Vidutinio amžiaus supratimas šiuolaikinėje visuomenėje, pasirodo, keičiasi
Šiuolaikiniuose dialoguose vis dažniau galima išgirsti, kad keturiasdešimt yra naujas dvidešimt. Įvairių ekspertų nuomone, šis amžiaus suvokimo pokytis nėra atsitiktinis. Šiandien keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai asmenys dažnai vadinami vidutinio amžiaus žmonėmis, o tai rodo, kad vidutiniu amžiumi laikoma demografinė grupė yra vyresnė nei kada nors anksčiau.
Šį amžiaus suvokimo pokytį galima paaiškinti vidutinės gyvenimo trukmės pokyčiais ir pastarųjų dešimtmečių amžiaus grupių klasifikacijos pokyčiais. Anksčiau 35 metų amžius buvo svarbus etapas, kaip pastebima daugelyje XX a. oficialių, teisinių, sveikatos ir ekonominių tekstų[1].
Šis amžius paprastai buvo naudojamas jaunystei ir vidutiniam amžiui atskirti, jis buvo naudojamas kaip atskaitos taškas atliekant įvairius atrankinius testus ir statistines analizes. Anksčiau 35 metų amžius buvo siejamas su pastebimais asmens gyvenimo pokyčiais, įskaitant fizinių senėjimo požymių, tokių kaip žili plaukai, skausmai ir skausmai, atsiradimą.
Jis taip pat buvo siejamas su reikšmingais gyvenimo pokyčiais ir sprendimais, tokiais kaip noras keisti išvaizdą, gyvenimo būdą, sportinio automobilio įsigijimas ar šeimos struktūros pokyčiai.
Naujas požiūris į vidutinį amžių: įprotis slėpti amžių ir senėjimo pasekmes
Pasak Dr. Carrie Ditzel, klinikinės psichologės terminas vidutinis amžius geriausiai apibūdina gyvenimo laikotarpį, kai žmonės iš naujo įvertina ir apmąsto savo gyvenimą iš platesnės perspektyvos. UCI Health Vidaus ligų departamento profesorė Sonia Sehgal taip pat priduria, kad vidutinį amžių geriau suprasti kaip socialinį konstruktą, kuris yra pereinamasis etapas nuo jaunystės iki senatvės.
Visuomenės suvokimas, kada prasideda vidutinis amžius, pasikeitė – dabar daugelis mano, kad jis prasideda nuo 40-ies ar 50-ies metų. Įdomu tai, kad jaunesni žmonės linkę suvokti, kad vidutinis amžius prasideda anksčiau nei vyresni, kaip rodo 2015 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 30 000 respondentų[2].
Medicinos mokslų daktarė, psichiatrė Katie Hill pabrėžia, kad vidutinio amžiaus patirtis ir suvokimas labai skiriasi tarp atskirų žmonių. Kai kurie jį apibūdina kaip didesnio pasitikėjimo savimi laikotarpį, kai jaunystėje įgyta patirtis tampa vertingu turtu. Kiti šį etapą vertina kaip savianalizės ir apmąstymų metą, kai apmąsto savo vertybes, atsakomybę ir ankstesnę patirtį, o kartu svarsto galimybę imtis reikšmingų pokyčių, kad padidintų savo gyvenimo vertę ir kokybę.
Nors daugelis vidutinį amžių sieja su fiziniais pokyčiais, daktarė K. Hill teigia, kad šiam gyvenimo etapui dažniausiai priskiriamos psichologinės problemos. Naujausi tyrimai paneigė nuomonę, kad vidutiniame amžiuje medžiagų apykaita neišvengiamai sutrinka. Vietoj to, gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant sumažėjusį fizinį aktyvumą ir neoptimalų mitybos pasirinkimą, laikomi lėtinių ligų ir pablogėjusios gyvenimo kokybės, kurią dažnai pastebi vidutinio amžiaus žmonės, kaltininkais.
Gyvenimas tik prasideda sulaukus 40-ies
Gyvenimas iš tiesų prasideda sulaukus keturiasdešimties metų dėl daugelio priežasčių, nes tada susipina patirtis, savimonė ir dažnai padidėja finansinis stabilumas. Iki šio amžiaus žmonės paprastai jau būna įveikę jaunystės netikrumą ir ieškojimus, aiškiau suvokia savo tapatybę ir tikslą. Keturiasdešimtmečiai pasižymi sukauptos išminties ir nuolatinės energijos deriniu, kuris suteikia unikalią galimybę priimti apgalvotus ir sąmoningus gyvenimo sprendimus[3].
Be to, keturiasdešimtmečiai, turėdami galbūt jau susiformavusią karjerą, paprastai turi didesnę ekonominę laisvę, leidžiančią siekti aistrų ir pomėgių, kurie anksčiau galėjo būti nepasiekiami. Iš esmės, sulaukus keturiasdešimties, gyvenimo dėlionės dalys pradeda darniai dėliotis į vieną visumą ir atveria naują skyrių, kupiną potencialo ir pasitenkinimo.
Jaunatviško veržlumo ir per daugelį metų sukaupto įžvalgumo sintezė lemia, kad keturiasdešimtmetis yra ne tarpinis, o pradinis etapas. Nepaisant to, kad gyvenimo būdo pokyčiai skatina kitokį gyvenimą sulaukus tam tikro amžiaus, vidutinis amžius suteikia unikalių galimybių – daugelis teigia, kad, palyginti su ankstesniais gyvenimo etapais, jie labiau pasitiki savimi ir lengviau įgyvendina pokyčius.
Įsitraukimas į gyvenimą taip, kad jis atitiktų pagrindines vertybes, yra susijęs su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, geresne sveikata ir net ilgaamžiškumu. Pagal raidos psichologiją paauglystę (14-18 m.) keičia jaunystė (18-24 m.), kuri pereina į suaugusiųjų amžių, trunkantį maždaug iki 65 metų. Pozityvus ir viltingas požiūris į senėjimo procesą gali palengvinti šį perėjimą ir prisidėti prie turtingesnio, labiau pasitenkinimą teikiančio senatvės išgyvenimo.
Įvairiais tyrimais įrodyta, kad tie, kurie pozityviai žiūri į senėjimą, dažnai gyvena ilgiau. Aktyviai apmąstydami savo vertybes ir priimdami sąmoningus, vertybių nuostatas atitinkančius sprendimus, žmonės gali ramiai ir tikslingai išgyventi vidutinį amžių ir susikurti ne tik ilgesnį, bet ir gerokai visavertiškesnį gyvenimą.
