnozavimo ir gydymo skirtumus.
Nerimas suaugusių tarpe tampa problema, kurios verta ieškoti ir tirti
Svarbiausia Jungtinių Valstijų prevencinės sveikatos specialistų grupė patarė reguliariai tikrinti visus suaugusius pacientus iki 65 metų amžiaus dėl nerimo sutrikimo. Pasak JAV prevencinių paslaugų darbo grupės (USPSTF), nauji įrodymai rodo, kad nerimo sutrikimo patikra gali padėti pacientams pasiekti psichinę ramybę[6].
Dr. Michaelas Silversteinas, USPSTF pirmininko pavaduotojas, sakė, kad darbo grupė nustatė, jog įrodymų, mažinančių nerimo simptomus 19-64 metų amžiaus pacientams, vadinamiems bendrąja suaugusiųjų populiacija, yra pakankamai. Su tuo taip pat buvo susijęs bendros gyvenimo kokybės pagerėjimas.
Be to, darbo grupė dar kartą patvirtino savo ilgalaikę rekomendaciją suaugusiesiems reguliariai tikrintis dėl depresijos. Buvo nustatyta veiksminga suaugusiųjų populiacijos atrankinės patikros dėl paplitusių ir sunkių psichikos sveikatos sutrikimų praktika. Daug žadanti žinia yra ta, kad ankstyvas depresijos ir nerimo atpažinimas atliekant atrankinę patikrą, derinamas su kokybiška psichikos sveikatos priežiūra, duoda naudos pacientams, teigė tyrėjai.
Nepaisant to, darbo grupė susilaikė nuo rekomendacijos tikrinti nerimą vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak jų, tiriant 65 metų ir vyresnius gyventojus, įrodymai nebuvo tokio pat lygio, kalbant apie šiuos rezultatus jaunesniems.
Pandemija ir užsidarymo namie laikotarpis įtakojo didėjančius skaičius
Nors savižudybė yra viena iš pagrindinių suaugusiųjų mirties priežasčių, darbo grupė išreiškė nuomonę, kad šiuo metu negali pasisakyti už reguliarų savižudybių rizikos tikrinimą. Nebuvo rasta pakankamai įrodymų, kurie skatintų arba neragintų tikrinti suaugusiuosius, neturinčius jokių požymių ar simptomų. Tai rodo, kad šioje srityje būtina skubiai atlikti tolesnius tyrimus.
Amerikos psichiatrų asociacijos (APA) prezidentas daktaras Petrosas Levounis pabrėžė itin svarbų amerikiečių psichikos sveikatos priežiūros vaidmenį, kurio poreikį išryškino pandemija. Remiantis 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos moksliniu pranešimu, per pirmuosius pandemijos metus nerimo ir depresijos paplitimas pasaulyje padidėjo 25 %.
Jungtinėse Valstijose depresija ir nerimo sutrikimai yra itin paplitę. Apskaičiuota, kad vienas iš penkių asmenų bet kuriuo metu gali turėti nerimo sutrikimų. Po COVID-19 pandemijos šie skaičiai pablogėjo. Šie psichikos sveikatos sutrikimai dažnai lieka nepastebėti, o negydomi jie gali paūmėti, teigia ekspertai[7].
Gegužės mėnesį APA atlikta apklausa atskleidė, kad 37 proc. amerikiečių šiais metais jautė didesnį nerimą nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, o tai reiškia, kad jų padaugėjo 5 proc. Pasak M. Silversteino, USPSTF gavo daugybę prašymų įvertinti nerimo patikros veiksmingumą, todėl buvo atlikta ši apžvalga ir parengtas rekomendacijų rinkinys.
Klausimynas bendrai būklei ištirti įprastų vizitų metu
Kiekvienas Jungtinių Valstijų gyventojas gali pasiūlyti temą, o darbo grupė taiko skaidrų peržiūros pasirinkimo procesą. Darbo grupė pripažino temos svarbą, nes nerimo sutrikimai yra plačiai paplitę suaugusiųjų populiacijoje. Jie patikslino, kad rekomenduojama peržiūra nebus taikoma pacientams, kurie lankosi pas gydytojus su konkrečiais nerimo ar depresijos simptomais.
Vietoj to, šie tyrimai būtų įprastinės šeimos gydytojo atliekamos patikros dalis, naudojant patikrintus klausimynus nuotaikos sutrikimams nustatyti. Paprastai gydytojas užduotų jums bendrus klausimus apie jūsų jausmus, remdamasis kontroliniu sąrašu. Tyrėjai patvirtino dviejų atrankos priemonių, skirtų generalizuoto nerimo sutrikimui nustatyti, tikslumą.
- Vieną priemonę, GAD-2, sudaro du klausimai. Juo klausiama, ar per pastarąsias dvi savaites pacientas jautėsi nervingas, nerimastingas ar įsitempęs ir ar negalėjo nutraukti ar kontroliuoti savo nerimo.
- Kitą priemonę, GAD-7, sudaro septynių susijusių klausimų sąrašas.
Panašiai depresijos gairėse minimi keli veiksmingi atrankinės patikros įrankiai, kuriuose yra nuo dviejų iki 15 klausimų. Atliekantys atrankinę patikrą gydytojai turėtų būti apmokyti sekti teigiamus atrankinės patikros rezultatus, užduodant papildomus klausimus apie simptomų trukmę, nerimo ir sutrikimo laipsnį bei dabartinę ar ankstesnę gydymo istoriją. Tai padeda geriau nustatyti klinikinę reikšmę ir gydymo poreikį. Įrodyta, kad toks išankstinis įvertinimas ir gydymo planavimas pagerina rezultatus.
Tokie tolesni tyrimai galėtų padėti nustatyti depresija sergančius asmenis, kuriems gresia savižudybės rizika, ir suteikti informacijos apie tai, kokios priežiūros jiems reikia, pavyzdžiui, neatidėliotinų stacionarinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų ar ambulatorinių konsultacijų, teigia tyrėjai.
USPSTF yra nepriklausoma, savanoriškai dirbanti nacionalinių prevencijos ir įrodymais pagrįstos medicinos ekspertų grupė. Nors darbo grupė veikia nepriklausomai, jos rekomendacijos turi didelę įtaką visai JAV sveikatos priežiūrai. Pavyzdžiui, Įperkamos sveikatos priežiūros įstatymas įpareigoja draudikus nemokamai apmokėti visus USPSTF rekomenduojamus tyrimus. Tai gali paskatinti teigiamus pokyčius.
